POLITIKA
2024.04.17. Prezidentūra: prie ES migracijos reformos Lietuva turėtų prisidėti finansiškai
Lietuva neturėtų priimti 158 šaliai pagal Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą priskirtų migrantų, o vietoje to – sumokėti 3,16 mln. eurų, sako prezidento patarėja.
„Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.
Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino migracijos reformą, pagal kurią Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų. Tokius skaičius įvardijo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot I. Segalovičienės, Lietuva jau susiduria su migracijos iššūkiais priėmusi į šalį ukrainiečių, baltarusių, rusų migrantus.
„Šiandien migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra mūsų siekiamybė. Būtent tas finansinis sprendimas būtų optimaliausias, naudingiausias Lietuvai“, – sakė I. Segalovičienė.
Irena Segalovičienė
Pasak jos, nors 158 migrantai ir nėra daug, tačiau šių asmenų išlaikymas valstybei vis vien kainuotų, reiktų rūpintis jų apgyvendinimu, integracija, gerove.
Prezidento patarėjos teigimu, ir nepriimdama migrantų, tačiau sumokėdama lėšas, Lietuva vis tiek prisidėtų prie ES migracijos politikos.
„Kadangi solidarumo išraiškos yra kelios, jos yra validžios“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Priėmus ES migracijos paketą ir atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalinti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
A. Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.
ES migracijos paktą turi patvirtinti 27 bloko šalims atstovaujanti Europos Vadovų Taryba ir EP.
Atgal
