Religija
08 19. Duokiškio Šv. Onos bažnyčiai - 105
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvoje tikintieji katalikai gali melstis 689 parapijinėse bei 284 neparapijinėse bažnyčiose ir koplyčiose. Bažnyčios tituluotos Švč. Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos, Švč. Trejybės, Šv. Kryžiaus bei įvairių šventųjų vardais.
Šv. Onos bažnyčios Lietuvoje
Švč. Mergelės Marijos motinos Šv. Onos vardu Lietuvoje tituluotos 22 bažnyčios: dvi Kaišiadorių vyskupijoje (Bijutiškis, Vievis), dvi Kauno arkivyskupijoje (Karmėlava, Skaruliai - II-ji Jonavos parapijos bažnyčia), trys Panevėžio vyskupijoje (Duokiškis, Obeliai, Traupis), viena Šiaulių vyskupijoje (Šiaulėnai), septynios Telšių vyskupijoje (Akmenė, Batakiai, Kruopiai, Lenkimai, Pavandenė, Vaičaičiai, Vilkyškiai), trys Vilkaviškio vyskupijoje (Alvitas, Lazdijai, Slavikai) ir keturios Vilniaus arkivyskupijoje (Dūkštas, Jašiūnai, Naujasis Daugėliškis, Vilnius). Pastebėtina, kad bažnyčia Naujajame Daugėliškyje tituluota Šv. Joakimo ir Onos vardu (beje, tai vienintelė bažnyčia Lietuvoje tituluota Švč. Mergelės Marijos abiejų tėvų vardais).
Duokiškio Šv. Onos bažnyčia
Panevėžio vyskupijoje esantis Duokiškis ilgą laiką priklausė Utenos dekanatui, po karo Duokiškio Šv. Onos parapija priskirta Rokiškio dekanatui. Nuo 2011 m. balandžio 28 d. Duokiškio parapiją administruoja Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Andrius Šukys. Jis pakeitė beveik 10 metų Duokiškio Šv. Onos parapiją aptarnavusį kun. Raimondą Kazlauską.
2004 m. liepos 25 d. įšventintas į kunigus Andrius Šukys vikaravo Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje (2004-2007), administravo Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapiją, kartu aptarnaudamas Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią bei koplyčias Germaniškyje ir Žvejotgaloje (2007-2011). Religijos mokslų magistras, Kamajų klebonas kun. Andrius Šukys be Duokiškio parapijos aptarnauja ir trečią - Salų Šv. Kryžiaus parapiją.
Iš Duokiškio parapijos istorijos
1650 m. Kamajų bažnyčiai karališkasis rotmistras Adomas Lukianskas - Paulavičius dovanojo palivarką. Apie šią beneficiją rašoma 1826 m. inventoriaus sąraše, buvusiame Kamajų bažnyčios archyve, čia detaliai aprašyta ir buvusi Duokiškio koplyčia, manoma, kad ją 1650 m. pastatė Adomas Paulavičius – Lukianskas.
Vyskupo Kazimiero Paltaroko prašymu, Duokiškio administratorius kun. Mykolas Mikeliūnas (1903 08 14-1939 05 13-1975 05 19), 1947 m. rašydamas parapijos istoriją, detalizavo ir minėtą 1826 m. inventorinį sąrašą.
Straipsnyje „Duokiškis“ (Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla, knyga išleista 1998 m.) kun. Mykolas Mikeliūnas mini ir legendą, kad senoji koplyčia stovėjusi ten, kur senieji kapai. Tačiau iš jos stebuklingu būdu dingdavęs Šv. Onos paveikslas ir atsirasdavęs ten, kur dabar stovi bažnyčia. Paveikslą sugrąžinus atgal, vėl atsitikdavo tas pats. Žmonės, supratę, kad čia Apvaizdos valia, koplyčią perkėlė į tą vietą, kur atsirasdavęs paveikslas.
Prie Duokiškio koplyčios kadaise gyvenęs kunigas, tą patvirtina nuo 1923 m. Duokiškyje klebonavęs ir senuosius gyventojus apklausęs kun. Julijonas Paliukas (gim. 1871 m., įšventintas į kunigus 1897 m.). Tačiau kun. M. Mikeliūnui, tyrinėjusiam parapijos istoriją, jokių duomenų, kad prie Duokiškio koplyčios būtų gyvenęs kunigas, nepavyko surasti. O vietos gyventojai, įsitikinę, kad Duokiškyje gyveno kunigas, nedavė ramybės ne tik Kamajų klebonui Jonui Jokimui, bet ir Žemaičių vyskupui.
Parapijiečiams baigiant statyti kleboniją, kreiptasi į Baisiogalos altaristą kun. Kazimierą Mačionį (1875–1899–nepavyko išaiškinti mirties datos) ir jis sutiko keltis į Duokiškį.
Bažnyčios statyba
1904 m. į Duokiškį atvykęs kun. K. Mačionis, užbaigęs klebonijos statybą, ėmė organizuoti naujos bažnyčios statybą. Tačiau iš caro valdininkų buvo sunku gauti leidimą ne tik bažnyčios statybai, bet ir medžiagoms pirkti. Todėl kunigas paskelbė, kad jis bažnyčią remontuojąs. Medžiagą savo vardu nupirko du duokiškėnai: Matas Pernavas iš Šeduikių kaimo ir Balaiškis iš Juodonių kaimo. Bažnyčia pradėta statyti prie koplyčios durų – kad įtikinamai atrodytų, jog vyksta remontas.
Valdžiai sužinojus ir atvykus sprauninkui (isprauninkui) tikrinti, klebonas patikino, kad bažnyčia remontuojama ir jeigu nori geruoju, tai tegul pasiima 25 rublius, o jei ne – tai vis vieną bus dirbama. Tas pasiėmęs siūlytus pinigus ir daugiau nebesirodęs.
Pastačius vieną bažnyčios galą, išgriauta koplyčios siena ir bažnyčia sujungta su nauju priestatu. Pernešus altorių, nugriauta likusi koplyčios dalis ir greitai užbaigta likusios bažnyčios dalies statyba.
Statyba užbaigta 1906 metais ir taip pačiais metais kun. K. Mačionio pašventinta Šv. Onos titulu. Tad šįmet Duokiškio bažnyčia mini 105 metus.
Bažnyčia ir šventorius
31 metro ilgio ir 9 m pločio medinė bažnyčia, sukalta iš lentų, pastatyta kryžmai ir neturi jokio stiliaus žymių. Bažnyčioje trys altoriai. Didžiajame altoriuje – Šv. Onos paveikslas (tai senosios koplyčios paveikslas: jis užstumiamas bei atstumiamas). Dešinės pusės altoriuje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo paveikslas, kairiajame – Šv. Martyno paveikslas. Mediniai altoriai renesansinio stiliaus.
Šventoriuje už 30 m nuo bažnyčios – medinė 18 m aukščio varpinė. Klebonas kun. Konstantinas Kuprevičius, kitur rašoma Kuprys (1877 - 1901 - nepavyko išaiškinti mirties datos), Duokiškyje dirbęs iki 1923 m., 1913 m. inventoriuje mini 3 varpus. Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo išvežti į Rusiją.
Šventoriaus kampe buvo pastatyta gontais dengta lavoninė. Šventoriuje – senosios kapinės. Naujosios įkurtos 1930 m.
Cirkuliaras ir parapijinės teisės
1908 m. Duokiškyje pradėtos rašyti metrikų knygos liudija, kad Duokiškio parapija jau turėjo savo cirkuliarą. 1924 m. Žemaičių vyskupijos kurija patvirtino Duokiškio parapijos planą, taigi galima teigti, kad tai ir parapijinių teisių suteikimo data.
Kun. J. Pauliuko pastangomis Duokiškio bažnyčia 1927 m. įsigijo beneficijos žemės sklypą (iš dalies Kamajų bažnytinės žemės, nes Duokiškio parapija buvo Kamajų parapijos dalis ir duokiškiečiai padėjo pastatyti Kamajų bažnyčią).
Iš Seibučių kaimo (tuomet jis priklausė Jūžintų parapijai) yra kilęs kunigas Konstantinas Butkis (Butkys) (1851-1875-1923 08 11), išgarsėjęs dar seminarijoje. Mat reflektoriuje (seminarijos valgykloje) klierikui padavus netinkamos mėsos, jis ją pamovė ant šakutės ir išmetė per langą. Ten buvęs inspektorius Antanas Baranauskas (būsimasis vyskupas), paklausė ką jis padaręs – pro langą išmetęs porciją. Už tokį poelgį seminarijos vadovybė išmetė K. Butkį iš seminarijos. Apie šį faktą sužinojęs vyskupas Motiejus Valančius inspektoriui pasakęs, duokite Butkiui sočiai pavalgyti, bus iš jo geras kunigas.
Duokiškis – viena Utenos dekanato parapijų
Popiežiui Pijui XI bule ,,Lituanorum Gentes” 1926 balandžio 4 d. paskelbus Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimą, Duokiškis buvo priskirtas Utenos dekanatui. Tuomet Utenos dekanatui priklausė Utena ir jos filija Spitrėnai, Svėdasai ir filija Adomynė, Užpaliai, Vyžuonos, Tauragnai, Sudeikiai, Jūžintai, Kamajai ir jos filija Salos.
Tikintieji katalikai Duokiškio Šv. Onos parapijoje (1927-1940)
Iki 1940 m. leisti Katalikų žinynai, tada vadinti Elenchais (Elenchus omnium Ecclesiarum et universi ceri Provinciae Ecclesiasticae Lituanae pro anno Domini 1927-1940) leidžia nustatyti Duokiškio parapijoje dirbusius kunigus bei parapijiečių skaičių. Pateiksime minėtus duomenis.
1927 m. Duokiškyje (1927 m. Elenchus duomenys) buvo 1850 parapijiečių, 1929 m. – 2130, 1932 m. – 2146, 1934 m. – 2172, 1935 m. – 2184, 1937 m. – 2225, 1938 m. – 2233, 1939 m. – 2247, 1940 m. – 2243.
Duokiškio Šv. Onos parapijos bažnyčioje dirbę dvasininkai
1923-1933 m. Duokiškyje klebonu dirbo Julijonas Paliukas. 1933 m. kunigą iškėlus kuratoriumi į Karsakiškį, į Duokiškį buvo atkeltas kun. Kazimieras Turlai (Turlajus) (1885-1910-1938 12 12) čia dirbęs iki mirties. Jam mirus, administratoriumi į Duokiškį 1938 m. gruodžio 13 d. buvo deleguotas Jūžintų vikaras kun. Leonardas Musteikis (1911 08 16-1938 06 11-2005 03 28). Jis dirbo kelias savaites, kol 1939 m. sausio 3 d. vyskupo skyrimu į Duokiškį iš Daunorių atkeltas kun. Jonas Matulis (1904 05 16-1931 05 30-1967 08 26)
Duokiškis – viena Rokiškio dekanato parapijų
Pokaryje Duokiškis buvo priskirtas Rokiškio dekanatui. Dabar Rokiškio dekanatui priklauso 19 parapijų: Aleksandravėlė, Čedasai, Duokiškis, Juodupė, Jūžintai, Kamajai, Kazliškis, Kriaunos, Lukštai, Obeliai, Onuškis, Pandėlys, Panemunėlis, Panemunis, Rageliai, Rokiškis, Salos, Suvainiškis, Žiobiškis.
Nuo 1952 m. kovo 1 d. Duokiškio klebonu paskirtas kun. Lionginas Neniškis (1915 07 17-1946 06 16-1990 09 16) čia dirbo iki mirties, 38 metus. Palaidotas senose kapinėse – šventoriuje prie bažnyčios. Įrašas antkapiniame paminkle „Buvai geras, teatlygina Viešpats“.
Mirus kun. L. Neniškiui, kurį laiką Duokiškio parapiją aptarnavo kun. Juozas Šumskis OFM Cap (1927 09 15-1954 09 12-2009 10 04) iš Užpalių, vėliau – iš Kamajų iki mirties aptarnavo kun. Petras Kiela (1921 01 15-1946 06 16-2001 07 15).
Duokiškis, nors ir trumpą laiką, yra turėjęs altaristą. Tačiau 1993 m. gegužės 6 d. į šią parapiją altarista paskirtas ligonis kun. Tadas Ivanovskis (1956 03 10-1981 05 31-1996 05 06) gyveno Pandėlyje.
2001 m. rugpjūčio 29 d. vyskupo raštu Nr. 257 Duokiškį aptarnauti pavesta Salų administratoriui kun. Jonui Skireliui (1951 03 05-1984 05 27-2002 04 28). Kun. J. Skirelis Duokiškį aptarnavo iki mirties. Tada beveik 10 metų parapiją aptarnavo Kamajų klebonas kun. Raimondas Kazlauskas.
Nuo 2011 m. balandžio 28 d., kaip jau minėta, Duokiškio ir Salų parapijas administruoja Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Andrius Šukys.
Šv. Onos bažnyčios Duokiškyje 105-osios metinės
2011 m. liepos 31 d. Duokiškyje minint titulinius Šv. Onos atlaidus – prieš šv. Mišias ir po jų vyko Duokiškio seniūnijos organizuota graži šventė – menininkų: vokalistų, muzikantų, aktorių pasirodymai, mugė ir kiti renginiai, kuriuose dalyvavo ir uteniškiai.
Šv. Onos atlaiduose, minint Duokiškio bažnyčios 105-ąsias metines, šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Pandėlio klebonas kun. Kostas Balsys.
Keletas pamokslo minčių. Pamokslininkas pasidžiaugė žmonių ir ypač jaunimo gausa, linkėdamas visiems būt panašiais į savo parapijos globėją šv. Oną. Istorinių žinių apie šventuosius Oną ir Joachimą – Švč. Mergelės Marijos tėvus, nedaug. Nors ir būdami pamaldūs, jie patyrė paniekinimų, nes neturėjo vaikų. Joachimas net 40 dienų meldėsi dykumoje, atsiprašė Dievą už padarytus nusižengimus ir sugrįžęs nenustojo Dievo šlovinti. Kun. K. Balsys kalbėjo, kad šiandieną, ištikus bet kokiai – didesnei ar mažesnei nelaimei, dažnai kaltinam Dievą. O Ona ir Joachimas liko nuolankiais Dievui, meldėsi ir kantriai laukė. Ir Viešpats juos apdovanojo – per juos į pasaulį atėjo Mergelė Marija. Pamokslininkas sakė, kad vardan kantrumo galim susilaukti vieno ar kito dalyko, tačiau mums kartais pabosta kantriai laukti. Kunigas priminė Šv. Moniką, kuri 20 metų kantriai meldėsi ir jos sūnus Augustinas atsivertė – tapo tikinčiuoju. Ir ne tik atsivertė, bet tapo vyskupu, šventuoju. Ir dabar Dievas per šv.Augustiną ir šv. Moniką daro stebuklus.
Kai žmogus išbraukia Dievą iš savo gyvenimo, jam niekas nebesvarbu, net artimiausi žmonės – įvykdomos nenusakomos niekšybės, žudomi nekalti žmonės.
Pamokslininkas ragino visus atlaidų dalyvius pamąstyti: ar darbas, kurį rengiamės atlikti, bus laiminamas Dievo, prašyti Dievo malonės, jį atliekant ir pasitikėti Dievu, kaip Juo pasitikėjo šv. Ona ir šv. Joachimas, bei melstis. Nes tik su Dievo palaima galima daug nuveikti visose srityse. Kun. K. Balsys ragino sudėti maldas prie Dievo kojų.
Klebonas A. Šukys nuoširdžiai dėkojo svečiui iš Pandėlio kun. K.Balsiui. Dėkojo Duokiškio bendruomenei už gražią miestelio šventę. Linkėjo visiems būti gyvais dvasia, tikėjimu ir liudijimu.
Atgal
