POLITIKA
2023.11.24. Kodėl Lietuvoje nesaugomi miškai?
Česlovas Iškauskas
Politikos apžvalgininkas
Šįsyk pakalbėkime ne politologine tema – apie miškus. Ne iš profesionalo miškininko, o iš eilinio gamtos mylėtojo arba „vartotojo“ pozicijų. Gal kažkas pasakys, kad jo požiūris į miško kirtimus yra savanaudiškas, vienpusiškas ir ne valstybinis, bet juk būtent gamtos puoselėjimas ir savo turtų saugojimas ir yra didžioji politika. Net jei tos mėgėjiškos pastangos ir kertasi su ekonomine nauda.
Impulsą tokiam rašiniui davė praėjusį savaitgalį prie Seimo vykęs protesto prieš plynus miškų kirtimus mitingas. Bjaurus vėlyvo rudens oras neleido susirinkti gausesnei miniai, kokią yra įpratusi priimti Nepriklausomybės aikštė, būnanti pilna, kai reikia laidyti akmenis į Seimo langus ar protestuoti prieš nekilnojamojo turto apmokestinimą. Pamenu Lietuvos radijuje transliuotą kultinę Antano Grigelio laidą „Gamta – visų namai“, o jos pavadinimas tapo tarsi mantra ateities kartoms. Bet ar tikrai?
Mišką kiekvienas suvokia asmeniškai. Vienam tai krepšiai puikiausių grybų, maloni pasivaikščiojimo, kvapų ir garsų erdvė, kitas žvelgia į šimtametes pušis kaip medienos ar kuro šaltinį. O štai Leonardas Laurinavičius iš Vaivadiškių kaimo Labanore savo mišką dovanojo 2009 – ųjų gruodį sudegusiai kaimo bažnyčiai atstatyti. Dabar ši Dievo šventovė šviečia visam kraštui. Pamaldose sklinda dėkingumas senjorui Leonardui ir pamokymas: saugokime Dievo dovaną – gamtą. Tokių pavyzdžių daug.
.jpg)
Prie Seimo vyko protesto prieš plynus miškų kirtimus mitingas. J.Vaiškūno nuotr.
O štai kitapus ilgo lyg rankovė Aiseto ežero aplink sodybą iškirto didžiules biržes iš trijų pusių. Suvertė šakas, paliko aukštus kelmus, išmalė miško keliukus. Vienkiemis virto apgenėtu būstu vėjų pagairėje. Skambinu į Molėtų savivaldybę. Malonus moteriškas balsas sako: taip, davėm leidimą plynam kirtimui. Bet juk tai Labanoro regioninis draustinis, valstybės saugoma teritorija. Na ir kas, atkerta malonus balsas, medžiai juk suaugę… Pasikviečiu nepriklausomą ekspertą, tas tik skėsteli rankomis: taip, pušys, eglės, beržai jau suaugę, turi apie 105 metus, tad leidžiama kirsti. Tiesa, „veislei“ pasigailėjo keleto medelių, o, kaip A. Baranauskas rašė, „ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko…“ Per metus ir jos nuo vėjų išvirto arba nudžiūvo: medis vienišas taip pat neilgai gyvena…
Žinovai sako: tavo požiūris emocinis ir vienpusiškas. Medienos gamybos pramonė yra svarbus valstybės pajamų šaltinis. Iš tikrųjų, didžiausias pasaulyje baldų ir namų apyvokos prekių tinklas „Ikea“ tik ką viešai paskelbė informaciją, kad Lietuva pasaulyje yra antra pagal medienos tiekimą jos produktams. Šalis patiekė 10 proc. arba 1,4 mln. kubinių metrų jos produkcijai reikalingos medienos (duomenys nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Lietuvą lenkė tik Lenkija, o už nugaros palikta pati Švedija, kur motininė “Ikea“ ir įsikūrusi, Kiniją, Vokietiją, Rusiją ir Baltarusiją.
Mitingą prie Seimo organizavusios Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sakė, kad net 87 proc. mūsų miškų yra skirti medienos gavybai. Žinoma, tai nereiškia, kad jie vienu metu gali būti iškertami. Paprastai po kelerių metų savininkas privalo mišką atsodinti. Bet štai einu miško keliuku ir matau: kas antras pasodintas pušies daigelis nudžiūvęs arba briedžio nuvalgytas… Gal šeimininkui buvo per brangu jį apipurkšti ar iš naujo pasodinti? Juk kompensaciją jau gavo…
Neseniai kilo triukšmas dėl plynų kirtimų Šimonių girioje, Punios miškuose, Verkių regioniniame parke. Anot L. Paškevičiūtės, „du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra skirti medienos gavybai“. Be to juk yra dar vadinamieji „einamieji“, sanitariniai kirtimai, privačių miškų savininkai turi savo išimtis… Gi vienas biologo išsilavinimą turintis ir bendroje su Vokietija medienos eksporto įmonėje dirbęs ekspertas pasakojo, kad, jeigu išvežamoje miško medienoje jis aptinka kokių nors kirvarpų ar puvinio pažeistus rąstus, jie išbrokuojami ir paliekami Lietuvoje, ir tokios medienos būna iki 25 proc. Kur ji dingsta – paslaptis, šypteli pašnekovas.
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas, kaltinamas saugojamų teritorijų nesaugojimu, trina rankomis: „Kas čia blogo? Pasaulinėje prekyboje „Ikea“ yra lyderė, jos produkcija mėgiama. Tai yra Lietuvos sėkmės istorija. Juk kas dešimtas Lietuvos žmogus gyvena iš pajamų, susijusių su mediena“.
Nesiginčiju: pats taip pat nusiperku šios švedų įmonės gaminių. Patogūs ir gana pigūs. Štai „Ikea“ skelbia atlikusi tyrimą „Gyvenimas namuose“, kuris rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas nori, jog įmonės gaminiai jiems sutaupytų pinigų. Bet ar sutaupysime savo ir savo vaikų gyvenimo metų, be saiko ir taisyklių kirsdami Lietuvos miškus?
Kažkada jaunystėje rašydamas eilėraščius, pamenu, brūkštelėjau ir tokią eilutę: „Man miškas – kaip krosnis…“ Ar galėsime prisiglausti prie jo šilto jaukumo?
Atgal
