POLITIKA
2024.12.04.Du konservatorių peiliai į Lietuvos širdį (II)
Vytautas Radžvilas
Filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras
Slinkties nuo lietuviškos prie globalios Lietuvos istorijos siekiai ir žingsniai
LGGRTC pertvarka iš tikrųjų yra tik dar vienas globalios Lietuvos konstravimo žingsnis. Ji įkūnija ir simboliškai užbaigia daugelį metų vykusią šliaužiančią slinktį nuo lietuviškos Lietuvos prie globalios Lietuvos istorijos.
Suverenios nacionalinės Lietuvos valstybės ir EuroLietuvos – politiškai neįgalaus unitarinės ES supervalstybės administracinio regiono – istoriniai pasakojimai yra nesuderinami taip pat, kaip buvo nesuderinamos 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Respublikos ir 1940 m. liepos 21 LSSR istorijos versijos. Būtent ši aplinkybė daugiausia lemia pastangas iš pagrindų perrašyti lietuvių tautos ir valstybės istoriją.
Lietuviškos Lietuvos ir jos Laisvės kovų atmintis tiesiog privalo būti ištrinta
Prieitas lūžio taškas, kai pertvarkytas LGGRTC yra verčiamas ideologine įstaiga, įpareigota galutinai dekonstruoti tautinės valstybės statinį palaikantį istorinį pasakojimą ir konstruoti multikultūrinio EuroLietuvos regiono ideologiniams bei politiniam
.jpg)
Pertvarkytas LGGRTC yra verčiamas ideologine įstaiga
Akivaizdžiausiu pastangų perrašyti Laisvės kovų istoriją pagal antilietuviškas ideologines ir politines gaires įrodymu bei neišvengiamas permainas LGGRTC veikloje pranašaujančiu ženklu, ko gero, laikytini mėginimai iškreipti, o tiksliau – brutaliai klastoti dar daugelio žmonių gyvai atsimenamo Sąjūdžio istoriją „išrandant“ šiame lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjime tariamai egzistavus kažkokį alternatyvų jam ir numanomai pogrindinį „demokratinį“ antifašistinį sąjūdį.
Uoliai rašyta ir LGGRTC pertvarkai idėjinę dirvą bei palankią viešąją nuomonę formavusi „demokratinė“, „vakarietiškus standartus atitinkanti“ Birželio sukilimo ir pasipriešinimo okupacijoms istorija konceptualiai ir net daugeliu konkrečių teiginių praktiškai niekuo nesiskiria nuo Kremliuje sukurto ir ištisus aštuoniasdešimt metų visame pasaulyje skleidžiamo klastočių ir šmeižtų srauto. Neįtikėtino panašumo tarp „vakarietiško demokratinio“ ir sovietinio-rusiškojo pasakojimų apie XX a. vidurio Lietuvos istoriją pagrindas yra požiūris į nacionalinį lietuviškąjį valstybingumą.
Atkurtą nacionalinį lietuvių valstybingumą radikalūs eurofederalistai laiko principine kliūtimi
Politiškai suvereni nacionalinė lietuvių valstybė buvo tikras „internacionalinės“ ir unitarinės SSRS skaudulys, skatinęs imperijos valdžią trinti iš atminties patį jos egzistavimo faktą. Tačiau kultūrinę, istorinę ir politinę lietuviškos Lietuvos idėją ir ją įkūnijantį 1991 m. kovo 11-ąją atkurtą nacionalinį lietuvių valstybingumą radikalūs eurofederalistai taip pat laiko principine kliūtimi siekiant paversti Europos Sąjungą biurokratiškai centralizuotu kosmopoliniu imperiniu dariniu.
Todėl ardant paskutinius to valstybingumo likučius yra būtina iš lietuvių sąmonės su šaknimis išrauti patį lietuviškos Lietuvos projekto vaizdinį ir ypač jo atraminiu stulpu esančią tautos kovų už tokią Lietuvą istorinę atmintį. Tai įmanoma padaryti tik priverčiant lietuvius gėdytis ir išsižadėti savo tautos ir valstybės istorijos. Todėl siekiama moraliai ir politiškai diskredituoti XX a. tautos laisvės kovas ir jų herojus.
Paprasčiausias ir turbūt vienintelis būdas tai padaryti – bet kuriomis priemonėmis ir bet kokia – net nacionalinio saugumo – kaina susieti ar net sutapatinti tautos siekį išlikti ir apginti savo valstybę su fašizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimais. Teiginį, kad nepriklausoma lietuvių nacionalinė valstybė yra blogis, o jos gynėjai – fašistai ir naciai, vis dėlto reikia nors kaip pagrįsti.
Tam reikalingų argumentų įmanoma pasisemti iš vienintelio šaltinio – Kremliaus antilietuviškos propagandos arsenalo. Būtent iš jo buvo ištraukta ir prikelta naujam gyvenimui šių dienų Lietuvoje oficialiu valstybiniu lygmeniu masiškai tiražuojama stalininė-putininė Antrojo pasaulinio karo ir lietuvių pasipriešinimo dviem okupantams istorijos versija. LGGRTC iki pertvarkos mėgino nors kiek pristabdyti nevaržomą tos versijos sklaidą demaskuodamas sovietinį-rusišką propagandinį melą ir šmeižią apie Birželio sukilimą ir karo bei pokario laikotarpio lietuvių pasipriešinimą.
Po pertvarkos Centras greičiausiai pats taps hibridinio eurosovietinio istorinio pasakojimo tobulinimo bei plėtotės židiniu ir jo skleidimo Lietuvoje bei užsienyje įrankiu.
Seimo žingsniai baigiant Lietuvoje konstruoti ir juridiškai įtvirtinti naują – eurosovietinę politinę ir teisinę tikrovę
Tautinių mažumų įstatymas ir LGGRTC pertvarka gali ir turi būti vertinami kaip paskutiniai praėjusio Seimo žingsniai baigiant Lietuvoje konstruoti ir juridiškai įtvirtinti naują – eurosovietinę politinę ir teisinę tikrovę.
Ją būtina tiksliai įvardyti eurosovietine ta prasme, kad dangstantis europeizacijos, žmogaus teisių ir ėjimo į Vakarus propagandinės retorikos širma, Seimo narių balsais faktiškai buvo įteisinta Kremliaus primesta LSSR laikų tvarka dėl mokymo kalbos mokyklose ir visiškai atkurtas bei legalizuotas okupacinio režimo požiūris į Lietuvos laisvės kovų istoriją.
Todėl esama svaraus pagrindo teigti, kad Lietuvos valstybė faktiškai yra paversta kondominiumu – bendra Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos valda.
Praktiškai ji funkcionuoja kaip Briuselio šiuo metu administruojamas, bet Maskvos ideologiškai ir politiškai kontroliuojamas Rusijos Federacijos anklavas ES teritorijoje. Jo valdytoja išsiskiria itin griežta antirusiška retorika, bet, kaip rodo priimamų sprendimų analizė, tuo pat metu nuosekliai ir metodiškai priiminėja rusiškąjį pasaulį saugančius bei stiprinančius ir palankiausią kultūrinę, moralinę bei ideologinę propagandinę dirvą galimai Lietuvos reokupacijai ruošiančius LSSR dvasia alsuojančius įstatymus.
Abu Seimo sprendimai yra tikros diversijos prieš Lietuvos valstybę – paskutinę kadencijos akimirką karštligiškai pakištos uždelsto veikimo bombos po nacionalinio saugumo pamatais.
Atgal
