Religija
05 02. Vilniuje viešėjo mokslininkai iš Ivano Kripjakevičiaus instituto Lvove
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2014 m. balandžio 10 – 11 dienomis Europos humanitarinis universitetas Vilniuje organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją: „Pasienio tyrinėjimai (2003–2013)“, kuriame dalyvavo 72 mokslininkai iš Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos ir Ukrainos. 58 iš jų skaitė pranešimus (darbas vyko trijose sekcijose). Dauguma mokslininkų buvo iš Ukrainos.
Tarp mokslininkų, atvykusių iš Ukrainos ir skaičiusių pranešimus, ir Ukrainos Nacionalinės Mokslų akademijos (UNMA) I. Kripjakevičiaus ukrainistikos institutą atstovavę direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams dr. Igoris Soliaras ir vyr. mokslo darbuotoja dr. Olena Lukačuk.
Ukrainos Nacionalinės Mokslų akademijos I. Kripjakevičiaus ukrainistikos institutas
Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos I. Kripjakevičiaus ukrainistikos institutas – humanitarinės krypties tarpdisciplininis mokslo tiriamasis institutas, kuriame dirbantys mokslininkai tyrėjai nagrinėja aktualias socialines humanitarines problemas ir pirmiausia Ukrainos istorijos ir kultūros problemas bendraeuropiniame pasauliniame kontekste.
Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys dabartiniame etape: ukrainiečių naciją formuoti žinių apie nacionalinę tautą skirtinguose istorinio vystymosi etapuose pagrindu; politinė bei nacionalinio išsivadavimo judėjimo istorija Vakarų Ukrainoje.
Konferencijoje pranešimą skaito Olena Lukačuk (dešinėje). Toliau už stalo sėdi dr. Natalija Kutuzova (dešinėje) iš Minsko ir dr. Liubov Žvanko (kairėje) iš Charkovo. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
2011 m. pabaigoje institute dirbo 70 mokslo darbuotojų (13 habil. dr. ir 40 daktarų). Tarp jų – vienas UNMA narys korespondentas. Už pasiektus laimėjimus mokslininkai įvertinti premijomis, ordinais. Už darbą „Ukrainiečių kalbos atlasas“ valstybinė premija įteikta J. Zakrevskai ir L. Koc-Grigorovičiui, autorių kolektyvui 1981 m. parengusiam XIV –XV a. senosios ukrainiečių kalbos žodyną suteikta UNMA I. Franko premija. Prof. M. Litvinui (2001) ir L. Vojtovičiui (2003) įteiktos M. Gruševskio premijos. Ukrainos mokslo ir technikos nusipelniusio veikėjo vardas suteiktas J. Isajevičiui, M. Litvinui, I. Paterui, o Ukrainos nusipelniusio kultūros darbuotojo vardą – V. Gorinjui ir F. Stebliui. Jaroslavo Išmintingojo V laipsnio ordinu apdovanotas J. Isajevičius, III laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ apdovanotas F. Steblius ir K. Naumenka, Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu – U. Jedlinska. Instituto darbuotojai įsijungę ir į kitų institutų bei aukštųjų mokyklų specializuotąsias tarybas, bendradarbiauja mokslo tyrimo srityse.
2012 m. In statute veikė septyni skyriai (kai kurie su specialiais sektoriais): archeologijos (vadovas O. Sytnyk), su archeologijos muziejaus sektoriumi (N. Bulyk), vidurinių amžių istorijos (V. Aleksandrovič), naujųjų amžių Ukrainos istorijos (F. Steblij), naujausių laikų istorijos (I. Pater) su sektoriumi tyrinėjančiu Ukrainos nacionalinį judėjimą XX a. (O. Stasiuk), ukrainiečių literatūros (J. Melnyk), ukrainiečių kalbos (N. Chobzej), ukrainiečių – lenkų tarpusavio santykių tyrimo centras (M. Lytvyn) su mokslinės leidybos sektoriumi (O. Pich). Tad tyrinėjimo laukas itin platus, jį įgalina ir sudarytos sąlygos – plati ir gausi informacinė bazė: bibliotekoje beveik 36 tūkst. mokslinės literatūros knygų ir periodinių leidinių, archyve – beveik 4 tūkst. bylų, XVI – XVII a. pirmosios pusės ukrainiečių kalbos žodynai (800 tūkst. vienetų), istorinis ukrainiečių kalbos žodynas (60 tūkst. vienetų), senosios ukrainiečių kalbos žodynas (11 tūkst. vienetų), huculų tarmės (50 tūkst. vienetų), dialektologinėje fonotekoje 250 įrašų (kasečių), įrašai papildantys ukrainiečių kalbos atlasą (123 vienetai) ir daugelis kitų. Paminėtini beveik 3000 Prieškarpatės ir Voluinės materialinės kultūros paminklai nuo paleolito iki viduramžių esantys Archeologiniame muziejuje, kurio fondai siekia per 350 tūkst. eksponatų.
Svečiuose pas gydytoją Nataliją Šertvytienę Šeškinės poliklinikoje. Priekyje sėdi gydytoja Natalija Šertvytienė. Stovi iš dešinės: Šeškinės poliklinikos ortopedas traumatologas, poliklinikos vidaus audito vadovas Algirdas Markauskas, dr. Olena Lukačuk, t. Pavlo Jachimec OSBM ir dr. Igoris Soliaras
Lvovo aukštųjų mokyklų studentai Instituto skyriuose atlieka priešdiplominę praktiką, įsijungia į archeologines ekspedicijas.
Institutas bendradarbiauja su Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Slovėnijos, JAV, Kanados ir kitų šalių mokslo institucijomis, priima užsienio šalių mokslininkus specializacijai, o instituto darbuotojai vyksta stažuotėms į užsienio šalių mokslinius centrus. Tokio bendradarbiavimo rezultatai – bendrai parengtos mokslinės publikacijos. Itin glaudus bendradarbiavimas su Lenkijos mokslų akademijos, Lenkų kalbos institutu Krokuvoje, rengiama medžiaga pilnam Užkarpatės dialektologiniam atlasui. Bendradarbiaujama ir su kitais mokslo institutais Lenkijoje. Su Rusijos universitetų bei mokslo institutų mokslininkais tyrinėjamas Kijevo Rusios periodas bei slavistikos tematika.
Institutui itin svarbus bendradarbiavimas ir su JAV: Ukrainistikos katedros fondas, Ukrainos institutas Harvardo universitete bei Kanados ukrainistikos studijų institutais.
Instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams dr. Igoris Soliaras
Dr. Igoris Soliaras nuo 2013 m. Ukrainos Nacionalinės Mokslų akademijos I. Kripjakevičiaus ukrainistikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams.
Mokslininkas yra baigęs istorijos mokslų studijas Ivano – Frankivsko Vasylijaus Stefaniko universitete (1986–1991), 1995 m. apsigynęs kandidato, o 2012 m. istorijos mokslų daktaro (pas mus tai daktaro ir habil. dr.) disertacijas, nuo 2014 m. yra vyresniojo mokslo darbuotojo statuse.
Prie Taraso Ševčenkos paminklo. Paminklo dešinėje stovi dr. Igoris Soliaras. Kairėje - dr. Olena Lukačuk ir t.Pavlo Jachimec OSBM
Dr. Igoris Soliaras domisi politikos istorija, nacionalinėmis – politinėmis koncepcijomis, 1923 – 1939 m. laikotarpio vidaus politinėmis orientacijomis, tarptautiniais santykiais. 2011 m. I. Kripjakevičiaus institutas išleido jo monografiją (356 psl.) "Nacionalinių valstybinių partijų Rytų Ukrainoje vidinės orientacijos", 1923–1939). Dr. I. Soliaras yra išspausdinęs per 20 straipsnių įvairiuose Ukrainos aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų moksliniuose leidiniuose, straipsnių enciklopedijose bei kituose leidiniuose.
Mokslininkas I. Soliaras – pirmąsyk lankėsi Lietuvoje: Vilnius jam maloniai priminė Lvovą, ypač senamiesčio gatvelės, kiemai. Džiaugėsi turėjęs galimybę Vilniuje pabuvoti Švč. Trejybės bažnyčioje, susipažinti su čia besidarbuojančiais vienuoliais bazilijonais, pabendrauti su t. Pavlo Jachimecas OSBM ir broliu Teodoras Dutčakas OSBM, sužinoti bažnyčios, kuri šįmet mini 500 metų jubiliejų, istoriją, susitikti ir pabendrauti su Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininke gydytoja Natalija Šertvytiene, ambasadoriumi Valerijumi Žovtenka, jo patarėja Zoja Olejnyk, Kultūros atašė Svetlana, kitais darbuotojais.
Dr. Olena Lukačuk
Dr. Olena Lukačuk –pirmoji ukrainiečių mokslininkė apgynusi disertacija apie lietuvius ir ukrainiečius atgavus nepriklausomybę (2012). Jos vaikystė susieta su Lietuva – Kaune ji gyveno (1987–1992 m.) (apie tai plačiau rašyta „Lietuvos Aide“ „Lietuva ir lietuviai ukrainiečių bendruomenės sąmonėje“ (2012 Gegužės 19. Nr. 115, 116, 117. P. 9).
Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje prie Šv. Juozapato ikonos. Iš kairės: t.Pavlo Jachimec OSBM, dr. Igoris Soliaras, dr. Olena Lukačuk ir br. Teodor Dutčak OSBM
Olena Lukačiuk gimė 1987 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, Chmelnickio srityje. Tėvelį – karininką Vasilijų Lukačiuk 1986 m. perkėlus į Lietuvą (buvo paskirtas į 7-tą desantinį pulką Kaune), žmona Oksana 1987 m. su mėnesio dukrele atvyko į Kauną, kur Taikos prospekte turėjo butą. Oksana baigusi Čemerovcų medicinos mokyklą (Chmelnickio sritis), įsidarbino 93-ajame darželyje medicinos sesele ir čia dirbo 4 metus. Tą darželį lankė ir dukra Olena. 1992 m. Vasilijų Lukačiuk perkėlus į Ukrainą, Lietuvą palikusi šeima apsistojo Javorove (Lvovo sritis), ten gyvena ir dabar.
Olena mokėsi Javorovo trečioje vidurinėje mokykloje ir 2004 m. ją baigusi įstojo į Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto Istorijos fakultetą. Nuo antro kurso ėmė domėtis Lietuva: kai ką prisiminė iš savo ankstyvos vaikystės, daug gražaus apie šią šalį jai pasakojo mama.
2008 m. mokydamasi ketvirtame kurse parašė kursinį darbą „Lietuvos įvaizdis ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2008)“ (darbui vadovavo doc. Elena Arkušova). Tuo metu Istorijos fakulteto Ukrainos naujausių laikų katedroje dirbo Universiteto mokslinis sekretorius prof. Oleksiejus Suchyj (dabar minėtos katedros vedėjas), kuris studentę supažindino su tada Lvovo Nacionaliniame Ivano Franko universitete dirbusia šio straipsnio autore. Ji buvo paprašyta talkinti ir konsultuoti rašomiems šia tematika darbams. Todėl neatsitiktinai Olena buvo supažindinta su Lvove aktyviai veikiančios lietuvių bendruomenės „Medeina“ vadovais bei nariais, į Lvovą atvykstančiais lietuviais mokslininkais: Šiaulių universiteto profesoriais prorektoriumi Donatu Jurgaičiu, prof. Genovaite Kačiuškiene, Vilniuje dirbančiu kun. t. Pavlo Jachimec OSBM ir kitais.
2009 m. sėkmingai apgintas magistrinis darbas „Lietuvos įvaizdis ir lietuviška tematika ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2009)“ (darbo vadovas prof. Konstantinas Kondratiukas). Gabiai ir darbščiai magistrantei buvo pasiūlyta stoti į doktorantūrą, tęsti ir plėsti šios tematikos tyrinėjimus. Doktoratas „Lietuva ir lietuviai ukrainiečių bendruomenės sąmonėje (1989–2011)“, sėkmingai apgintas Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete 2012 m. spalio 30 d. Atsiliepimus autoreferatui parašė ir Lietuvos mokslininkai prof. Juozas Skyrius, dr. Aldona Vasiliauskienė bei Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė.
Apgynusi disertaciją mokslininkė Olena Lukačuk dar kurį laiką dirbo Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, Istorijos fakultete, o 2013 m. perėjo dirbti įUkrainos Nacionalinės Mokslų akademijos I. Kripjakevičiaus ukrainistikos institutą vyr. mokslo darbuotoja, be to, turi ir pedagoginį krūvį. Šiame straipsnyje žinios apie institutą pateiktos remiantis dr. O. Lukačuk atsiųsta medžiaga Lietuvos aidas.
Viešnagė Vilniuje
Įtemptas darbas konferencijos metu ir trumpas viešnagės laikas (atvyko trečiadienį prieš pusiaunaktį ir išvyko ankstų šeštadienio rytą) neleido plačiai pažintinei svečių ekskursijai po Vilnių. Tačiau mokslininkai dr. Olena Lukačuk ir dr. Igoris Soliaras galėjo susipažinti su naujais Vilniaus rajonais t. Pavlo Jachimec OSBM dėka per jo vairuojamo automobilio langą, apsilankyti Šeškinės poliklinikoje, pabendrauti kurioje skyriaus vedėja dirba gydytoja Natalija Šertvytienė, pabuvoti Užupyje, ir prie Taraso Ševčenkos įamžinimo vietų, pasimelsti Švč. Trejybės bažnyčioje. Nors dr. Olena Lukačuk jau ne pirmą kartą lankosi Vilniuje, tačiau kaskart pastebi vis naujų, įdomių dalykų.
Susitikimas su Ukrainos Nepaprastuoju ir Įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikai Valerijumi Žovtenka Užupyje vykusiame renginyje. Iš kairės ambasadoriaus patarėja Zoja Oleijnyk, ambasadorius Valerijus Žovtenko,dr. Olena Lukačuk ir dr. Igoris Soliaras
Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė
Šeškinės poliklinikoje gydytojos Natalijos Šertvytienės darbo stažas artėja prie ketvirčio amžiaus, jau keturi metai kai gydytoja vadovauja Šeimos medicinos ir vidaus ligų skyriui. Gydytoja gerbiama kolegų, mylima pacientų, jiems dėmesinga ir rūpestinga. Jos darbas įvertintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka ir medaliu (2009), Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko padėka (2004), Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėka (2008), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie LR Vyriausybės garbės sidabro ženklu (2006) ir garbės aukso ženklu (2008) bei padėkos raštais (2001, 2003). Yra gavusi Vilniaus savivaldybės mero padėką (2006), Ukrainos Sveikatos Ministro Garbės raštą (2001).
Natalija Šertvytienė nuo 1998 m. vadovauja Vilniaus ukrainiečių bendrijai. Ji – Tautinių bendrijų tarybos (anksčiau prie TMID prie LR Vyriausybės, dabar prie Kultūros ministerijos) pirmininko pavaduotoja išrinkta jau trečią kadenciją. Taip pat N. Šertvytienė yra Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos narė (vadovauja LR Ministras Pirmininkas). 2000 m. ji įkūrė Lietuvos ukrainiečių medikų draugiją, kuriai vadovauja nuo įsikūrimo. Kaip Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė N. Šertvytienė skaitė pranešimus Anglijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Dalyvavo tarptautinėse ukrainiečių moterų SFUŽO konferencijose Estijoje, Kanadoje bei kitose šalyse. Lietuvoje organizuoja įvairius renginius (ypač pažymėtini renginiai Tarasui Ševčenkai), jubiliejines bei mokslines konferencijas, parodas, koncertus (išskirtinis renginys – organizuojami festivaliai „Taraso aušros“). Be to, vykstančiuose renginiuose ji ne tik pasako prasmingą kalbą, bet ri vertėjauja. Ši plati visuomeninė veikla taip pat sulaukusi įvertinimo – padėkų: Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje, Tautinių bendrijų namų, Bazilionų (Šiaulių r.) vidurinės mokyklos, Utenos rajono savivaldybės mero, Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios (Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje) ir kt. Ukrainos Prezidentas 2008 m. rugpjūčio 20 d. ją apdovanojo trečiojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“ (Plačiau apie Nataliją Šertvytienę ir jos veiklą skaityti: „Lietuvos Aidas“. 2008. Lapkričio 8. Nr. 251. P. 6–7; Lapkričio 11. Nr. 252. P. 7; 2011. Sausio 8. Nr. 4, 5, 6. P. 6; 2011. Vasario 5. Nr. 28, 29, 30. P. 7; 2011. Rugsėjo 7. Nr. 199, 200, 2001. P. 1, 5; 2012. Kovo 14. Nr. 61, 62, 63. P. 7; 2012. Birželio 16. Nr. 139, 140, 141. P. 8; Birželio 20. Nr. 142, 143, 144. P. 8; 2013. Liepos 20. Nr. 157, 158, 159. P. 7 ir kt.).
Tad svečiai iš Ukrainos, jau žinodami apie plačiašakę N. Šertvytienės veiklą, galėjo pabendrauti.
Svečiai dalyvavo Užupyje vykusiame renginyje, skirtame Kijevo Maidanui
Užupyje, Meno inkubatoriaus renginių salėje (Užupio d. 2 A) į Vilnių atvykusi SPILNO. TV komandos dalis kiemelį iliustravo Maidano atributika: čia kabojo didžiulė Ukrainos vėliava, kuri keturis mėnesius puošė Europos aikštę Kijeve, matė daugelį šturmų ir gaisrų, ir ne tik nuo jų, bet ir žmonių kančių visa pajuodusi, beveik praradusi spalvas; Kiemelyje esančios sukrautos padangos priminė barikadas; eksponuotos atvežtos grindinio trinkelės iš barikadų Gruševskio gatvėje, automobilis, iš kurio nuo pirmųjų barikados dienų buvo vesta ištisomis paromis transliacija Eurumaidanas, šalmai, dailininkų, video ir foto medžiaga. Renginį pradėjęs Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerijus Žovtenka kaip visada labai jautriai kalbėjo apie ukrainiečių kančias, jų pasiaukojamą ryžtą ir pasiektą Maidane pergalę, dėkojo lietuviams ir visai Lietuvai už visokeriopą ukrainiečių palaikymą.
Dr. Igoris Soliaras ir dr. Olena Lukačuk – Maidano įvykių dalyviai bendravo su Ukrainos Nepaprastuoju ir Įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikai Valerijumi Žovtenka, jo patarėja Zoja Oleijnyk, Kultūros atašė Svetlana Kovtun.
Pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį
Iš Užupio, lydimi straipsnio autorės, svečiai pėsčiomis patraukė į senamiestį. Pasimeldę ir pasigrožėję Šv. Onos bažnyčia, keliavo į Pilies gatvę. Čia apžiūrėjo antrąją atminimo lentą T. Ševčenkai, išklausė pasakojimą apie greta įsikūrusią Lietuvių katalikų mokslo akademiją – ji įsikūrusi Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio(1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) bute. Papasakota, kad arkivyskupas saugumo suimtas ir 8 metams nuteistas griežto rėžimo kalėjimu, bausmę atliko Vladimiro (prie Kliazmos) centrale (180 km. nuo Maskvos), ten, tais pačiais 1948 m. buvo atvežtas ir ukrainietis studitų ordino archimandritas jau 2001 m. paskelbtas palaimintuoju Klementijus Šeptyckis (1869 11 17–1915 08 28–1951 05 01). Atvežta žemių sauja iš Vladimiro miesto senųjų kapinių ir įmūryta Rūpintojėlio pastatyto Skapiškyje (Kupiškio r.) postamente tarsi suvienijo ir lietuvį M. Reinį, ir ukrainietį K. Šeptyckį, o kartu ir šių dviejų valstybių, bet ir kitų tautų kankinius.
Mokslininkai iš Lvovo grožėjosi Universitetu, prie Istorijos fakulteto esančia atminimo lenta T. Ševčenkai, Prezidentūros pastatu, meldėsi Dievo Gailestingumo šventovėje...
Trumpoje viešnagėje straipsnio autorės bute pamatė vaizdus iš veiklos – ukrainiečių ir tėvų bazilijonų įamžinimo Bazilionų vidurinėje mokykloje (Šiaulių r.), ukrainistikos parodos Skapiškyje (Kupiškio r.). Svečiai išgirdo pasakojimą iliustruotą vaizdais apie jau minėto Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimo įamžinimą šiame nedideliame Aukštaitijos miestelyje – ir 2013 m. pastatytą Rūpintojėlį, kurio pašventinime dalyvavo ir ukrainietis t. Pavlo Jachimec OSBM.
Skapiškyje parengta kukli paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“ pasipildė nauja svarbia Ukrainos istorijai medžiaga. Pasidžiaugta, kad ir Bazilionai (Šiaulių r.), ir Skapiškis sulaukia dėmesio iš Ukrainos ambasados, o ypač Nepaprastojo ir Įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos Respublikai Valerijaus Žovtenkos, jo patarėjos Zojos Oleijnyk.
Kitos kelionės metu mokslininkai dr. Olena Lukačuk ir dr. Igoris Soliaras pasiryžę apsilankyti Bazilionuose bei Skapiškyje ir viską pamatyti gyvai, pabendrauti su Bazilionų vidurinės mokyklos kolektyvu ir direktoriumi Rimantu Goriu, pamatyti ukrainiečių vienuolių bazilijonų kadaise pastatytą Šv. Bazilijaus Didžiojo vardu tituluojamą medinę bažnytėlę.
Atgal
