Religija
02.28. Ketvirtoji dvasingumui skirta konferencija Kupiškyje (II)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Teol. lic. kun. Albertas Kasperavičius kalbėjo, kad pasirinkti pranešimo temą paskatino Popiežiaus kreipimasis į kunigus ir pašvęstuosius Kauno arkikatedroje.
Tada popiežius Pranciškus kalbėjo; "Žvelgdamas į Jus, už Jūsų matau daug kankinių. [....] Pirmiausia į galvą ateina vienas žodis -nepamirškite, saugokite atminimą. Esate kankinių vaikai. Tai Jūsų stiprybė".
Atidžiai klausantis Popiežiaus kalbų buvo galima suvokti, jog atmintis, kaip ateitį kuriantis veiksnys, raudona gija atsispindėjo visose jo kalbose. Ši tema nenustojusi aktualumo, nes ji buvo nuodugniai gvildenta 1993 m. šv. Jono Pauliaus II kalbose Lietuvos katalikams ir visiems žmonėms.
Tad teol. lic. kun. Albertas Kasperavičius pasirinko pranešimui temą „Istorinė atmintis, kaip tikinčiųjų ateitį kuriantis veiksnys, popiežių kalbose Lietuvoje“ .
Prelegentas akcentavo, kad Lenkijos žemės sūnus, Šv. Jonas Paulius II, šią temą gvildeno žymiai plačiau. Savo kalbose jis pabrėždavo mūsų istorines asmenybes ir ragino visus kurti naują laisvą rytojų, gydantis iš žmogų giliai traumavusių komunistinio ateizmo žaizdų. "Išaušus naujos vilties rytui" šventasis Tėvas pranašiškai priminė kad "vakarykščius išmėginimus tikrai lydės šios dienos ir rytojaus išbandymai". Popiežius ragino gyvenant Krikšto malonėje ugdyti teologines ir bendražmogiškas dorybes, pabrėždamas, kad "jų įgyvendinimas yra svarbiausia naujo žmogaus ugdymo prielaida" ir jau tuo metu labai įžvalgiai pastebėdamas, jog "būtent tokio žmogaus jūsų Tėvynei labiausiai reikia, kad būtų užtikrinta gerovė ir taika".
Popiežius Pranciškus akcentavo, kad "kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią „sielą“, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Galbūt vienas gražiausių jo pasitelktų įvaizdžių buvo po istorijos gaisrų ir sugriovimų vėl ir vėl atstatoma Vilniaus arkikatedra. Visose savo kalbose, žadindamas jautrumą ir atvirumą šalia esantiems silpniausiems, ragindamas "neprarasti ryšio su tautos šaknimis", popiežius Pranciškus kreipėsi į mus "pasitikėjimo ateitimi žinia".
Vizito Pabaltijo šalyse Popiežių lydėjęs teol. dr. kun. Vilius Sikorskas pranešime „Popiežiaus Pranciškaus vizito įtaka kultūrai ir religiniam bei politiniam gyvenimui“, iš susitikimų su Šventuoju Tėvu pateikė įdomių statistinių duomenų: į renginius, kur reikėjo registracijos, susirinko apie 160 tūkst. žmonių, talkino apie 1,5 tūkst. savanorių. Į popiežiaus susitikimą su jaunimu atvyko apie 60 tūkst. žmonių, o į Šv. Mišias Kaune –per 100-120 tūkst. žmonių. Į susitikimus su popiežiumi Vilniuje ir Kaune iš viso atvyko per 200 tūkst. žmonių. Buvo akredituoti 397 Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistai. Vilniuje ir Kaune buvo pastatyta 20 km tvorelių.
Bažnyčia, popiežiaus vizitui finansuoti, kaip teigė prelegentas, išleido daugiau nei 712 tūkst. eurų, apie 850 tūkst. eurų buvo numatyta kompensuoti iš valstybės biudžeto. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis minėjo, jog prieš vizitą planuota papildomai skirti 1,5 milijono eurų.
Dr. kun. V. Sikorskas priminė Vilniaus arkivyskupo metropolito dr. Gintaro Grušo, specialioje spaudos konferencijoje pasakytą mintį, kad vizito „dvasia priminė Sąjūdžio dvasią.“ „Iš Bažnyčios pusės tai nėra tik dviejų dienų vizitas, jis tęsiasi, mes ir toliau raginsime tikinčiuosius toliau įsiklausyti į popiežiaus pasakytus žodžius, savo parapijose raginsime toliau gilintis į tas temas, kuriomis popiežius su mumis dalinosi“. Popiežiaus vizito Generalinis sekretorius dr. kun. Saulius Rumšas OP teigė, „kad vizitas nesibaigė rugsėjo 23 ar 25 d., kai popiežius išvažiavo. Dabar nuo mūsų priklausys, ar tikrai popiežius atvažiavęs atvežė žinią.“
Prelegentas muzikologas dr. V. Sikorskas kalbėjo apie kultūrinius įspaudus, kuriuos paliko Popiežiaus atvykimas į Lietuvą. Akcentavo, kad šventų Mišių metu buvo atlikta per 20 giesmių ir tik dvi – užsienio kompozitorių. Šešios – nauji kūriniai, pirmą kartą atlikti Popiežiaus vizito metu.
Dr. kun. V. Sikorskas pranešime pabrėžė popiežiaus Pranciškaus maldoje ištartą palinkėjimą Lietuvos žmonėms: „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumo harmonijos mokytoja“.
Mokslininkas išskyrė ir detalizavo didžiulę popiežiaus Pranciškaus vizito įtaką Lietuvos krašto kultūrai, religiniam bei politiniam gyvenimui. Prelegentas sakė: „Šis vizitas, popiežiaus kalbos, pamokslai, į kuriuos įjungta ir Lietuvos istorija, tikėjimo kelias, parodo, kad Lietuva yra giliai krikščioniškos dvasios ir kultūros, kad visuotinės Bažnyčios lyderis turi palankumą mūsų šaliai ir kartu rodo tvirtą Vatikano ryšį su Lietuvos tikinčiaisiais, su Lietuvos žmonėmis ir visa Lietuvos dabartimi ir ateitimi. Lietuva yra valstybė, kurioje gyvena svarbią vietą Visuotinėje Bažnyčioje užimantys krikščionys“.
Popiežiaus Pranciškaus kelionė į Lietuvą sustiprino tikėjimą, o šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis!” didino mūsų viltį.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro vyr. mokslo darbuotojas dr. Darius Juodis pranešime „Represuoti Kupiškio krašto kunigai“ apibūdino Lietuvos katalikų bažnyčios padėtį stalinizmo metais, valdžios represijas ir spaudimą dvasininkijos atžvilgiu. Prelegentas palygino dviejų dvasininkų gyvenimus sudėtingais pokario metais: Antano Puodžiūno gimusio Duoniūnų k. Kupiškio apskrityje ir atlikusio dvasininko pareigas Kretingos pranciškonų vienuolyne ir Valentino Šikšnio, gimusio Kuinelių k. Kretingos apskrityje, kunigavusio Skapiškyje. Mokslininkas jų likimuose pastebėjo nemažai panašumų. Pajutę persekiojimą abu dvasininkai slapstėsi, bet sovietų saugumo buvo suimti. A. Puodžiūnas kaltintas dėl ryšių su Žemaičių legiono partizanais, o V.Šikšnys dėl ryšių su 1941 m. birželio sukilėliais Luokėje. Pranešėjas, remdamasis Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis atskleidė kai kurias minėtų kunigų tardymų detalės. 1947 m. Ypatingasis pasitarimas A.Puodžiūną nuteisė kalėti 10 metų, o V.Šikšnys tokia pat bausme nuteistas 1948 m.
Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno Beatifikacijos bylos postulatorius teol. lic. kun. Vitalijus Kodis pranešime „Kun. kankinio Alfonso Lipniūno asmenybės svarba ir aktualumas“, išskyrė kunigo kankinystės etapus, kurie buvo vis sunkesni – jie ruošė bebaimį dvasininką vis didesniems išmėginimams.
Bendras Jurgitos Gudelienės (Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos bibliotekininkės) ir Rokiškio dekanato Kamajų šv. Kazimiero bažnyčios klebono teol. lic. kun. Andriaus Šukio gausiai iliustruotas schemomis, diagramomis bei vaizdiniais pranešimas „Edukacinių programų ,,Teologas bibliotekoje‘‘ ir „5 IN 1" aktualumas ir nauda“ – tai ilgametės ir labai sėkmingos veiklos pristatymas. Jame prelegentai, vienas kitą pakeisdami, išryškino edukacinių programų poreikio aktualumą, kadangi Lietuvoje pasaulietinėje ir bažnytinėje aplinkosenepakankamai atskleista teologijos mokslo raida visuomenei.
dr. kun. Viliaus Sikorskio paraginti klausytojai mielai įsijungė į giedojimą
konferencijai pirmininkauja Šiaulių universiteto profesorius Donatas Jurgaitis (kairėje) ir JE vysk. dr. Algirdas Jurevičius (dešinėje).
Pranešimą skaito lic. kun. Andrius Šukys
Medalio dėžutė su Popiežiaus ženklu
dr. Aldonai Vasiliauskienei įteiktas Popiežiaus vizito Pabaltijo šalyse atminimo medalis
Kita medalio pusė
Prelegentai išskyrė tris programų uždavinius ir išsamiai paaiškino jų pasiekimų galimus būdus. Pateikė svarbias mokslines išvadas: 1. Asmuo edukacinių programų dėka atpažįsta savo misiją, suvokia teologijos svarbą, yra kviečiamas praktiniu būdu aktyviai veikti visuomenėje; 2. Pokalbių / diskusijų / žaidimų pagalba asmeniui tampa patrauklus būdas susipažinti su teologija, liturgija, pasitikrinti savo žinias, pasidalinti gerąja patirtimi, klausti, domėtis – neformalioje aplinkoje; 3. Edukacinių programų aktualumas skatina asmenis bendrauti / bendradarbiauti savo aplinkoje – vykdyti sau ir bendruomenei išsikeltus uždavinius.
Konferencijos dalyviams buvo išdalytas 2018 gruodžio 14 d. laikraštis „Rokiškio Sirena“ (str. „Kertiniai akmenys: apie griaunamus stereotipus, trinamas ribas ir gyvą bendruomenę“) ir R. Briedienės <www.temainfo.lt> parengtą spalvotą 4 lapų priedą „Kamajų parapijos programa „5 IN 1“ atitinkančią nuostatą: „Tikiu, kad pažinčiau, pažįstu, kad tikėčiau“.
Konferencijoje pirmąsyk apžvelgtos Kupiškio dekanato bažnyčios ir pristatyti Dievo Motinos paveikslai, skulptūros, skulptūrėlės. Tai Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėjos Linos Matiukaitės ir Kupiškio rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto Vyčio Zavacko nuotraukomis iliustruotas pranešimas „Švč. Mergelės Marijos paveikslai Kupiškio dekanato bažnyčiose“.
Dr. Aldona Vasiliauskienėkalbėjo apie Malonėmis garsėjantį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą „Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios Dievo Motinos paveikslas“. Papasakojo ir apie visai nesenai Dievo Motinai užtariant skapiškėnų patirtą didžiulį džiaugsmą – policijos tyrėjų surastas iš Bažnyčios pavogtas relikvijas, relikvijorius, bažnytines knygas - mišiolus. Nors ne visi bažnytiniai daiktai surasti, skapiškėnai viliasi, kad Švč. Mergelei Marijai užtariant visi bus surasti...
Dr. A. Vasiliauskienė , kaip įprasta, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojams padovanojo sunkų krepšį, pilną knygų, o konferencijos dalyviams – laikraščių su straipsniais apie pavogtas ir surastas Skapiškio bažnyčios relikvijas, kitus bažnytinius reikmenis. Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus nuoširdžiai padėkojo už gautas dovanas.
Konferencijos pabaigoje visiems pranešėjams buvo įteiktos Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės pasirašytos padėkos.
Konferencija užbaigta Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės perskaityta rezoliucija:
Popiežių vizitų svarba katalikų bažnyčiai ir visuomenei yra neįkainojama. Popiežių deklaruojamos vertybės, aktualizuojamos temos, tokios kaip bendrystė, identiteto formavimas, t.y. savastis, sielos branda, ryšys su tautos šaknimis yra svarbios ne tik kasdieniam mūsų visų gyvenimui, bet ir ugdomajai veiklai – įvairaus amžiaus grupių asmenų edukacinių veiklų tikslams formuluoti ir prasmėms atskleisti. Konferencijos pranešimų pateiktys – puiki metodinė medžiaga diskusijoms moderuoti, pašnekesiams plėtoti.
Atgal
