POLITIKA
2024.05.09. Nuobodi Gitano Nausėdos perrinkimo rutina
Gegužės 7 d. prasidėjo tris dienas truksiantis balsavimas iš anksto Prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Balsuojama po neįtikėtinai vangios, banalybių kratiniu kupinos debatų lydimos kampanijos. Nausėda soste, o Šimonytė hamake šaškes stumdo.
Tomas Čyvas
Žurnalistas
Pradėsiu iš tolo. Faktas, kad Gitanas Nausėda tiesiog ramiai sėdi ir laukia – kas sugebės atropoti KAIP NORS į antrą rinkimų turą – yra sąlygotas kelių aplinkybių. Link to eita etapais. Rėkaujant iki vimdymo niekingus populistinius šūkius.
Tariamas rinkėjų papirkinėjimas
Prie to, kad kampanijos būtų tokios bespalvės, tuščios, nuobodžios prisidėjo paranojos pritvinusių (ir/arba apsimetusių) politikų siekis rinkimines kovas idealiai nuskaidrinti. Girdi, negalima rinkėjams organizuoti koncertų, dovanoti rašiklių, šalikų, juos vaišinti ir pan. Mat tai, neva, yra papirkinėjimas. Su smegenine nedraugaujantiems taip gali atrodyti. Tik gaila, kad rinkimų ir referendumų organizavimo reikalai sutvarkomi būtent pagal bukagalvių pasaulėžiūrą.
Kodėl bukagalvių? Labai paprasta – protingas žmogus pasinaudos visais koncertais, fejerverkais, šventėmis. Jis suvalgys ir išgers visų partijų ir kandidatų bei jų rėmėjų maistą bei gėrimus, pasimėgaus viskuo, kas bus duota, o balsuos kaip nori. Samdytas gi kvailys balsuos pagal į nurodymą. To pakeisti yra bendražmogiškai neįmanoma nei kodeksais, nei moralais.
Gitano Nausėdos pozicijoms konkurentai nekelia grėsmės. Gintaro Jociaus šaržas
Tai tokia pat nesąmonė, kaip drausti žurnalistui priklausyti kuriai nors partijai. Galima pagalvoti, kad dėl to jis ima ir nebetenka bet kokių politinių pažiūrų. Aš, aišku, nekalbu apie tuos, kurie rašo apie teisingai at klaidingai depiliuotas bikini zonas arba kokios garsenybės pasikeitė lytį, pasididino krūtis ar miegamajame susimušė. Apie tai berašą ir bekalbą personažai geriau ir nesidomėtų politika bei nebalsuotų. Tokių „rinkėjų“ ir jų aptarnaujamos auditorijos dalyvavimas yra žalingas.
Žurnalistas, ypač pateikiantis analitiką bei vertinimus, kuris atvirai deklaruoja savo politines simpatijas, yra patikimesnis už tą, kuris jas slepia po nepartiškumo figos lapeliu.
Čia buvo pirmas etapas, kuris užnuodijo, apsunkino net ir žurnalistų darbą. Bet kokio kandidato kalbinimas ne tiesioginiame eteryje, o įrašu, bet koks – net tikrai įdomaus ir gilaus – jo teksto publikavimas pakišamas po rinkimų prievaizdų baudimo kūju.
Kampanijų finansavimas
Antras etapas yra susijęs su Dalios Grybauskaitės prezidentavimu ir jos inicijuota rinkimų finansavimo reforma. Iškart pasakau, kad ją palaikė visos parlamentinės partijos. Ir partijos, kurios turėjo atstovų savivaldybių tarybose.
Mat reformos esminiai padariniai buvo turtingiems ir politikoje jau įsitvirtinusiems politiniams personažams itin palankūs.
Iki tol partijas, kandidatus, kampanijų dalyvius galėjo remti verslas, deklaruodamas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) – kiek ir kam davė. Antai, amžiną jam atilsį Bronislovas Lubys, per įvairias savo bendroves duodavo pinigų visiems. Net tokioms partijoms (daug kas girdėjo), kaip Lilijanos Astros vadovauta organizacija „Lietuvos kelias“, Arvydo Akstinavičiaus vadovauta Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir pan. Viskas buvo vieša per VRK interneto puslapį.
Duodavo verslas daugiausiai tiek, kiek galima buvo teisėtai (39 tūkst. litų nuo firmos). Bet to pakakdavo, kad partija sumokėtų įnašą ir leistų už save balsuoti. Demokratija ir tiek. D. Grybauskaitės reforma, kurią draugiškai palaikė visi parlamentiniai personažai – nuo konservatorių iki Darbo partijos – verslui išvis uždraudė politines kampanijas TEISĖTAI finansuoti. To laimėjimas – fantastinis: kalėjime grynais ėmę politiniai personažai. Masiulis, Gapšys.
Ir kodėl JAV prezidentai skelbia nuo pat pradžių ne tik programas (skraidina spalvotus oro balionus ir pan.), bet ir tai, kiek jų kampanijai žmonės aukoja pinigų? Mes protingesni už juos? Tarkime, nors aš taip netariu.
Kandidatų kokybė
Pareigas einantis Gitanas Nausėda gali, ką jis ir daro, nuobodžiauti rinkimų kampanijoje, nesivelti į debatus su tais, kas nekelia grėsmės jo pozicijoms.
Į stiprų skandalą neįsivėlęs, aštrių kampų išvengęs tokios šalies, kaip Lietuva, lyderis yra sunkiai nuverčiamas. Ir jo oponentams yra sunku. Labai sunku. Svarbu yra nors kažkam išrauti bent jau antrą turą. Ir tai ne visiems.
Dainius Žalimas – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas – kaltina jį ir ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę – arogancija ir nenoru diskutuoti. Paradoksaliu būdu jį čia palaiko Eduardas Vaitkus, kuris yra arba Rusijos ivanuška, arba nuoširdus kvailys. Vienas variantas kitam, kaip žinia, niekada nekliudė. Pastarojo pozicija yra tokia – esu už taiką visame pasaulyje ir todėl, jei aš Putino paprašysiu taikos, jis bus taikus. Diskutuoti su kliedesiais yra ne pagarbos, o laiko švaistymo ženklas.
Kas su kuo kalbės?
G. Nausėda jaučiasi itin tvirtas viešuose reitinguose, tad kartu su pirmąja ponia Diana važinėja po nedidelę šalį, draugauja su provincijos bendruomenėmis ir leidžia išsirieti visiems, kas kaip nors gali įsliuogti į antrąjį turą.
Ignas Vėgėlė realiausiai. Jei tikėsime reitingais ir bukmekeriais, tai daugiausiai galimybių antrą turą pasiekti turintis pretendentas. Jei kaip nors, nutikus stebuklui, jo oponente taptų I. Šimonytė – turėtų galimybę laimėti. Priešų, politine prasme, jis turi mažiau.
Praėjusių rinkimų antrojo turo oponentė Ingrida Šimonytė, galima sakyti, guli hamake atsipalaidavusi, nes net patekimo į antrą ratą atveju – neturi jokių galimybių. Tai yra aišku derinant praėjusių rinkimų nelaimę su dabartiniais reitingais. Na ir net jai ten patekus ne su G. Nausėda, o su I. Vėgėle – galimybės labai jau abejotinos. Tai kam tie debatai. Ateini, kur privaloma, atsižymi, ir tiek.
Andrius Mazuronis pats žino, kad gali tik kažkiek truktelėti savo partiją Europos Parlamento rinkimuose. Suprantama, tradiciška, bet neįdomu.
Dainius Žalimas, kaip atrodo, bus pasiekęs karjeros garbingą viršų – vadovavo Konstituciniam Teismui. Keltų tam tikrų simpatijų dešinių pažiūrų rinkėjams, užima teisingą poziciją dėl Ukrainos. Tik partiją pasirinko (Laisvės) tokią, kuriai svarbiausia gėjų teisės, Stambulo konvencija bei narkotikų prieinamumo didinimas. Todėl ir galimybių nėr. Nes daugumai rinkėjų tai niekaip negali būti aktualu
Dar D.Žalimas daugiausiai dėmesio skiria I. Vėgėlės, kuris yra advokatas nepastebėtas nei vienoje garsioje byloje.
Jeglinskas ir Vaitkus – abu personažai įdomūs. Antrasis net įdomesnis. Iš tų, kuris rėkia, kad jei rėksi „Karui ne“, tai priešas nepuls. Vargu ar nuoširdžiai, bet koks skirtumas – nei įdomu, nei išrinks.
Remigijus Žemaitaitis – tam tikra politine logika ir perdėta greitakalbe pasižymįs politikas kažkiek buvo įdomus, kaip Seimo narys, bet prezidentu nebus. Net iki antro turo nėra už ko kabintis.
Išvada
Bus perrinktas Gitanas Nausėda, nors jam oponentai, tame tarpe ir D. Žalimas (šiaip ar taip aukščiausias pareigas užėmęs politinis priešininkas), mėgina pateikti apkaltą neva galinčias sąlygoti pretenzijas. Gerai, kad ne Putino variantas, kai tokie keistoki „rinkimai" gali trukti amžinai.
Atgal
