POLITIKA
2024.02.23. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 14 mln. žmonių paliko savo namus
Jungtinės Tautos pranešė, kad per dvejus metus nuo Rusijos invazijos pradžios savo namus Ukrainoje paliko daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių beveik 6,5 mln. šiuo metu gyvena užsienyje kaip pabėgėliai.
Artėjant vasario 24-ajai, kai bus minimos antrosios plataus masto invazijos metinės, JT Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) teigė, kad, be užsienyje įsikūrusių pabėgėlių, apie 3,7 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir gyvena kitur Ukrainoje.
Iki šiol daugiau kaip 4,5 mln. žmonių grįžo namo iš užsienio arba iš kitų savo šalies vietovių.
Iš viso daugiau kaip 14 mln. žmonių – beveik trečdalis Ukrainos gyventojų – tam tikru karo metu paliko savo namus.
„Destrukcija plačiai paplitusi, žmonių žūtys ir kančios tęsiasi“, – pareiškime sakė IOM generalinė direktorė Amy Pope (Eimi Poup).
„IOM giria Ukrainos vyriausybę ir Ukrainos žmones už jų stiprybę ir atsparumą, taip pat Ukrainos kaimynes, kurios priima saugumo ieškančius žmones. Mes ir toliau esame visapusiškai įsipareigoję mažinti žmonių kančias ir padėti atsigauti“, – pridūrė ji.
JT agentūra teigė, kad pačioje Ukrainoje ir 11-oje Europos šalių, priėmusių pabėgėlius, ji suteikė paramą 6,5 mln. žmonių.
„Tačiau karui įsibėgėjant, poreikiai ir toliau didėja ir viršija turimus išteklius“, – sakė agentūra.
Per pirmuosius dvejus karo metus IOM gavo 957 mln. dolerių (882,6 mln. eurų) aukų.
„Tikimės didesnės paramos iš donorų ir vietos partnerių, kad įveiktume laukiančius iššūkius užtikrinant geresnį gyvenimą ukrainiečiams“, – sakė A. Pope.
Rusijos invazija sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jungtinės Tautos apskritai teigia, kad šiais metais joms reikia 4,2 mlrd. dolerių (3,9 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir pabėgėliams, tačiau baiminasi, kad jos greičiausiai pritrūks, nes pasaulio dėmesio centre taip pat yra karas Gazos Ruože.
Iš tų, kurie pabėgo ir dabar grįžo į savo namus, „daugelis susidūrė su ilgalaikiais sunkumais, įskaitant nesaugumą, pragyvenimo šaltinių praradimą, sugadintus būstus ir infrastruktūrą bei įtemptą paslaugų teikimą“, sakė IOM humanitarinės pagalbos ir atkūrimo departamento direktorius Soda Federico (Soda Federikas).
„Turime sutelkti dėmesį į ekonominį atsigavimą“, – sakė jis agentūros ataskaitoje apie pirmuosius dvejus karo metus.
Atgal
