Religija
06 09. Kunigas Jonas Kastytis Matulionis SJ: atsiminimų mozaika (2 dalis)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Be to, pasak Domo Akstino, šiuo būdu buvo perspėjama ir kalėjimo valdžia: kunigas gerai žinomas esantiems laisvėje ir jeigu kalėjime su kun. Kastyčiu kas nors atsitiks – kils dar didesnis skandalas. Kunigą paleidus iš kalėjimo, jis laiškus tvarkingai susidėjęs į dėžes, jau eina pro kalėjimo vartus. Tačiau sargybinis pareikalauja palikti: „Iš kalėjimo nieko negalima išsinešti“. Kastytis ramiai atsakęs: „Jeigu negaliu išsinešti laiškų, tai man ir čia gerai, aš liekuosi“ – ir apsisuko grįžti... Tačiau sargybinis buvusiam „nusikaltėliui“ nebegali leisti sugrįžti – išrašyta pažyma apie jo gautą laisvę. Tad sargybinis keletą kartų „riebiai“ nusikeikęs, kunigą Kastytį išleido pro kalėjimo vartus. Tai, kaip teigia D. Akstinas, irgi unikalus atvejis. Per 800 laiškų kun. Kastytis gavo per nepilnus 3 metus. Laiškai siųsti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Anglijos, Amerikos bei kitų kraštų. Tokia laiškų išsineštų iš lagerio gausa – tiek jų nėra išsinešęs joks kalinys, liudija ne tik žmonių dėmesį kunigui ir rūpestį juo, bet turi ir kitą svarbą – kun. Kastyčio parašyti atsakymai dvasiškai stiprino ir pačius laiškų siuntėjus, esančius laisvėje...
Šv. Mišių Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje meldžiamasi už a.a. kun. J. K. Matulionį SJ
Viename iš pirmųjų Kastyčio pasigamintų lageryje lankstukų parašyta: „Dieve, Tavyje turime Viltį, tik su ja pernešim sunkumus!“ Ir Kastytis tuos sunkumus pernešė, nes tuo tikėjimu jis buvo ir nelaisvėje laisvas.
Tačiau atgavus nepriklausomybę, kai kunigui jau buvo sunku pakilti siaurais stačiais laiptais į antrą aukštą Pilies gatvės bute Vilniuje ir jis kraustėsi į vienuolyną prie Šv. Kazimiero bažnyčios, jį aplankė Domas Akstinas su žmona Snieguole Jurskyte – Akstiniene. Kampe stovėjo dėžės su laiškais – kun. Kastytis sakė, kad jis tuos laiškus yra siūlęs tai vieniems, tai kitiems, tačiau iš kalėjimo parsivežti laiškai pasirodė niekam nereikalingi. „Atvažiuos šiukšlių mašina, mano talkininkas juos ir išmes. Atsikratysiu...“ „Duokit mums! – paprašė Domas. – Aš sutvarkysiu! Žinau, kur juos padėti!“
Domas pasakojo, kad tuos laiškus sutvarkė ir Kauno apskrities bibliotekoje surengė didžiulę parodą. Kreipėsi į kunigus, tie pranešė parapijiečiams. Tad suvažiavo tokia gausa žmonių iš Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų, kad netilpo didžiulėje salėje – stovėjo parėjimuose, ant laiptų. Susirinko ne tik tie, kurie Kastyčiui rašė, kurie iš jo rankų priėmė Pirmąją Šv. Komuniją – jie dabar atvyko su savo vaikais ir buvo nustebinti, matydami prieš daug metų rašytus savo laiškus.
Šv. Mišių Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje meldžiamasi už a.a. kun. J. K. Matulionį SJ
Grafikė Gražina Didelytė (1938 10 02–2007 01 02), pamačiusi pas Domą šiuos laiškus, sukūrė paspalvintą grafikos lakštą, kurį dabar saugoja Domas ir Snieguolė Akstinai. Dailininkė vaizduoja kunigą Kastytį paukštelio pavidalu ant grotuoto lango į kurį iš visų pusių krenta pašto vokai, nešdami kaliniui Dievo palaimos, sveikatos ir laisvės linkėjimus.
Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje yra surinkta svarbi medžiaga apie kraštietį kun. J. K. Matulionį SJ. Saugomoje archyvinėje medžiagoje ir kunigo laiškai, atsiminimai. Viename jų (2001 m. gegužės 20 d.) kunigas mini ir susidūrimus su saugumu: „Albinutė (sesuo) buvo kviečiama į Vilnių akistaton – saugumas. Ji buvo atvažiavusi Smolensko lagerin. Net du kartus – Sibiran. Novo Orlovsko lagerin – jo klaikumon. Ją ten krėtė, išrengė nuogai. Pasityčiojimų visur užteko. Bet viską pakėlė... kaip ir dabar... Nelengvas gyvenimas buvo... ir dabar nelengvas. Ačiū Dievui, kad jos sūnus, mano krikšto sūnus geras. Visa paguoda, kad Dievas ją laiko, nors sveikatos... Linkėdamas visokeriopos kloties ir gausių Dievo malonių. Testiprina mus, mūsų tikėjimą Šimonių gailestingoji Motina. Visuomet dėkingas kun. J. K. Matulionis SJ“.
Albina Šiupinienė rašo: „Ačiū Dievui, kunigėlis sugrįžo. Išties nenugalėtas. Užtat ir Lietuva Jam ne ta, kurią dažnas trokšta pasidalyti. Jam Lietuva – tik ašarų kamuoliukas“.
Kunigo darbas parapijose, sugrįžus iš lagerio
1987 spalio 17 d. grįžęs iš lagerio, jam prašant, 1988 m. buvo paskirtas Kaišiadorių katedros altaristu su vikaro teisėmis. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje“ rašoma, kad 1988 m. rugsėjo 21 d. Kaišiadorių vyskupijos kancleris kanauninkas (vėliau Popiežiaus Garbės prelatas) Jonas Jonys (1912 08 11–1948 10 31–2005 11 08) pranešė Religijos reikalų tarybos įgaliotiniui Petrui Anilioniui apie naujus kunigų paskyrimus Kaišiadorių vyskupijoje. Įgaliotinį iš pusiausvyros vedė tai, kad kunigai į parapijas paskirstyti be išankstinio suderinimo jo įstaigoje, ypač buvo nepatenkintas kun. Jono Kastyčio Matulionio paskyrimu Kaišiadorių Katedros vikaru. P. Anilionis piktai perspėjo, kad „kardinolas kelia kontrrevoliuciją“, kad Maskva nepripažįstanti jo kardinolystės ir kad taryba perduos kardinolo V. Sladkevičiaus bylą apsvarstyti Ministrų Tarybai. Koks būsiąs tolesnis kardinolo likimas įgaliotinis sakė nežinąs, bet taip ilgiau tęstis negali, būtina grįžti prie senos nusistovėjusios išankstinių „derinimų“ praktikos, - rašoma nekrologe XXI amžiuje.
Skaitinį šv. Mišių metu skaito Nikodemas Tučkus, Sėdi parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas ir Vilniaus Šventojo Juozapo Kunigų seminarijos klierikas Renatas Švenčionis
Po metų – 1989 m., kunigo prašymu, paskirtas į Vilniaus arkivyskupiją, kur darbavosi su jos klebonu monsinjoru Kazimieru Vasiliausku (1922 04 09–1946 06 16–2001 10 14), išgarsėjo kaip retas nuodėmklausys.
Vikaravo Vilniuje – atgautoje Arkikatedroje (1990). Būtina pažymėti, kad su Arkikatedros choru kun. J. K. Matulionis SJ buvo išvykęs į Paryžių, Stokholmą, Oslą ir kai kuriose iškiliose šių miestų šventovėse giedojo solo partijas.
Vėliau kunigas vikaravo Šv. Mikalojaus bažnyčioje (1991–1994), Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčioje (1996–2008). Sveikatai pablogėjus, kunigas klausydavo išpažinčių. Ne vienas būdavo išbartas – nuodėmė negali būti didelė ar maža: nuodėmė yra nuodėmė ir Dievas spręs, kokia ji... Tačiau pakilęs nuo klausyklos „išpraustas“, širdyje jautei ramybę ir džiaugsmą – Dievas tave myli! Tad neatsitiktinai susidarė nemažas pulkelis nuolatinių kun. Kastyčio globotinių: jie klausyklą apguldavo ir po šv. Mišių, norėdami išsakyti savo bėdas, kilusias problemas, kurios kunigui patariant, tarsi lengvai ir išspręsdavo.
Kol leido sveikata jis krikštijo naujagimius, teikė santuokos sakramentus, lankė ligonius, laidojo...
Kun. K. Matulionis SJ pora metų (1992–1994) buvo Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės Vilniuje dvasios tėvas, Pažaislio seserų kazimieriečių vienuolyno ir Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas (1994–1996). 1989–1996 m. buvo žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.
Nuo 2008 m. spalio 1 d. persikėlė į Kauną ir buvo Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios kunigu. Tuos paskutiniuosius dešimt metų sunkiai sergantis Jonas Kastytis praleido Kauno jėzuitų namuose, kiek leido sveikata, talkino pastoracinėje veikloje: klausė išpažinčių Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, vėliau meldėsi už Draugiją ir Bažnyčią. Kiekvieną, atvykusį iš Vilniaus, nuoširdžiai bažnyčioje, o vėliau ir ligoninėje sutikdavo, rūpinosi vilniškiais: bičiuliais bei pažįstamais, teiraudavosi, kaip jiems sekasi...
Rūpestis Svėdasų krašto šviesuoliais
Vytautas Bagdonas XXI amžiuje (2004 m. gruodžio 31. Nr. 98. P. 10) rašo apie kunigo J. K. Matulionio SJ dovanas Svėdasų krašto muziejui (veikia restauruotoje buvusioje Kunigiškių pradžios mokykloje): įvairias nuotraukas, taip pat ir prieškaryje išleistų S. Zobarsko knygų bei jų iliustracijų kopijų, kurios tapo vertinga informacija muziejaus lankytojams.
Visuotinę maldą Šv. Mikalojaus bažnyčioje skaito Liudvikas Antanas Skardinskas. Stovi parapijos klebonas kun. Aušvydas Belickas ir Vilniaus Šventojo Juozapo Kunigų seminarijos klierikas Renatas Švenčionis
Nuo mažens Kastytis domėjosi svėdasiškio – išeivijos rašytojo knygų leidėjo ir vertėjo Stepo Zobarsko (1911 01 30–1984 06 09) kūryba. Kunigo dėka Lietuvoje vėl buvo išleistos kelios S. Zobarsko knygos, kurias kun. J. K. Matulionis dovanojo muziejui: „Ganyklų vaikai“, „Brolių ieškotoja“, „Riestaūsio sūnus“, „Gandras ir gandrytė“. Minėtos knygos buvo leidžiamos tik užsienyje ir Lietuvos skaitytojui nebuvo prieinamos.
1991-ųjų metų sausio 30 dieną Svėdasuose buvo organizuotas pirmasis rašytojo Stepo Zobarsko 80-mečio jubiliejus. Nepaisant šalčio ir pūgos, rašytojo gimtajame Pamalaišio kaime buvo atidengta ir pašventinta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta įspūdinga medžio kompozicija „Ganyklų vaikai“, o vakare Svėdasų kultūros namuose vyko literatūrinis renginys, kuriame dalyvavo: rašytojas Vytautas Girdzijauskas, prof. Vincas Auryla, mokytojas Jonas Beleckas, kraštietė iš Vilniaus Daiva Martinkutė, aktorė Virginija Kochanskytė, rašytojo mokslo draugas iš KPI doc. dr. Feliksas Staniulis. Deja, kun. J. K. Matulionis SJ, dėl sveikatos negalėjo šiame renginyje dalyvauti. Tačiau susirinkusieji pagarbiai prisiminė kunigo atliktus darbus įamžinant S. Zobarsko atminimą.
2003 m. vasarą, minint Svėdasų 500-ąjį jubiliejų, Svėdasuose kun. J. K. Matulionio SJ, iniciatyva (jis renginio organizatorius) įvyko S.Zobarsko knygos „Ganyklų vaikai“ pristatymas, susitikimas su „Žaros“ leidyklos darbuotojais, vaikų ir jaunimo literatūros žinovu prof. Vincu Auryla. Pastarasis ir apžvelgė S. Zobarskio kūrybą. prof. Vincas Auryla, mintimis dalijosi ir patys svėdasiškiai, gausiai susirinkę į kultūros namus.
Kunigo K. Matulionio SJ dėka Svėdasų krašto muziejuje apie rašytoją S. Zobarską buvo parengta įdomi ekspozicija. Vienas įdomių eksponatų: pašto vokai, vieną kurių pagamino kun. J. K. Matulionis SJ. Voke – anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurtos medžio skulptūros, pastatytos rašytojo S. Zobarsko tėviškėje (Pamalaišio k. Svėdasų seniūnija) spalvota nuotrauka.
2004 m. pabaigoje su S. Zobarsko kūryba kun. J. K. Matulionio dėka susipažino anykštėnai: Anykščių koplyčioje Viešosios bibliotekos darbuotojai organizavo renginį.
Iš kunigo Kastyčio kūrybos, jo vardo pagerbimo
Kun. J. K. Matulionis SJ – lyrinės sielos asmenybė: jo skardus, tačiau švelnus balsas aidėjo bažnyčių skliautuose šv. Mišių bei įvairių renginių metu. Kunigas buvo poetas – kūrė eiles, piešė. Buvo parengęs 4 poezijos rinkinėlius. Jį suėmus, sąsiuviniai pateko giminaičiams, kurie dėl saugumo grėsmės, bijodami represijų, juos sudegino.
Rengiant VU akademinio choro 50-mečio paminėjimo koncertą (1990 m. lapkritis), buvo pakviestas buvęs choro solistas Vilniaus arkikatedros vikaras kun. J. K. Matulionis. Jis su choru giedojo C. Franko giesmę „Panis angelicus“ (Angelų duona). M. Usonis rašo: „Ir choristai, ir klausytojai ilgai plojo kunigui už suteiktą neeilinį malonumą. Jo balsas šioje giesmėje skambėjo puikiai ir galima tik apgailestauti, kad dėl sunkių tuometinių finansinių sąlygų koncertas nebuvo įrašytas“.
Jau minėta, kad daug kunigo posmų tapo giesmėmis, kurios išspausdintos kompozitoriaus Prano Sližio 1995 m. išleistame rinkinyje „Mišios. Giesmės. Dainos“.
1993 m. rugpjūtį kun. K. Matulionis SJ surengė dovaną Šventajam Tėvui: Arkikatedroje Bazilikoje organizavo įspūdingą religinės poezijos popietę, apgaubtą rimties, susitelkimo ir pagarbos. Be to, kun. Kastytis parengė Jono Pauliaus II biografija, sutilpusią mažytėje knygelėje.
Palydint Kalbos ir knygos metus Žemaičių vyskupystės muziejuje Domo Akstino bei muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio iniciatyva buvo organizuota paroda „Draudžiamoji spauda“, kurioje eksponuoti 1940–1990 metais pogrindyje leisti spaudiniai. Svarbią vietą parodoje užėmė kun. J. K. Matulionio SJ kūryba sukurti ir platinti paveiksliukai ir atvirukai, perrašytos spausdinimo mašinėle išeivijoje išleistos Kazio Bradūno (1917 02 11–2009 02 09), Bernardo Brazdžionio (1907 02 02–2002 07 11) ir kitų autorių knygos.
2006 m. kun. J. K.Matulioniui SJ minint 75-ąsias gimimo metines, kultūrininkas Domas Akstinas pasakė: „Tai žmogus daugiašakis, turtingas dvasia ir širdimi, nuėjęs sudėtingą, bet labai garbingą gyvenimo kelią“.
2010 m. Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje buvo suorganizuota popietė kovotojui už laisvą žodį kunigui Kastyčiui Matulioniui. Domas Akstinas parengė kun. K. Matulioniui SJ parodą „Nelaisvėje laisve spindėjęs“.
Po šv. Mišių apie kun. J. K. Matulionį SJ pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė
Jau minėta dr. Vytautė Eidukaitienė pasakoja, kad Kupiškėnų enciklopedijos (vyriausias redaktorius ir sudarytojas dr. Vidmantas Jankauskas) II tome, privalėjo būti straipsnis ir apie kraštietį kunigą Kastytį. Tačiau jis, būdamas nepaprastai kuklus, visai nenorėjo to straipsnio ir Vytautė ne kartą važiavo į Kauną, kol galų gale pavyko iš jo „išpešti“ enciklopedijai reikalingų duomenų.
Minint 80-ąjį gimtadienį Vilniaus meras Raimundas Alekna, pasirašė Padėkos raštą kun. J. K. Matulioniui, nuoširdžiai dėkodamas „už šventą priedermę ir kilnią kunigystės misiją, už tautystės atspindžiuos paženklintą prasmingą gražią veiklą Vilniuje – vardan tos Lietuvos“.
Snieguolės Jurskytės tėviškės sodyboje buvusio Karūziškės (Šilalės r.) dvarosvirne Karūziškės – yravaizdingoje, kalvotoje Žemaitijoje šalia Medvėgalio kalno) Akstinai įkūrė muziejų, kuriame saugo ir unikalius pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvio kunigo Kastyčio Matulionio SJ dovanotus eksponatus. Čia 2013 m. buvo parengta paroda „Sukilėlių pašauktieji“, kurios pagrindą sudarė kun. K. Matulionio SJ pogrindinė veikla, pratęsianti sukilėlių pradėtą ir mūsų laikais besitęsiančią išsivadavimo kovą. Tarp eksponatų pogrindžio sąlygomis fotografuotinu būdu daugintų ir platintų kun. Sigitui Tamkevičiui skirtų atvirukų su tekstais, „kišeninė“ spaustuvė ir kt.
XXI amžiuje rašoma apie kun. Roberto Grigo prisiminimus, kad tarp savo raštų ir išsaugotų dokumentų tebeturi ne vieną kun. J. K. Matulionio rašytą laišką iš kalėjimo. Jis stengėsi labai gražiai rašyti, kaip viduramžių foliantuose kiekviena raidė būdavo nupiešiama, kaip maža miniatiūra ar paveiksliukas. Ir adresą, ir laišką dažnai užrašydavo kaip meno kūrinį. Sovietinės okupacijos pogrindžio spaudos muziejuje Kaune, prie kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio muziejaus, saugomi kun. J. K. Matulionio laiškai, rašyti iš lagerio. Ten galima pamatyti jo reto gražumo raštą, kuris irgi turbūt atspindi žmogaus talentus ir dvasinį grožį.
Tačiau kunigas J. K. Matulionis teigė, kad brangiausia Dievo dovana jam – kunigystė. Ši neįkainojama Dievo malonė jam padėjo ištverti kalėjimų siaubą, lagerius... Pergyvendamas dėl Bažnyčios Domui Akstinui bei kitiems kun. Kastytis yra sakęs: „Nulipom nuo vyškų – vargonų ir atsisėdom ant gitarų...“
„Mano prasmingiausios dienos ne tada, kai plojo Maskvos ir Vilniaus salės, ne tada. Kai pasakius pavardę, suūždavo aplodismentai, bet – kunigystėje: jaudinantis aukojant šv. Mišių auką, kartu verkti su penitentu, išgyventi pamokslo metu, guosti ligonį, krikštijant vaikelį, įsakmiai prašyti tėvus būti jam gyvenimo pavyzdžiu“, - rašė kunigas viename laiškų iš lagerio.
Jėzuitų archyve Vilniuje saugomi kun. J. K. Matulionio SJ apdovanojimai: LDK Gedimino ordino Komandoro Kryžių ir Sausio 13-osios medalis.
Dalis kun. J. K. Matulionio SJ gerbėjų
Meilė Šventajam Kazimierui
Kun. J. K.Matulionis SJ itin gerbė tautos šventąjį Karalaitį Kazimierą – jį vadino brangiu „Kaziuko“ vardu. Apie kunigo meilę ir pagarbą šventajam Kazimierui pasakoja Domas Akstinas, yra užrašiusi Albina Šiupinienė, į jos klausimą „Kodėl viską, tarytum kokią skolą, norite atiduoti Kaziukui?“, kun. Kastytis atsakęs „Pirmiausia myliu Lietuvą. O Lietuva teturi vienintelį šventąjį...“
Kazimiero vardą kunigas Kastytis gavo Sutvirtinimo metu. Be to ir primicijų paveikslėliuose šv. Kazimieras, ir apskritai, su Kaziuku diena dienon suaugęs, pasakojo Albinai Šiupinienei.
Kun. Kastytis MatulionisSJ sugalvojo pagerbti Šv. Kazimierą ir Šiluvos Mariją neįprastu būdu. D. Akstinas pasakoja, kad kunigas parašytiems eilėraščiams Švč. M. Marijai ir Šv. Kazimierui pasidarė antspaudus. Sutinka patikimą žmogų ir užspaudžia tekstą ant atvirutės ar šiaip kokio lapo. Domas teigia: „Jeigu kalėjimuose, poetus, neturinčius galimybės užrašyti savo minčių ir tik deklamuojančius posmus, vadindavo „Vaikščiojančiomis knygomis“, tai kun. Kastytį reikėtų vadinti „vaikščiojančia spaustuve“, „okupuotos Lietuvos laisvąja spaustuve“.
Kai kartą D. Akstinas kun. K. Matulionio paklausė, kiek jis turįs tų antspaudų, kunigas, visada būdamas itin kuklus, atsakė nežinąs. Tačiau pats Domas turi 6 tokius kun. Kastyčio antspaudus. Lietuvoje, teigia Domas, nėra kito tokio leidėjo, kuris būtų naudojąsis antspaudu. Vėliau kartu su D. Akstinu, kun. Kastytis išleido kelias knygeles: Kazio Inčiūros (1906 09 25–1974 11 30), Bernardo Brazdžionio (1907 02 02–2002 07 11) ir kitų autorių.
D. Akstinas kalba apie kun. Kastyčio ypatingą pamaldumą Šv. Kazimierui, rūpestį blaivybe. 1956 m. Kastytis, gyvendamas Konservatorijos bendrabutyje, sukomponavo atviruką Blaivybės apaštalui Motiejui Valančiui (1801 02 16–1828 09 01–1849 –1875 05 17) ir du paveiksliukus. Blaivystės temą tęsė beveik iki Atgimimo. Atvirukus gamindavo fotografiniu būdu.
Šv. Mikalojaus bažnyčioje po šv. Mišių. Sėdi su K. Matulionio nuotrauka ir jo pieštu paveikslėliu pedagogė Birutė Raginytė – Žemaitienė. Stovi iš dešinės klebonas Aušvydas Belickas, Veronika Jakštienė, Leonora Zapereckienė, Seimo narys Algimantas Dumbrava su žmona Alicija
1956 m. Šv. Mikalojaus bažnyčioje vyko rekolekcijos. Kastytis parengė ir platino litaniją ir maldą į Šv. Kazimierą. Iš kun. Kastyčio Domas Akstinas yra gavęs per 50 skirtingų jo ir kitų autorių sukurtų Šv. Kazimiero paveiksliukų. Neringai Markauskaitei ir Sigitai Maslauskaitei rengiant albumą „Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje“ (2009 m. 559 psl.) Domo Akstino siūlymu į šį reprezentacinį leidinį buvo įdėti ir K. Matulionio SJ sukurti ir padauginti Šv. Kazimiero paveikslėliai, užpildę sudarytojoms susidariusią sovietmečio laikmečiu nutrūkusią šventų paveikslėlių leidybos spragą. Albume įvairi ir gausi medžiaga suskirstyta ne pagal dailės žanrus ar ikonografinius tipus, o pagal laikotarpius, kurie atitinka Lietuvos globėjo gerbimo tradicijų pokyčius ir yra neatsiejami nuo mūsų krašto praeities bei dabarties.
Labai svarbu, kaip pasakoja Domas Akstinas, kad vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03) parašytas Šv. Kazimiero gyvenimas kun. Kastyčio Matulionio iniciatyva buvo išverstas į esperanto kalbą. Pirmas egzempliorius buvo pasiųstas į Italiją, kiti – į kitas šalis. Gautąjį antrąjį egzempliorių kun. Kastytis apie 1983 metus padavė D. Akstinui. Šis egzempliorius tapo svarbus, nes iš jo buvo dauginamos knygos.
Šventojo garbei organizavo ne vieną renginį Šv. Kazimiero bažnyčioje. Vienas įspūdingiausių renginių 1994 m. kovo 5 d. organizuota poezijos valandėle „Poetai – šv. Kazimierui“, kurį pradėjo pats kunigas Kastytis malda į šv. Kazimierą, skaitydamas ją iš 1953 metais Sibiro lietuvių ranka rašytos maldaknygės. Kunigo suorganizuoti savo posmus skaitė kun. Robertas Grigas, Marytė Kontrimaitė, Meilė Kudarauskaitė, Ramutė Skučaitė, Martynas Vainilaitis (1933 01 26–2006 06 20), kun. J. K. Matulionis SJ. Deklamavo Vladas Bagdonas, muzikinius intarpus atliko vargonininkas prof. Leopoldas Digrys...
Tuomet kun. J. K. Matulionis padeklamavo ir šiuos posmus.
Atgal
