POLITIKA
Vilniečių sveikata - mūsų turtas
2011 01 07
Ko dažniausiai vieni kitiems linki žmonės? Ogi sveikatos ir pinigų! Tą, beje, patvirtina ir žurnalo IQ sausio mėnesio numeryje skelbiama Lietuvos gyventojų apklausa. Pagal ją, sveikatos palinkėti šiemet sau norėtų net 83 proc. šalies gyventojų, pinigų - 58 proc. apklaustųjų.
Žodžiu, sveikata daugeliui Lietuvos žmonių yra didžiausia vertybė. Ypač gerai tai imama suprasti, kai su amžiumi ji sušlubuoja. Tada ir pamatoma, kiek ji kainuoja. Teisingiau, kiek kainuoja gydymas, nes, kaip sakoma, už pinigus gali nusipirkti tik vaistų, o ne pačią sveikatą.
Šiais kiekvienam svarbiais klausimais valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ kalbina kandidatą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Danielių Bunkų.
Kokią problemą įvardintumėte kaip svarbiausią sveikatos apsaugos sistemoje?
Krizė, neaplenkusi ir sveikatos apsaugos sistemos, ypač patuštino pacientų kišenes. Priemokos už gydymo paslaugas poliklinikose jau tapo ne išimtimi, o norma.
Nuo šių metų pradžios padidinusi paslaugų įkainius Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada padaryti galą tokiam poliklinikų savivaliavimui. Tačiau čia pat medicinos valdininkai prasitaria: jeigu matysime, kad įkainis, kurį dengia valstybė, nepakankamas, skirtumą ligoniui teks apmokėti iš papildomo savanoriško sveikatos draudimo.
Jei tokiai tvarkai būtų pritarta, būtų naikinamos visos iki šiol buvusios mokamos paslaugos ir įvesta nauja priemokų tvarka. Priminsiu, kad daugelio Vilniaus poliklinikų ir ligoninių steigėjas yra savivaldybė. Negi negalime suvaldyti mums visiems priklausančių įstaigų vadovų „apetito“. Manau, kad ne tik galime, bet ir turime tai padaryti.
O ką mėgintumėte greičiausiai pakeisti poliklinikų darbe – juk žmonės su jomis susiduria dažniausiai?
Manau, kad įsisenėjusi bėda - ilgos eilės poliklinikose. Ypač jei norima patekti pas specialistą.
Eiles pas šeimos gydytoją galėtume pastebimai sumažinti įkūrę papildomus slaugytojų etatus. Dabar net didelėse sostinės poliklinikose du šeimos gydytojai turi vieną slaugytoją, todėl gydytojui tenka atlikti ne tik tuos darbus, kurie jam priklauso pagal kompetenciją.
Sveikatos apsaugos specialistų manymu, idealu būtų, kad kiekvienas gydytojas turėtų pusantros slaugytojos ar bent jau po vieną. Visame pasaulyje slaugytoja ne tik pildo popierius, atlieka daugelį kitų paciento apžiūros veiksmų. Tiesa, tos slaugytojos turėtų ir geriau uždirbti, kitaip nemažai jų išsilakstys į užsienius, kur joms yra gera paklausa.
Gydytojas, turintis pagalbininkų, gali suteikti daugiau pagalbos, taigi daugiau uždirbti ir atvirkščiai, jei gydytojui nepadės slaugytoja, finansavimas jam mažės. Tai akivaizdi ekonominė logika, kuria vadovaudamiesi pagerinsim ir gydytojų, ir pacientų situaciją. Nebebus taip, kad jei gydytojas neturi slaugytojos, paslaugų prieinamumo sąskaita jis pats daugiau uždirba.
Dabar liga yra brangus malonumas: dažnai pacientai patys perkasi vaistus, gydymo priemones.
Jau nerašyta taisyklė tapo tai, kad patekę į ligoninę pacientai privalo nusipirkti vaistų. Daugelis jų net nežino, kad teritorinė ligonių kasa pagal sutartį sumoka gydymo įstaigai už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal ligų gydymo bazines kainas. Už šias lėšas ligoninė turi įsigyti ir visus pacientams gydyti reikalingus vaistus bei medicinos pagalbos priemones.
Bet daroma paprastai: ligoninėje pacientui pakišamas pasirašyti sutikimas, kad jam būtų taikomas koks nors konkretus gydymas. O kai mažai ką apie tai išmanantis ligonis ar jo artimieji tokį raštišką sutikimą duoda, jiems būna paaiškinta, kad dabar pacientas privalo pats nusipirkti medikamentų ligoninėje esančioje vaistinėje. O jie, nelygu ligai, neretai kainuoja šimtus litų. Ir žmonės moka, neretai iš paskutiniųjų, lįsdami į skolas.
Tuo tarpu pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką pacientai, gulėdami ligoninėse, privalo patys susimokėti tik tuo atveju, jei nori gauti papildomai kokių nors brangiau kainuojančių paslaugų ar vaistų. Pacientams privalu susimokėti ir už specialistų konsultacijas, jei jie kreipiasi į juos be šeimos gydytojo siuntimo.
Visais kitais atvejais susimokėti iš ligonių reikalaujama neteisėtai.
Bet ar apie tai ligoninėse kas informuojamas? Ar kas matė, pavyzdžiui, ligoninės skelbimų lentoje išrašą iš tokio SAM dokumento? Galiausiai, kodėl pacientui neduodama pasirašyti, jog su šia tvarka jis susipažinęs? Manau, kad elementarios tvarkos ir geresnio informavimo įvedimas pagerintų padėtį. Manau, kad atsakingai žvelgiantis į žmonių pasitikėjimą savivaldybės tarybos narys gali to pasiekti.
O ką Jūs pats galėtumėte patarti žmonėms?
Žinoma, geriausia apskritai nesirgti. Tam būtina nuolat stiprinti sveikatą, kad ir kaip banaliai tai skambėtų.
Atskirai reikia pakalbėti apie žmonių fizinį aktyvumą. Medikų nuomone, genai sveikatą, žmogaus gyvenimo trukmę lemia 25 procentais. O fizinis aktyvumas net 40-čia procentų didina galimybes išsaugoti sveikatą, gerą savijautą, sulaukus 60 ar net 70 metų.
Vadinasi, nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar bus išsaugota jo sveikata. Gyvenimo kokybė yra paties žmogaus rankose.
Viskas turėtų prasidėti nuo šeimos, kurioje tėvai, sportuodami ir sveikai gyvendami, turėtų rodyti pavyzdį vaikams.
Tačiau daugiau dėmesio tam turi skirti ir valstybė. Į savivaldybių tarybas renkami žmonės irgi privalo galvoti, ką dar galima padaryti dėl sveikatos apsaugos, dėl žmonių sveikatos stiprinimo. Sportavimo aikštelės, sveikatingumo, dviračių takai - štai kam sostinės valdžia turėtų skirti daugiau dėmesio.
Atgal
