Religija
05 09. Branda kunigystei
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2014 m. gegužės 18 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje tris diakonus: Nerijų Pipirą, Valdą Šidlauską ir Robertą Urbonavičių Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ įšventins į kunigus. Tai svarbi šventė visiems Lietuvos tikintiesiems.
Nerijaus Pipiro kelias į kunigų seminariją
Nerijus Pipiras gimė 1981 m. rugpjūčio 11d. Utenoje. Tėvai Linas Pipiras (g. 1949) ir Ona Umbrasaitė (g.1952) – gydytojai stomatologai, susilaukė ir kito sūnaus Aurelijaus (g. 1986, 2013 metais vedė farmacininkę Liną Būbnaitytę, g. 1986), būsimojo chirurgo – traumatologo (šiuo metu – rezidentas Kauno klinikinėje ligoninėje).
Kadangi gimęs Nerijus buvo gana silpnos sveikatos, tai greitai buvo pakrikštytas senelių Albino (1920–1995) ir Bronislavos (Remeikytės) (1925–1994) Umbrasų namuose (Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios parapija). Krikštijo būsimasis monsinjoras Jonas Balčiūnas (1927 11 06–1949 09 25–2008 05 02), palaidotas gimtojo Pasvalio krašto bažnyčios šventoriuje.
Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios piligrimai su dvasios vadu klebonu t. Sergiejumi Zujevu (priekyje tupi) ir juos lydinčiais lietuviais Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prie biusto Mečislovui Reiniui. Kairėje pusėje kraštinis – UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas. Prie M. Reinio biusto stovi Nerijus Pipiras, jo kairėje – dr. Aldona Vasiliauskienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
1991 metais Salako bažnyčioje Nerijus Pipiras priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Apie tai N. Pipiras rašė: „Šį įvykį išgyvenau itin pakiliai – atmintin įsirėžė pats rengimosi šiam sakramentui ir jo priėmimo faktas, kadangi tai vyko rugpjūčio pučo metu, rengė mane patriotiškai nusiteikęs kun. Alfredas Kanišauskas (1927 05 20–1959 03 25–1997 01 05), palaidotas Švedriškės bažnyčios šventoriuje. Šventąsias Mišias aukojo tuomet pirmą kartą į nepriklausomą Lietuvą atvykęs kraštietis kunigas, vėliau – monsinjoras Leonardas Musteikis (1911 08 16–1938 06 11–2005 03 28), palaidotas Salako bažnyčios šventoriuje“.
1993 metų liepos mėnesį, minint Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio jubiliejų per Švenčiausiosios Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje iš vysk. Juozo Preikšo rankų priėmė Sutvirtinimo sakramentą.
1989 metais pradėjo mokytis Utenos 6- ojoje vidurinėje (1996 metais reorganizuota į Utenos Aukštakalnio pagrindinę mokyklą. Šiuo metu – Utenos Aukštakalnio progimnazija). 1997 m. baigęs Utenos Aukštakalnio pagrindinę mokyklą, mokslus tęsė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. Čia besimokydamas pradėjo patarnauti šv. Mišioms tuomet dar tik statomoje Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, kurioje tuo metu administratoriaus pareigas ėjo kun. Sigitas Sudentas.
Marijos radijo patalpose Kaune, prie Švč. Mergelės statulos, po laidos apie Rusijos federacijos Vladimire atliktus darbus garsinant M. Reinį. Iš dešinės: Nerijus Pipiras, prof. Alfonsas Motuza, dr. Aldona Vasiliauskienė, Antanas Vilūnas
2000 m. baigęs gimnaziją, Nerijus Pipiras įstojo į Kauno kunigų seminarijos parengiamąjį kursą. Dėl įvairių priežasčių 2001 metais studijas seminarijoje teko kuriam laikui pertraukti. Per tą laiką, kaip kalba pats Nerijus, buvo įvairių pamąstymų. 2002–2003 metais mokėsi Šv. Antano religijos studijų institute prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų Teologijos fakulteto Kretingoje (instituto direktorius mons. Petras Puzaras (1929 07 27–1952 09 21–2006 02 28).
Panaikinus minėtąjį institutą, Nerijus Pipiras 2003–2009 metais studijavo Vytauto Didžiojo universitete Katalikų teologijos fakultete. Jį baigęs, nuo 2009 m. buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją.
Mokslinės veiklos pradžia
Už darbą „Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio asmenybė ir jo sielovadinės įžvalgos į pastoracinę veiklą 1915–1947 metais“ (vadovas prel. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS) VDU Katalikų teologijos fakultete įgijo teologijos bakalauro laipsnį (2007 m.), o už darbą „Ekumeninės Taize bendruomenės įtaka jaunimo pašaukimams“ (vad. kun. prof. Romualdas Dulskis) pastoracinės teologijos magistro laipsnį (2009 m.).
Sielovadinė, pedagoginė, visuomeninė veikla.
Versmės leidyklos vadovui Petrui Jonušui (kairėje) už pirmosios katalikų piligrimystės iš Rusijos M. Reinio vardo įamžinimo keliais, įteikiama padėka (dr. Aldona Vasiliauskienė, viduryje), Nerijus Pipiras (dešinėje) Versmės leidyklos vadovui P. Jonušui ruošiasi įteikti knygą ir saldainių
Studijuodamas N. Pipiras aktyviai įsijungė į sielovadinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą.
Nuo 2007 metų dirbo grupės vadovu ir dorinio ugdymo bei profesijos mokytoju Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre (dabar tai Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (direktorė dr. Laimutė Anužienė, dvasios tėvas – kapelionas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ). Taip pat N. Pipiras aktyviai talkino Kauno Šv. Antano Paduviečio ir Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios parapijose, be to rengė vaikus Pirmajai Šv. Komunijai Kauno Švč. M. Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) rektorate.
Nuo 2005 metų jo balsą galima išgirsti Marijos radijo laidose: jis Marijos radijo bendradarbis. Nuo 2010 metų bendradarbiauja rengiant mėnesinį maldyną „Magnificat“.
N. Pipiro poetinė kūryba
Lyrinės sielos asmenybė Nerijus Pipiras 2010 metais išleido pirmąją savo kūrybos knygelę „Atsidūstant“. Ši knyga buvo pristatyta „Lietuvos Aido“ skaitytojams (žr.: Lietuvos aidas. 2010. Spalio 9. Nr. 236, 237, 238. P. 9). Jo eilėraščių yra išspausdintų ir 2010 metais išleistoje klierikų poetų knygelėje „Duc in altum“. N. Pipiras bendradarbiauja periodinėje spaudoje. Jo informacinių straipsnių randame „XXI amžiuje“, „Bažnyčios žinios“, portale „Bernardinai.lt“, žurnale „Ateitis“ ir kituose leidiniuose.
Pranešimai mokslinėse konferencijose
Džiugu, kad N. Pipiras, dar būdamas studentas ir klierikas, nuo 2008 metų įsijungė į mokslinę veiklą. Bakalaurinio darbo vadovo prel. prof. V. S. Vaičiūno OFS rekomenduotas, atvykęs į Vilnių pas straipsnio autorę konsultacijos dėl kai kurios Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio veiklos, buvo pakviestas pasiklausyti pranešimų Mokslo istorikų konferencijoje (konferencijas organizavo Gedimino technikos universiteto prof. Algimantas Nakas). Ir jau kitais metais jis aktyviai įsijungė į mokslo istorikų veiklą: skaitė pranešimą. Taigi, galima pajuokauti, kad į mokslininkų būrį N. Pipirą įtraukė M. Reinys. N. Pipiras su straipsnio autore įvairiais aspektais tyrinėjo Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčios ir parapijos istoriją: apžvelgė istoriografiją (2008), detalizavo Bažnyčios šventorių (2009), išnagrinėjo dvasininkų veikla (2010), atskleidė parapijos istoriją (2012). Svarbu, kad parengtų pranešimų medžiaga išspausdinta kasmetiniame leidinyje „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“. Tad N. Pipiras, tyrinėdamas jam brangios Salako Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčios ir parapijos istoriją jau paliko ryškų pėdsaką – pagrindą būsimai minėtos bažnyčios monografijai.
Lietuvos Mokslų akademijoje pranešimą, skirtą M. Reiniui, skaito mgsr. diak. Nerijus Pipiras
N. Pipiras pranešimą apie Salaką skaitė ir 2010 m. kovo 26 d. Kupiškyje vykusioje konferencijoje, skirtoje gydytojo Igno Vaitoškos gimimo 100-mečiui. Tai buvo išvažiuojamosios Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijos „Scientia et Historia – 2010“ edukacinė sesija. Šias konferencijas organizuoja prof. Algimantas Krikštopaitis. N. Pipiro pranešimas „Salako bažnyčia – Aukštaitijos architektūros paminklas“.
Dievo tarnas M. Reinys N. Pipiro veikloje
Be Salako bažnyčios ir parapijos tyrinėjimų N. Pipiras gvildena ir kitą temą. Pastaraisiais metais jis įsijungė į renginius, skirtus Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, kaip jau žinome ši nauja tyrimų kryptis nėra atsitiktinė: tai itin džiugus bei svarbus faktas M. Reinio beatifikacijai– jaunų mokslininkų įsijungimas į Dievo tarno M. Reinio veiklos studijas. Per gana trumpą laiką šioje kryptyje N. Pipiras atliko keletą svarbių darbų. 2013 m. kovo 22 d. skaitė pranešimą 20-oje Baltijos valstybių mokslo istorikų konferencijoje „Scientia et Historia – 2013“. N. Pipiro tema „Vyskupas Mečislovas Reinys Vytauto Didžiojo universitete“ mokslininkų buvo dėmesingai priimta – prelegentas sulaukė nemaža klausimų (klausimai ir atsakymai užėmė daugiau laiko kaip pats pranešimas).
2013 m. gegužės 2 d. N. Pipiras Kaune susitiko ir bendravo su piligrimais (vadovas kun. Sergiejus Zujevas), atvykusiais iš Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km. nuo Maskvos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios, maldingoje kelionėje lankančiais M. Reinio įamžinimo vietas Lietuvoje. 2013 m. gruodžio 5 d. skaitė pranešimą Lietuvos Edukologijos universitete Mečislovo Reinio auditorijoje, minint arkivyskupo 60-ąsias mirties metines (pranešimas „Krikščioniškosios antropologijos pėdsakai Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje“), o 2014 m. vasario 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje, minint Dievo tarno M. Reinio gimimo 130-ąsias metines (pranešimas „Pastoracinės veiklos kryptys Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo problema“).
N. Pipiras – diakonas
2013 metais rugpjūčio 18 dieną Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ suteikus diakono šventimus, pastoracinei praktikai paskirtas į Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką.
Lietuvos Mokslų akademijos salėje po konferencijos minint M. Reinio gimimo 130-ąsias metines dalis pranešėjų su svečiais.Iš kairės: prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mgsr. diak. Nerijus Pipiras, igumenas t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, akademikas Giedrius Uždavinys
Diakonas Nerijus Pipiras džiaugiasi „Kiekvieną dieną baigdamas, dėkoju Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui už užtarimą ir globą“.
Džiaugdamasis pašaukimu Dievo tarnystei, kalba: „Ko gero pagrindinę įtaką pašaukimui padarė amžiną atilsį močiutės ir senelio iš mamos pusės Bronislavos ir Albino Umbrasų tikėjimas ir savo vaikams įskiepyta maldos dvasia. Pašaukimui formuotis didžiulę įtaką turėjo ir pradėtas tikybos dėstymas mokykloje atgimimo aušroje: prisimenu pirmąsias kun. Petro Tarulio (1916 05 01–1941 01 26–2002 04 24), dirbusio Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje, tikybos pamokas. Taip pat svarbų pėdsaką paliko kunigai, jų pavyzdys. Prisimenu Utenoje dirbusius kunigus: jau minėtą kun. Petrą Tarulį, Utenos dekaną kun. Petrą Adomonį (1922 01 22–1948 04 25–2001 04 16). Prisimenu Salake klebonavusį kun. Kazimierą Girnių (1925 01 26–1948 10 31–1996 08 11), čia dirbusius kun. Alfredą Kanišauską (1927 05 20–1959 03 25–1997 01 05), kun. Antaną Zuloną ir kun. Dalių Tubį (1964 05 07–1991 05 30–2013 11 25). Be to, man itin svarbūs ir Kauno šv. Antano Paduviečio parapijoje besidarbuojantys kunigai, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas. Negaliu nepasidžiaugti nuolat drąsos teikiančiais dėstytojais kunigais, ypač prel. prof. Vytautu Steponu Vaičiūnu OFS, kun. Kęstučiu Rugevičiumi ir kitais“.
Naujai įšventintam kunigui Nerijui Pipirui su juo bendravę ir jį pažįstantys linki prasmingo darbo Kristaus Vynuogyne, tęsti sėkmingai pradėtą mokslinę bei visuomeninę veiklą, neužgniaužti sieloje besiskleidžiančių poezijos posmų...
Atgal
