Religija
05.19. Mokslinė konferencija Skapiškio (Kupiškio r.) pagrindinėje mokykloje (3): dėmesys Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2018 m. balandžio 12 d. Skapiškyje vykusios mokslinės konferencijos antros grupės pranešimai (jų buvo trys) skirti Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui: „Arkivyskupo Mečislovo Reinio dvasinis ir kultūrinis palikimas Lietuvos šimtmečio šviesoje“ (akademikas Algirdas Gaižutis), „Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir Pranas Dovydaitis: arkivyskupo straipsniai žurnale „Logos“ (lic. kun. Nerijus Pipiras), „Darbai Antalieptėje Lietuvos šimtmečiui: Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys“ (Olga Raugienė).
M. Reinys ir Skapiškis
Edukacinės konferencijos išskirtinis dėmesys Dievo tarnui Mečislovui Reiniui (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) nėra atsitiktinis. Skapiškyje straipsnio autorės sodybą daug kas jau vadina „Reinio sodyba“. Prie jos 2007 m. pastatytas pirmas koplytstulpis Lietuvoje, įamžinantis Dievo tarno vardą (tautodailininkas liaudies meistras, ilgametis kalinys ir tremtinys Antanas Ruškys, 1924 03 04–2012 01 30). 2013 m. šalia iškilo ir pirmasis Rūpintojėlis Dievo tarnui M. Reiniui pagerbti (tautodailininkas Pranas Kaziūnas, 1947 10 27–2013 09 12). Į pastarojo fundamentą įmūryta žemių sauja, atvežta iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto senųjų kapinių, esančių prie Vladimiro centralo (ypatingo griežtumo lagerio, kuriame arkivyskupas mirė). Naktimis tų kapinių nežinomose vietose buvo pakasami centralo kankiniai. Dera pastebėti, kad žemių iš Vladimiro kapinių yra įmūryta ir Vilniaus arkikatedros tremtinių koplyčioje po M. Reinio bareljefu, ir Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje – simboliniame M. Reinio kape.
Skapiškio bibliotekoje ir kultūros namuose, Skapiškio Šv. Hiacino (Jackaus) bažnyčioje jau ne vienerius metus vyko konferencijos, skirtos arkivyskupui Mečislovui Reiniui.
Nuolat veikiančioje parodoje „Pažintis su Ukrainos kultūra“ yra ir M. Reinį menančios medžiagos. Jo asmenybe išskirtinai daug domisi į Skapiškį atvykę ukrainiečiai. Mat, autorės parašyta straipsnių, kur išvestos paralelės tarp M. Reinio ir ukrainiečių dvasininkų, kai kurie iš jų jau paskelbti Palaimintaisiais, tad M. Reinio vardas garsinamas ir užsienyje.
Pranešimus rengusieji taipogi ne pirmą kartą lankosi Skapiškyje, pagerbdami Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, su kuriuo įvairiai susieti. Tarkim, akademikas Algirdas Gaižutis – arkivyskupo giminaitis, LEU doktoranto kun. Nerijaus Pipiro pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – „reinistika“, kurios tema skaitė ne vieną pranešimą ir parašė mokslinių straipsnių; trečioji prelegentė – bibliotekininkė Olga Raugienė – organizuoja renginius, skirtus Dievo tarnui, daug nuveikė, kad Antalieptėje viena gatvių būtų pavadinta M. Reinio vardu. Jos iniciatyva iš Dievo Tarno gimtojo Madagaskaro organizuoti piligriminiai žygiai bei Kryžiaus keliai į Antalieptę ir pan.
Akademiko Algirdo Gaižučio pranešimas
Pranešimo tema – „Arkivyskupo Mečislovo Reinio dvasinis ir kultūrinis palikimas Lietuvos šimtmečio šviesoje". Akademikas kalbėjo apie vertybes ir apie egzistencinius dalykus – aiškino žmogaus kūno, sielos ir dvasios kilmę. Susirinkusiems priminęs Vydūno žodžius, kad individui didžiausią reikšmę gyvenime turi šeima, tauta ir žmonija, pranešėjas dėmesį nukreipė į dabartinį žmogų, kuris vis labiau nebesupranta tų trijų Vydūno akcentuotų sferų. Nyksta pagarba šeimai. Tuomet ir pati žmonija ima nebesuprasti savęs. Laikmetis tampa nevaldomas.
Pasak prelegento, tos trys dimensijos turi sudaryti vienovę. Tam turi būti tvirta atrama. M. Reinio darbuose galima rasti daug šiandienai taip reikalingų atraminių taškų. Įvertinti arkivyskupą M. Reinį – ne vien tik Bažnyčios reikalas. Nors „reinistikoje“ išryškinta daug įvairių galimybių brandai, vienybei, bendradarbiavimui įvairiose srityse, tačiau Reinį įvertinti sunku, nes jis – daugiabriaunė asmenybė, eruditas.
M. Reinys gerai suvokė, kas dedasi pasaulyje jam rūpimais klausimais. Skaitant dvasininko ir mokslininko darbus, atsiskleidžia sudėtingas intelektualo pasaulis.
Dr. A. Vasiliauskienės sodyboje prie parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ stendo, kuriame aukštai Dievo tarno M. Reinio portretas. Iš kairės: Utenos krašto garbės pilietis Antanas Vilūnas, Antalieptės bažnytinio choro vadovė Loreta Alaunienė, Antalieptės vyr. bibliotekininkė, pranešėja Olga Raugienė, Regina Kuliešienė, pranešėjas akademikas Algirdas Gaižutis, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Aušra Bukienė. Priekyje sėdi viešnia iš Vilniaus Stanislava Laimutė Beinorienė
.JPG)
Konferencijos dalyvių grupelė prie Koplytstulpio ir Rūpintojėlio Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui; Iš kairės: Vita Vadoklytė, Antanas Vilūnas, Lorerta Alaunienė, sėdi Stanislava Laimutė Beinorienė, Regina Kuliešienė, Olga Raugienė, akademikas Algirdas Gaižutis ir Aušra Bukienė
Pranešėjai Olgai Raugienei įteikta padėka. Dešinėje - Kupiškio rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, įteikęs Kupiškio rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jurgitos Trifeldienės pasirašytą padėką. Toliau kairėje sėdi mons. dr. Algirdas Jurevičius
Prelegentą doktorantą kun. Nerijų Pipirą (kairėje) sveikina Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė (viduryje) ir Kupiškio rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Vytautas Knizikevičius. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Baigdamas pranešimą, akademikas pasidalijo nuomone, kad tokios konferencijos reikalingos ne tik diskusijoms susibėgimų metu, bet ir siekiant iš esmės suprasti pasaulio sudėtingumą. Arkivyskupo Mečislovo Reinio raštai artimai siejasi su dabartimi. Visiems, pasak akademiko, reikia išmokti suvokti save kaip Dievo bendradarbį. Arkivyskupas Mečislovas Reinys savo raštuose argumentuotai įrodė ir puikiai išdėstė tai, ką dažnam šiandienos intelektualui reikia iš naujo atrasti. Vadinasi, būtina kuo greičiau parengti leidybai M. Reinio „Raštus“, kuriuose atsispindėtų visas Arkivyskupo gyvenimas ir veikla.
Pranešimą akademikas A. Gaižutis baigė padėka visiems konferencijos organizatoriams už Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio vardo garsinimą, o ypač dr. Aldonai Vasiliauskienei už atliktus ir tęsiamus tyrinėjimus.
LEU doktoranto kun. Nerijaus Pipiro tema
Kun. doktor. N. Pipiras pristatė pranešimą: „Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys ir Pranas Dovydaitis: arkivyskupo straipsniai žurnale „Logos". Kaip matyti iš pavadinimo, gretintos dvi asmenybės: Arkivyskupas ir Nepriklausomybės akto signataras Pranas Dovydaitis (1886 12 02–1942 11 04), sušaudytas Sverdlovske. Taigi, pranešimo turinys susietas ir su Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimu. Doktorantas akcentavo, kad P. Dovydaitis ir M. Reinys – bičiuliai. Iškalbingas faktas: 1931 m. M. Reinys, vizituodamas Višakio Rūdos parapiją ir su procesija per šventorių lydimas į bažnyčią, po baldakimu kartu eiti pasikvietė ir savo bičiulį P. Dovydaitį.
Dvasinė brolystė, kurios pradžia 1910-ieji, tęsėsi iki abiejų šių asmenybių kankinystės sovietinės okupacijos metais. 2000-aisiais šventasis popiežius Jonas Paulius II juodu įrašė į naujųjų amžių kankinių martirologą.
P. Dovydaitis ir M. Reinys, abu VDU profesoriai, susitikdavo ne tik universiteto auditorijose – abu mokslininkai aktyviai bendradarbiavo ir spaudoje. P. Dovydaitis įkūrė, redagavo ar kitaip prisidėjo prie 40 leidinių steigimo (daugelį jų pradžioje ir leido). Juose savo straipsnius spausdino ir M. Reinys.
P. Dovydaičio 1921 m. įkurtas ir redaguotas žurnalas „Logos" gyvavo 17 metų. Per tą laikotarpį pasirodė 30 numerių, kuriuose publikuotas 21 vyskupo M. Reinio straipsnis. Daugiausia jų – psichologinėmis temomis. Vyskupo straipsniai kiek mažesnės apimties nei P. Dovydaičio ar prof. Stasio Šalkauskio (1886 05 16–1941 12 04), tačiau išsiskiriantys naujausių to meto mokslinių duomenų pateikimu, pasižymintys minčių gilumu, moksline argumentacija. Nepaisant moksliškumo, M. Reinio straipsnių kalba gana paprasta, suprantama.
Pranešimo pabaigoje doktorantas, lic. kun. Nerijus Pipiras pažymėjo, kad abi šios asmenybės, skleisdamos krikščioniškąjį mokslą ir gyvendamos Evangeliniais idealais, siekė šventumo, taip įprasmindamos pašaukimą būti Dievo malonėje, ką savo mokyme šiandien akcentuoja popiežius Pranciškus.
Vyr. bibliotekininkės Olgos Raugienės mintys
Kaip minėta, pranešimą „Darbai Antalieptėje Lietuvos šimtmečiui: Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys“ skaitė Zarasų rajono viešosios bibliotekos Antalieptės padalinio vyresnioji bibliotekininkė Olga Raugienė.
Pranešimo autorė pristatė planuojamus atlikti Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimo įamžinimo darbus Antalieptėje – įkurti „Reinistikos centrą“ ir internetu skleisti paklausią informaciją bei žinias apie Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį, kurio veikloje ryški šviečiamoji kryptis. Mat, Arkivyskupas paskaitose, viešuose pasisakymuose, straipsniuose pabrėždavo šeimos bei mokyklos svarbą asmenybei ugdyti, bendravimo su vyresniaisiais poveikį vidinei jaunimo brandai. Jis ragino skaityti knygas, skirti laiko dvasiniam mąstymui.Kalbėdamas apie saviauklos priemones, M. Reinys akcentuodavo, kad ir trumpą apsilankymą bažnyčioje.
Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra išskirtinė, nes remonto darbai baigėsi Dievo tarno M. Reinio rūpesčiu, o Švč. Sakramento adoracijos, kurios vyksta jo gimimo ir mirties dienomis jau duoda reikšmingų vaisių (pranešėja pateikė konkrečių pavyzdžių). „Mes privalome ne tik skelbti apie patirtas malones (jos dažnai suvokiamos kaip stebuklai), bet apie tai privalu pranešti ir Beatifikacijos komisijai“.
O. Raugienė konferencijos dalyvių akivaizdoje įsipareigojo kartu su kitais antalieptiškiais sukurti tokį centrą, kuriame apsilankę įvairių profesijų ir amžiaus grupių žmonės pajaustų Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio artumą. Ji viliasi, kad visi tolimi ir artimi svečiai, praversiantys Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios duris, žinos, kad įvairiais gyvenimo momentais gali šauktis Dievo pagalbos, užtariant Dievo tarnui arkivyskupiui Mečislovui Reiniui. Imtis ryžtingų veiksmų paskatino garbingojo Dievo tarno Teofiliaus Matulionio (1873 06 22–1900 03 04–1929 02 09–1962 08 20) vyskupo ir kankinio beatifikacija ir apie jį sukurta interneto svetainė <www.teofilius.lt>.
Prelegentė kalbėjo, kad dalyvavimas šioje konferencijoje jai – didelė garbė ir, svarbiausia, didelis įsipareigojimas. O. Raugienė sakė: „Tikiu, kad į žinomo kraštiečio Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo darbus įsijungs antalieptėnai bei Zarasų rajono bendruomenė“.
Atgal
