Religija
06.23. Gabrielius Satkauskas (1): įšventinimas į kunigus
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2018 m. balandžio 21 d. Vilniaus arkikatedroje į kunigus buvo įšventintas Gabrielius Satkauskas. Tai labai svarbi šventė ne tik Vilniaus arkivyskupijai, bet ir visai Lietuvai.
Keletas biografijos faktų
Kunigas Gabrielius Satkauskas gimė 1991 m. sausio 3 d. Vilniuje, Antakalnyje, Vlado ir Laimutės Satkauskų šeimoje. Šeimoje išaugo dar du jaunesni vaikai: Lukas ir Jonas.
Gabrielius, baigęs Vilniaus Volungės pradinę mokyklą, mokėsi Antakalnio vidurinėje, o nuo 10 klasės – Vilniaus Užupio gimnazijoje.
Nuo 10 metų pradėjo patarnauti šv. Mišioms Vilniaus arkikatedroje – ministrantas, lankė jaunimo būrelį, aktyvus stovyklų dalyvis.
Paauglystėje Gabrielius pamėgo visuomeninę veiklą: dalyvavo mokinių tarybų akcijose, buvo Vilniaus Užupio gimnazijos mokinių prezidentas, vėliau – Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, Lietuvos švietimo tarybos, taip pat visuomeninės policijos tarybos narys.
Įsijungęs į Opus Dei jaunimo centro „Liepkiemis“ veiklą, pagilino tikėjimą ir sustiprino asmeninį santykį su Dievu, suvokdamas nepaprastą atsiliepimo į pašaukimą būti šventam svarbą.
2008 m. vienuoliktokas Gabrielius išvyko į šios organizacijos surengtą piligrimystę, vykusią Romoje Didžiosios Savaitės dienomis. Tos kelionės metu Viešpats labai aiškiai, konkrečiai ir pašaukė vaikiną į kunigystę.
Baigęs Užupio gimnaziją, 2009-aisiais įstojo į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją, kurią baigė 2017 metais.
Studijų metais davė studento ateitininko įžodį, buvo Vilniaus krašto ateitininkų vietovės valdybos pirmininkas, įkūrė porą ateitininkų kuopelių.
Neopresbiteris tarnauja kaip ugdytojas Vilniaus kunigų seminarijos propedeutiniame, t. y. parengiamajame kurse, kuriame 2017-2018 mokslo metais seminarijai ruošė 10 jaunuolių.
Įšventinimas į kunigus (2018 m. balandžio 21 d.)
Pati svarbiausia diena kunigo gyvenime – įšventinimas į kunigus. Garbielius Satkauskas į kunigus buvo įšventintas 2018 m. balandžio 21 d. Vilniaus arkikatedroje, gausiai susirinkus tikintiesiems, Vilniaus bei kitų vyskupijų kunigams, vyskupams. Šv. Mišiose dalyvavo 34 kunigai, vyskupas Arūnas Poniškaitis, vyskupas Darius Trijonis, kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir arkivyskupas Gintaras Grušas.
Prieš šv. Mišias į iškilmes susirinkę tikintieji buvo supažindinti su įšventinimo į kunigus ceremonijos eiga.
Sveikindamas šios nepaprastos dienos dalyvius, arkivyskupas G. Grušas kalbėjo, kad šis šeštadienis – iškilni visos Vilniaus arkivyskupijos, visos Bažnyčios šventė, nes ji turės naują Dievo tarną Gabrielių. Tai didi šventė ir pačiam šventinamajam bei jo šeimai. Arkivyskupas ragino melstis už visus, kurie šiandien pakviesti Dievo tarnystei.
Šventimų į kunigus apeigos, laikantis reglamento, prasideda po perskaitytos Evangelijos. Taip išsakoma mintis, kad kiekvieno kunigo pareiga – skelbti Dievo Žodį.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Gabrieliaus Satkausko įšventinimas į kunigus šventė visos Vilniaus arkivyskupijos dvasininkams
Kun. Gabrieliaus Satkausko tėveliai Vladas ir Laimutė sūnaus įšventinimo į kunigystę dieną
Būsimasis kunigas Gabrielius Satkauskas
Sveikinimai Šv. Kazimiero koplyčioje
Po Evangelijos, kunigų šventimų apeigų pradžioje, kandidatas kunigystei Garbielius, vardu buvo kviečiamas prie altoriaus prisistatyti vyskupui. Vilniaus arkivyskupijos kancleris kun. lic. Kęstutis Palikša, atsižvelgęs į liudytojų opinijas, paskelbė konsekvenciją apie tinkamą kandidato pasirengimą kunigystei. Tada arkivyskupas ištarė: „Išrenkame jį į kunigų luomą“.
Per homiliją arkivyskupas pažymėjo, kad kelias į kunigystę – nelengvas psichologinio pasirengimo vyksmas. Kunigystę atpažinti ir jai pasiruošti, kad galėtų eiti tuo pašaukimo keliu, kurį kiekvienas turi išeiti, Gabrieliui padėjo tėvai, kunigai, seminarija. Juk Dievas pasikviečia mus ne tada, kai esame tobuli, o kai būname silpni: pasigaili ir pašaukia, kad galėtume jam tarnauti.
Labai svarbu tą pašaukimą išsaugoti visą gyvenimą. Svarbu nepamiršti: jei ne Dievo Malonė, einu aš. Lankydami dvasinio ar materialinio skurdo formose atsidūrusiuosius, turime turėti išeities tašką. Dievo Malonė ir Jo Gailestingumas turi būti mūsų gyvenimo pagrindas.
Nors šiam iškilmingam įžengimo į kunigystę momentui daug ruošiamasi, tačiau įšventinimas – tai ne kelio pabaiga, o naujo etapo pradžia, kuri formuluoja iš eilės kitą klausimą: „Ar tai mano norai, ar siekis įsiklausyti į Dievo pašaukimą?“ Ir nesvarbu, kur reikės tarnauti... Kur Dievas siųs... Ir tada tariama: „Siųsk, Dieve, mane“. Ir, išgirdus Viešpaties balsą, – atsiliepiama: „Privalom tarnauti pagal tas dovanas ir talentus, kurie mums duoti“.
Būdamas ateitininkas, Gabrielius pasirinko savo gyvenimo credo: „Viską atnaujinti Kristuje!“ Jis suvokiamas taip:
* Per pastoracinę veiklą viską atnaujinti Kristuje, ypač teikiant sakramentus.
* Pažinti ir mokyti ne tik Dievo Žodžio tekstą, bet Jo gylį ir plotį – tai savęs dovanojimas Bažnyčiai.
* Šie metai, laukiant Popiežiaus, – sustiprina misiją tarnauti, būti tėvu savo vaikams.
* Turime malda lydėti pašauktuosius kunigystės kelyje, kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse.
Šventinamajam Gabrieliui arkivyskupas linkėjo pažinti Kristaus meilę, kuri viską pranoksta, ir ragino: „Šiandien dėkokim Dievui,kad suteikia galimybę dalyvauti Jo misijoje. Visi kartu melskime pjūties Šeimininką,kad atsiųstų daugiau darbininkų. Pjūtis didelė,o darbininkų maža“.
Po homilijos šventinamasis kviečiamas arkivyskupo akivaizdon ir klausiamas, ar atvirai ir laisvai pareiškęs troškimą priimti kunigo tarnystę. Pakviestasis savo rankas sudeda į vyskupo delnus. Ši apeiga reiškia kandidato įsipareigojimą klausyti apaštalų įpėdinio vyskupo kaip paties Kristaus, iš kurio ganytojas gavo galią teikti visus sakramentus.
Išrinktajam atsakius –„Pažadu“, arkivyskupas taria: „Dievas,tavyje gerą darbą pradėjęs, jį ir teužbaigia“.
Giedant „Visų Šventųjų litaniją“, šventinamasis kniūbsčias guli prieš altorių – tai visiško nusižeminimo Dievo akivaizdoje ženklas. Giedant „Visų Šventųjų litaniją“, visi kartu prašo Dangaus šlovėje esančių brolių ir seserų užtarimo šventinamajam. Litanija užbaigiama prašymu: „Palaiminti,pašventinti ir konsekruoti teikis – meldžiam Tave,Viešpatie“
Baigus giedoti litaniją, išrinktasis klaupiasi prieš arkivyskupą ir šis tyloje uždeda šventinamajam rankas ant galvos. Šis gestas – iš apaštalų laikų ateinanti tradicija perduoti Kristaus galias. Apeigose dalyvaujantys kunigai, sekdami arkivyskupu, taip pat uždeda rankas, liudydami, jog nuo šiol naujai įšventintąjį laikys vienos tarnystės broliu.
Po to arkivyskupas, kunigams stovint šalia, kalba kunigų pašventimo maldą: „Prašant ir mums,suteik šiam tarnui kunigystės garbę, tegul vykdo iš Tavęs gautą II laipsnio kunigystę,tegul būna ištikimas Tavo tarnas,tegul meldžia Tavo gailestingumo jam patikėtiems žmonėms ir visam pasauliui“.
Baigus šventimų maldą, naujai pašventintas kunigas aprengiamas tarnystės rūbais – stula ir arnotu. Stula reiškia kunigo tarnystės galių ir pareigų naštą. Arnotas ženklina meilę, kuri apgaubia Kristaus sekėjo tarnystę.
Arkivyskupas patepa pašventintojo rankas Didįjį Ketvirtadienį konsekruotu Krizmos aliejumi, nes kunigas yra Kristaus pateptasis, kad Dievo galia laimintų ir aukotų šventąsias Mišias.
Po to pateptajam įteikiami indai su Duona ir Vynu, kuriuos Mišių aukai atnešė šventinamojo mama Laimutė ir tėtis Vladas. Arkivyskupas iš tėvų priimtas atnašas perduoda kun. Gabrieliui. Duona ir Vynas reiškia, kad kunigas yra kviečiamas pažinti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo auką, kurią lies, skelbs žmonėms ir pats stengsis tuo slėpiniu gyventi. Apeigas simboliškai užbaigia ramybės palinkėjimas.
Toliau šv. Mišios tęsiamos įprastine tvarka. Prasideda Aukos liturgija. Eucharistija yra viso Bažnyčios gyvenimo versmė ir viršūnė. Ji aiškiausiai atskleidžia mūsų tikėjimą, kad Jėzus yra tikrai gyvas ir pasilieka su mumis.
Palaiminus kun. Gabrielių, laiminami ir visi šv. Mišių dalyviai.
Po šv. Mišių liturginė asista kartu su neopresbiteriu ėjo į Šv. Kazimiero koplyčią, kur tradiciškai Vilniaus arkivyskupijoje naujai įšventinti kunigai meldžiasi prie Šventojo Lietuvos globėjo relikvijų.
Po bendros nuotraukos su ganytojais – ne vieną valandą tęsėsi naujojo kunigo sveikinimai.
Atgal
