Religija
12 20. Laimė – tik Gėrio Dieviškume...
Birutė Silevičienė
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys Virginijus Bielskis iš Telšių rajono Panakačio kaimo išleidęs jau 13 knygų. Pagrindinė jo kūrybos tema: gėris, grožis, meilė Lietuvos žemei, dorumas, pagarba tėvams,draugams, supančio pasaulio gerovė. Rašo detektyvines-fantastines gyvenimo nuotykių apysakas-dramas, kuriose susipina gėris ir blogis.
Nors Virginijus galėtų rašyti ir taip graibstomus meilės romanus, tačiau jis ištikimas savo žanrui. Myli suaugusius, vaikus, ypač savo brangiąją motulę Liudgardą, geriausią žmogų, kuri supranta savo vaikus, išaugino jų net 7.
Virginijus daug savo kūrybos spausdinęs Jonavos, Plungės, Telšių rajoniniuose leidiniuose, žurnaluose „Sielotyra“, „Bitutė“, „Viltys ir likimai“, „Bičiulystė“, „Ūkininko patarėjas“.
Rašyti pjeses pradėjo būdamas 11 metų. Vaidino Telšių Žemaitės liaudies teatre, varniškių pensininkų dramos būrelyje.
Iš kur Virginijus semiasi kūrybai minčių, iš kur tiek daug personažų? Jo dramose net 100, 105 veikėjai, vaikai, apylinkėse gyvenantys senukai! Draugiškai man prisipažino: „Tai kasdienis kaimo žmonių gyvenimas. Mėgstu bendrauti, stebiu vaikų elgesį su tėvais, kaimynais, su gamta ir gražiais miškais. Skausmas raižo širdį matant, kaip gviešiamasi juos naikinti, gadinti gamtos grožį.“
Taip, Virginijus – gamtos vaikas. Kūrybai įkvėpimo semiasi prie žaliaskarių beržų, kur tyras gaivus oras, paukščių giesmės džiugina širdį ir sielą. Net nepastebi, kaip puslapis po puslapio subėga į sąsiuvinį, o po savaitės jau ir storas sąsiuvinis gula į stalčių, ir vėl nauji verčiasi puslapiai. Greitai randasi viena, kita drama, po kiek laiko gimsta knyga.
Virginijus šypsosi ir sako: „Jei loterijoje laimėčiau milijoną, išleisčiau viską, ką esu parašęs ir padėčiau rašantiems draugams išleisti savo knygas, paremčiau senukus, kuriems reikalinga pagalba. Bet... nesišypso ta laimė tapti milijonieriumi“, - skėsčioja rankomis kolega.
Virginijus dešimtį metų dirbo laiškininku Varniuose, Telšiuose, Gaudikaičių ir Klubokų kaimuose. Virginijaus laiškai daug metų buvo skaitomi per LRT laidoje „Kaip žmonės gyvena“. Jis – aktyvus „Sveikinimų rato“ klausytojas ir „Klasikos“ rengiamų viktorinų prizininkas. Nuolat nustebina draugus, kolegas, eterio bangomis pasveikindamas muzikiniu kūriniu.
Patinka jam Vydūno idėjos, filosofija. Tai aplankyti kaimai, išnešiota spauda žmonėms, pokalbiai apie gyvenimą, jo gerovę, dieviškumą, meilę artimam žmogui sugulė į kūrybos klodus. Perskaityti kitų rašytojų kūrybos tomai formavo Virginijaus charakterį, grūdino ir mokė suprasti supantį pasaulį: šalia gėrio yra blogis. Norint jį nugalėti, reikia su juo kovoti, aiškinti tiems blogio daigams, kad eitų doros, meilės keliais, vengtų nusikaltimų.
Trečiojoje Virginijaus „Žaviųjų Saulėtekių“ dramoje-apysakoje tęsiamas pirmųjų dviejų knygų dialogas. Čia taip pat gausu veikėjų – net 96.
Perskaičiau šią knygą ir turiu pripažinti, kad čia radau daug gėrio, meilės, pasiaukojimo dėl kitų laimės. Labai patiko berniukas Doloresas Žvaigždukas: „...O Doloresas Žvaigždukas, toks nenuilstantis vienuolikametis berniukas mėlynomis kelnėmis, tebemyli savo humaniška širdimi Lietuvą, Pasaulį, dorus žmones... Nepamiršo nė dienos stebėti žaviųjų saulėtekių bėgiodamas prie upės. Rytoj – jo dvyliktasis gimtadienis. Su Žvaigžduku bus jo ištikimiausi, širdingiausi draugai.
Šiandieną berniukas aplankė kapinėse Agnesės ir Anelio Arlauskų kapus, jiedu ir po mirties guli po antkapiu kartu. Ar sielos jų susitiko Amžinybėje? Krikščionybė teigia: taip, Reinkarnacijos doktrina nurodo, kad bus kitas Dieviškumo žingsnis... Mielas berniukas nueina ir prie Anelės Jokubauskienės kapo. Pastovi susimąstęs. Ši močiutė mirė mylėdama plėšiką, banditą savo sūnų Arimantą... Kiekvienos Meilės kaina neturi išmatavimo ribų.
Doloresas Žvaigždukas mėlynomis kelnėmis pėstute žingsniuoja namo. Jo išsiilgę laukia Angeronas, Doloresa, Mastvilas.
Danguje žiba žvaigždės.
Parėjęs į namus, iš širdies pasikalbėjęs su mama, tėčiu, gulėdamas lovoje su Mastvilu, susimąstęs užmigti šį vidurnaktį jis negali.
Guli berniukas mąstydamas apie Gyvenimo Žemėje Prasmę, Dvasios Nemirtingą Amžinumą, Nesibaigiančią Gėrio, blogio kovą...
Nors ryt jis bėgs sutikti žavųjį saulėtekį ir maudysis upėje kaip delfinas...
Išaušo birželio 11-oji, jo Gimtadienio Rytas...
Doloresas (sau): Džiugu gyventi! Smagu širdingai visus mylėt!
Ir žinot, kad tokių rytmečių gyvenime bus daug – Gyvenimas po Gyvenimo. Visuose Dvasios Pažinimo Amžinumo kontinento žvaigždynuose“.
Ačiū, Virginijau, už šią tavo „Žavieji saulėtekiai“ knygą. Sėkmės Tau kūryboje, gyvenime.
Atgal
