Rengiantis Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui Itin ženklus t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM indėlis organizuojant Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtas tarptautines mokslines konferencijas, kurios sustiprino lietuvių ir ukrainiečių mokslo bei kultūros ryšius. 

6.  T. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM: veikla Lietuvoje 1991 m. birželio 27 d. t. Pavlo Jachimecas OSBM , kaip jau minėta, buvo laikinai paskirtas  Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, tačiau laikinas paskyrimas užsitęsė ketvirtį amžiaus.

Vilniuje, Aušros Vartų 7 b. veikia Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (OSBM) vienuolynas, priklausantis Ukrainos Švenčiausiojo Išgelbėtojo provincijai. Vienuoliai bazilijonai iš Vilniaus aptarnauja ukrainiečius – Rytų apeigų katalikus, gyvenančius Lietuvoje (Elektrėnuose, Kaune, Jonavoje, Klaipėdoje ir kt.). 

2014 m. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia iškilmingai paminėjo 500-ąsias metines. 

Su nepriklausomybės aušra, tikintiesiems reikalaujant, Lietuvoje sugrąžinti maldos namai – šventovės: Klaipėdoje – Marijos Taikos Karalienės bažnyčia (1988), Vilniuje – Šv. Kazimiero bažnyčia (1988) 

Vilniuje dirbusiems bazilijonams (OSBM): Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumenui  mgr. t. Vinkentijui (Vasyliui Janickiui) OSBM  (1973 05 07–1998 06 07–2015 03 04) ir Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonui – t. Pavlo (Petro Jachimecui) OSBM talkinti Ukrainos Švenčiausio Išgelbėtojo provincijos protoigumenas t. Pantalejmonas (Mychailas Salamacha) OSBM  2014 m. lapkrityje paskyrė diakoną t. Maksymą (Mychailą Pištą) OSBM.

2017 metai labai svarbūs vienuoliams bazilijonams (Rytų (Graikų) apeigų katalikai, dar vadinami unitais), – minimas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejus. 

Maldos vigilija su naktine Eucharistijos procesija aplink Šiluvą ir iškilme su apaštališkuoju nuncijumi bei Lietuvos vyskupais penktadienio vakarą prasidėjoFatimos apsireiškimų šimtmečio paminėjimas Šiluvoje.

Tarp gausybės renginių, skirtų  Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui, pirmasis –  Kalėdinių giesmių festivalis Ivano Frankivske „Kalėdos Maizliuose“. Kupiškėnų „Cantus Vita“ atstovavo Lietuvą, t. y. šalį, kur buvo įkurtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas. 

Ivano Frankivskas – žinomas ne tik savo istorija, jis garsėja ir Nepriklausomybę atgavusioje Ukrainoje. Ieškoma naujų, jį garsinančių ir išskiriančių iš kitų miestų, veiklos formų, organizuojama įvairių renginių. Vienas jų – Kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“. 

Plečiantis Lietuvos ir Ukrainos ryšiams, Ivano Frankivskui tampant Lietuvos partneriu, lietuviams pravartu žinoti keletą svarbių istorinių objektų, kurie būna ekskursantų dėmesio centre. 

2017 metų sausio 8–15 dienomis Ivano Frankivske vyko Kalėdinių giesmių festivalis „Kalėdos Maizliuose“, kuriame Lietuvą atstovavo Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“, vadovaujamas Marijano Remeiko. 

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo ukrainiečių Rytų (graikų) apeigų katalikų bažnyčia Lurde beveik nėra pastoviai gyvenančių ukrainiečių. 

Sakrariumą sudaro Kripta, Nekaltojo Prasidėjimo Bazilika, Šventojo Rožinio Bazilika, Šv. Pijaus X Bazilika. Aikštė, kurioje vyksta procesijos, Švč. M. Marijos skulptūra, skulptūrinė grupė Bretanės „Nukryžiavimas“. 

2018 metais katalikiškas pasaulis minės Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Apsireiškimo Bernadetai Subiru (Bernadetta Soubirous) Lurde 160-ąsias metines. 

Šiais 2016-aisiais metais gruodžio 11 dieną Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje J.E.Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis šv. Mišių metuex cathedrapristatė 2003 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge pradėtą Dievo Tarno kunigo kankinio Pranciškaus Budrio iš Meškuičių parapijos (Kryžių kalno)beatifikacijos bylą.

Kanauninkas Antanas Balaišis (1923 01 01–1948 10 31–2005 11 07) priskiriamas prie iškilių Lietuvos šviesuolių, kultūrininkų. Jis – vienas krikščioniškojo paveldo paminklų, kapinių, bažnyčių, šventorių, kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo, patriotų kančių ir žūties vietų, lietuviško žodžio ir liaudies kūrybos turtų saugotojų ir gausintojų.

Lietuvoje šiuo metu yra 17 bažnyčių tituluotų vienintelio Lietuvos šventojo – Karalaičio Kazimiero vardu. Kauno arkivyskupijoje – dvi: Lančiūnavos (Kėdainių dekanatas) ir Žemaitkiemio Ukmergės dekanatas); Panevėžio vyskupijoje – dvi: Baltriškės (rektoratas, Zarasų dekanatas) ir Kamajai (Rokiškio dekanatas); 

Dr. kun. Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, vienas Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas iki tragiškųjų Sedos kautynių, užėmęs atsakingas pareigas, o kovotojams tapęs dvasiniu vadu. 

1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI bule „Lithuanorum gente“ paskelbė Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimą. Žemaičių vyskupija buvo padalinta į tris dalis – vyskupijas: Panevėžio, Telšių vyskupiją su Klaipėdos prelatūra ir Kauno arkivyskupiją su metropolitu.