Religija
01 03. Mokslinė konferencija Kupiškio bažnyčios 100-mečio jubiliejui (Pabaiga)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
27 metus (1866–1893) Kupiškyje dirbo kun. Kleopas Kozmianas (1840–1865–1893 08 03) užimdamas vikaro, administratoriaus bei klebono pareigas, taip pat paskirtas ir Utenos dekanu; Vikaru, klebonu ir altarista 13 metų (1883–1896) dirbo kun. Vincentas Smiglevičius (1822–1896 12 29). Vienerius metus (1889–1890) Kupiškio klebonu dirbo kan. Adolfas Malachovskis. Beveik 8 metus (1890–1897) vikaru ir klebonu dirbo kun. Pavelas Salučko 1867–1890 –?). Pora metų (1897–1899) – Juozapas Lavkovičius (1832–1855–po 1904).
Paskutinysis Kupiškio antrosios bažnyčios ir kartu pirmasis trečiosios – murinės bažnyčios klebonas, Utenos dekanas kun. Stanislovas Janulevičius (1840–1875–1921), dirbęs per 15 metų (1897 ar 1899–1915).
Šios antrosios bažnyčios laikotarpyje – 1849 m. Kupiškio parapija buvo priskirta Žemaičių vyskupijos Utenos dekanatui. Tačiau iki tol ir vėliau Kupiškis ne tik priklausė įvairiems dekanatams, bet ir pats vadovavo aplinkinėms parapijoms – tapo dekanatu.
Trečiasis laikotarpis nuo 1914 metų
Šis laikotarpis susietas su mūrine bažnyčia, įžengusia į antrąjį amžių.
1900 m. liepos 23 d. klebonas S. Janulevičius pašventino kertinį bažnyčios pamatų akmenį. Išskirtinė ir pati bažnyčios statyba – mūrinę bažnyčią pradėjo statyti aplink senąją medinę. 1901 m. pradėtos mūryti sienos ir darbai tęsėsi ilgai – iki 1914 m., nes trūko lėšų. Prasidėjęs karas ir užplūdę vokiečiai bažnyčią nuniokojo.
1913 m. Visuomenės, literatūros ir politikos laikraštyje „Viltis“ minimas tragiškas įvykis bažnyčios statyboje ir užsitęsęs teismas. Rašoma: „1911 m. gegužės 28 d. Kupiškyje, baigiant statyti bažnyčią nuo 20 sieksnių aukštumo rūštavonės nukrito ir užsimušė darbininkas Delininkaitis. Tardymo metu išaiškinta, kad nukrito, nes rūštavonė nebuvo tinkamai aptverta.
Kauno apygardos teismo prokuroras bažnyčios statytoją Robašauską apkaltino 1468 baudžiamojo įstatymo str. Po ilgų kliūčių tik 1913 m. balandžio 22 d. Kaune įvyko teismas. Visiems liudininkams kitaip parodžius negu per tardymą, teismas Robašauską išteisino, iškeldamas spėliones dėl galimo nusižudymo.
Tačiau 80-mečio Delininkaičio advokatas Babovkinas perkėlė bylą į Vilniaus teismo rūmus, čia ji svarstyta rugsėjo 4 d.
Vilniaus teismo rūmai panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą ir pripažino Robašauską kaltu pagal 1468-ąjį str. ir įsakė jam mokėti Delininkaičio tėvui iki gyvos galvos po 300 rublių; šiaip gi remiantis manifestu, Robašausko nebebausti“.
1912 m. užkėlus virš bokštų kryžius, pradėti ardyti statybų pastoliai, kuriuos buvo planuota panaudoti Blaivybės namų statybai. Tačiau jų jau 1914 m. pradžioje nebeliko.
Paminėsime keletą trečiosios bažnyčios klebonų: 12 metų (1915–1927) dirbusį Antaną Bajoriną (1875– 1903–1927 01 02 mirė 51 metų); 13 metų (1927–1941 ar 1940) – Eduardą Stanislovą Baltrimą (1889 10 13–1912 05 14–1941 06 24), 26 metus (1938–1964) vicedekano, klebono ir dekano pareigas ėjusį Vladislovą Kupstą (1904 05 08–1927 06 11–1970 11 24); 36 metus (1964–2000) klebono ir dekano pareigas ėjusį mons. Klemensą Gutauską (1915 11 28–1941 01 26–2002 08 19), kitų metų pabaigoje galėsime paminėti 100-ąsias jo gimimo metines.
Klebono pareigas yra ėję Kazimieras Baronas, Algirdas Juozas Narušis, Vladas Rabašauskas, Rimantas Gudelis, o nuo 2014 m. – Mindaugas Kučinskas.
Kupiškio dekanato dekanai (1924–2014)
|
Eil. Nr. |
Kunigo vardas, pavardė |
Darbo Kupiškio dekanu metai |
Gimimo, įšventinimo į kunigus ir mirties datos |
|
1. |
Matas Kirlys |
1923 (1924)–1943 |
1872 09 12–1897 06 09–1958 10 15 |
|
2. |
Vladislovas Kupstas |
1943–1964 |
1904 05 08–1927 06 11–1970 11 24 |
|
3. |
Klemensas Gutauskas |
1964–2000 |
1915 11 28–1941 01 26–2002 08 19 |
|
4. |
Vladas Rabašauskas |
2000–2008 |
Gim. 1933 m. kovo 1 d., įšventinas į kunigus 1961 m. kovo 29 d. |
|
5. |
Dr. Rimantas Gudelis |
2008–2014 |
Gim. 1964 m. vasario 29 d.; įšventinas į kunigus 1990 m. gegužės 27 d. |
|
6. |
Mindaugas Kučinskas |
Nuo 2014
|
Gim. 1979 m. gruodžio 3 d.; įšventintas į kunigus 2004 m. spalio 30 d. |
Kupiškis davė stimulą keliui į mokslą, turime gražių pavyzdžių: prel. Juozas Prunskis, mons. Jonas Juodelis, prie jų gražiai lygiuojasi buvęs Kupiškio vikaras, dabar Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas.
Kun. Juozapas Garška (1907 11 23–1934 05 26–1990 08 24) dirbo Kupiškio parapijos mokyklose. Savo darbo su jaunimu patirtį jis išsakė 1937 m. Kupiškio dekanato kunigų konferencijoje, skaitydamas pranešimą „Krikščioniškojo mokslo brolijos veikla ir jos globojamoji Angelo Sargo vaikų sąjunga parapijoje“. Kupiškyje vikaravo 1936–1939 metais, vėliau dirbo kuratoriumi Gelažių filijoje, Vajasiškyje. Jo 70-mečio progai buvo parašytos tokios eilės:
„Toli nuo miestų ir plačių kelių,
Nuo meno, teatrų ir mokslo daktarų
Tarp kaimo žmonelių gerų
Tarp bičių, zuikių ir šernų
Gyvena liaudies kunigai
Kol nepašaukia jų kapai...“
Šalia šviesių asmenybių Kupiškyje beveik penkerius metus (1938–1942) dirbo kunigas Jonas Ragauskas (1907 08 10–1935 06 15–1967 10 11), vienintelis toks visoje Lietuvoje sovietmečiu išgarsėjęs antireligine veikla. Kupiškyje jis užėmė įvairias pareigas: progimnazijos kapeliono, Kupiškio vikaro, gimnazijos tikybos mokytojo ir kapeliono. 1948 m. atsisakęs kunigystės, nes ji nebeatitiko jo filosofinės sampratos, padarė nemažą žalą, smerkdamas tikėjimą, palaikydamas sovietinės valdžios diegiamą ateizmą, antiklerikalizmą. Išlikusi viena epigrama, skirta ekskunigui J. Ragauskui:
Epigrama drg. R.
Mūs draugas R. jau metė kunigavęs
Ir džiaugias, bolševikuos laisvę gavęs.
O mesti priežasčių tiek daug turėjo –
Katalikybė, girdi, liaudies neapkenčia
Ir vien laidokam buožėm pasišvenčia.
Scholastika… Ak, priežasčių jis daug išdėjo,
Bet gaila, kad svarbiausios neminėjo:
Kai velnias popo sielos nepatraukia,
Tai bobą į pagalbą gražią pasišaukia.
Lieka tik pasidžiaugti, kad toks kunigas kaip J. Ragauskas Kupiškio parapijoje buvo vienintelis, o ir visoje Lietuvoje tokio aršaus asmens, metusio kunigystę, nebuvo.
Paminėti ir nepaminėti Kupiškyje dirbę kunigai paliko ryškų pėdsaką krašto dvasingumo stiprinimui, švietimui, mokslui ir kultūrai – jie buvo tie švyturiai, kurie ir niūriu sovietmečiu gebėjo atsilaikyti saugumo gundymams. Juk neatsitiktinai vietos KGB ataskaitose savo centrinei valdžiai į Vilnių ne kartą rašyta, kad nepaisant gausybės priemonių: ilgų gražių kalbų – įkalbinėjimų, grasinimų, melo, šantažo, netgi kunigus kompromituojančių straipsnių spaudoje, nepavyksta priversti juos paklusti ir įtraukti į savo bendradarbių tinklą. Tuo Kupiškio dekanatas ir parapija buvo išskirtinė visoje Lietuvoje.
Konferencijos apibendrinimas
Apibendrindama pranešėjų mintis dr. A. Vasiliauskienė pasidžiaugė, kad ši mokslinė konferencija užbaigė beveik metus trukusių įvairių renginių, skirtų Bažnyčios 100-mečiui, ciklą, išsiskleidusi kita – moksline forma, sumaniai parengta organizatorės Kupiškio etnografijos muziejaus direktorės Violetos Aleknienės.
Pasidžiaugta kruopščiai parengtais mokslininkų pranešimais, juolab kad kai kurie jų bus praplėsti. Parengti kaip moksliniai straipsniai bus išspausdinti „Versmės“ leidyklos rengiamos serijos „Lietuvos valsčių istorija“ monografijoje „Kupiškis“. Leidinio sudarytoja ir atsakingoji redaktorė istorikė Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. specialistė Aušra Jonušytė, jau turinti tokio darbo patirtį. Jau minėta, kas A. Jonušytės iniciatyva 2009 m. išleista lokalinė monografija „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“.
Pasidžiaugta, kad „Kupiškėnų minčių“ redakcija, laukdama mokslinės konferencijos savo skaitytojus supažindino su šios bažnyčios metrikų knygomis, išspausdindama tris straipsnius: „Kupiškio bažnyčios dokumentuose prieš 200 metų“, „Kupiškio bažnyčios dokumentai prieš 150 metų“ ir „Kupiškio bažnyčios dokumentai prieš 100 metų“. Be to, ir ankstesni renginiai susilaukė atgarsio ne tik „Kupiškėnų mintyse“, bet ir laikraštyje „XXI amžius“.
Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į Skapiškį, susipažinti su Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimu bei paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“.
Atgal
