POLITIKA
2023.06.16.Nelegalių migrantų teisės aukščiau Lietuvos piliečių saugumo
Vytautas Sinica
Politologas
Konstitucinis Teismas (KT) birželio 8 dieną nustatė, kad neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Sprendimas sukėlė gausias reakcijas visuomenėje ir politikų tarpe. Kairieji mažumų teisių aktyvistai džiūgauja, kad apginta jų pozicija, Seimo opozicija reikalauja valdančiųjų, ypač Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kraujo.
Konstitucinio Teismo sprendimas yra gėdingas. Jis tobulai atskleidžia, į kokias lankas gali nuvažiuoti ir dažnai nuvažiuoja formali teisinė mintis, ignoruojanti realią padėtį valstybėje ir už jos sienų. 2021-ųjų vasarą, kai A. Bilotaitė leido į Lietuvą patekusius nelegalius migrantus be teismo sulaikyti tam skirtuose centruose, Lietuva buvo A. Lukašenkos organizuoto hibridinio karo taikinyje. Iš Baltarusijos į Lietuvą masiškai plūdo nelegalūs migrantai, reguliariais reisais su turistų vizomis skraidinami iš islamiškų Artimųjų Rytų šalių į Minską, o čia režimo struktūrų gabenami prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. Sieną jie kirsdavo slapčia, miškuose, nelegaliai, su Baltarusijos režimo pagalba. Klaidžiojo po Pietryčių Lietuvos apylinkes, ieškodami greitesnio kelio tolyn į Vakarus, į išsvajotąją Vokietiją.
Tokioje situacijoje buvo būtina ir skubu užtikrinti, kad šis procesas būtų sustabdytas, o nelegalūs migrantai ne tik neplūstų į Lietuvą, bet ir nepasiektų Vokietijos. Lietuva ne tik negalėjo tapti praeinamu kiemu prieš savo Vakarų partnerius, bet ir negalėjo leisti pasklisti žiniai, kad taip keliauti į ES verta, kad Lietuva – nelegalų vartai į išsvajotus Vakarus.
Pagaliau visiems, kas domisi, jau tada buvo gerai žinoma, kad nelegalūs migrantai iš islamo šalių Vakarų Europos valstybėse, kuriose gausiai įsikuria, kelia didžiules viešojo saugumo problemas, puldinėja ir prievartauja moteris, vagia ir ne taip retai žudo, rengia teroro išpuolius. Ne kiekvienas nelegalas yra potencialus teroristas, tačiau atsakingai saugumą vertinanti valstybė privalo matyti riziką šių žmonių tarpe.
Todėl į Lietuvą įleidžiamų nelegalų sulaikymas buvo būtinas, proporcingas ir adekvatus dėl daugybės priežasčių, bet visų pirma dėl Lietuvos piliečių saugumo. Nėra abejonių, kad galioja teisės principas, jog niekas negali būti kalinamas be teismo. Tačiau visi principai turi išimtis ir turi būti taikomi realiame gyvenime. Lietuva buvo pastatyta prieš faktą, kad į ją atvyksta tūkstančiai žmonių, manipuliuojančių prieglobsčio teise, kuri jiems akivaizdžiai nepriklauso (prieglobstis prašomas pirmoje saugioje šalyje, o ne kitame pasaulio gale) ir kurių antplūdžio suvaldyti įprastomis teisinėmis priemonėmis Lietuva neturi jokių šansų. Masinė nelegalų invazija iš teroro išpuoliais ir neapykanta krikščioniškoms šalims bei žydams garsėjančių šalių, buvo aplinkybė, verčianti rinktis, kas svarbiau: nelegalių migrantų teisė nebūti sulaikytiems, ar Lietuvos piliečių saugumas.
Akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo teisėjai mano, jog Lietuva turėjo verčiau žiūrėti žmogaus teisių ir leisti ją užplūsti ir laisvėje gyventi kad ir šimtams tūkstančių nelegalių ekonominių migrantų, su ciniška šypsena mojuojančių prieglobsčio prašytojo statusu. Ekspertai pagrįstai prognozavo, kad nenutraukus migrantų praleidimo per sieną, jų būtų suplūdę dešimtys ar net per šimtą tūkstančių. Galiausiai dauguma būtų pasiekę Vakarų šalis (kas būtų diskreditavę tą leidusią Lietuvą), tačiau ir pačiai Lietuvai būtų likę užtektinai. Vyriausybė net ruošėsi tam ir prisipirko modulinių namukų migrantų ordos apgyvendinimui. Išvengti šio scenarijaus reikėjo bet kokia kaina.
2021-ųjų vasara šių eilučių autorius ir jo atstovaujamas Nacionalinis susivienijimas buvo didžiausi Vyriausybės kritikai. Suprasdami išdėstytas grėsmes jau nuo birželio žiniasklaidoje, o nuo liepos ir protestuodami reikalavome uždaryti sieną ir taikyti vadinamuosius apgręžimus, kada nelegalūs migrantai, nepriklausomai nuo jų prieglobsčio prašymų, yra tiesiog fiziškai neįleidžiami į Lietuvos teritoriją, prireikus panaudojant jėgą. Už šiuos reikalavimus susilaukėme įvairių etikečių tiek iš žmogaus teisių gynėjų Lietuvoje, tiek ir iš Lukašenkos. Baltarusijos nacionalinė televizija dėl šių siūlymų mane asmeniškai vadino neonaciu. Iki šiol tuo didžiuojuosi.
Konservatoriai migrantų krizę galiausiai suvaldė, tačiau tą padarė gerokai per vėlai. Pirmieji migrantai pradėjo eiti per sieną dar balandį, o apgręžimai pradėti taikyti tik rugpjūčio mėnesį. Visą tą laiką Lietuvos siena buvo kiauras rėtis, o iš mūsų šalies nevaržomai tyčiojosi tarptautine teise manipuliuojantys nelegalai. Konservatorių vyriausybės neryžtingumas imtis negražiai atrodančių, bet būtinų ir veikiančių priemonių tiesiog badė akis. Kai galiausiai priimtas būtinas ir teisingas sprendimas apgręžti nelegalius migrantus nuo sienos, tai padaryta tik po atsakingos Europos Komisijos atstovės vizito ir pokalbio su ministre Bilotaite. Niekada negalima pamiršti, kad konservatoriai ryžosi ginti Lietuvą tik po to, kai gavo Europos Komisijos leidimą. A. Anušauskas „Žinių radijuje“ atvirai sakė, kad prieš uždarydami sieną turime sulaukti Europos gailesčio. Lieka klausimas, ar jo negavę konservatoriai būtų taip ir atidavę Lietuvą migrantams užimti. Iš nupirktos gausybės modulinių namukų galime suprasti, kad būtent taip ir būtų buvę.
Taigi konservatoriai nusipelno griežtos kritikos už migrantų krizės valdymą, tačiau jokiu būdu ne už žmogaus teisių pažeidimus, o už neryžtingumą ir du mėnesius trukusį vėlavimą tuos sprendimus priimti. Ironiška, bet nelegalų apgyvendinimo centrų, kuriuos dabar pasmerkė Konstitucinis teismas ir už kuriuos A. Bilotaitei opozicija grasina apkalta ir net kalėjimu, apskritai nebūtų reikėję, jeigu nuo pat birželio pradžios būtų taikyti apgręžimai nuo sienos. Jei nebūtų keturių tūkstančių nelegalų, nebūtų ir jų sulaikymo centrų. Tai tobulas pavyzdys, kokia kartais būna neryžtingumo ir baimės priimti sunkius sprendimus kaina. Bijoję taikyti apgręžimą valdantieji galiausiai liko keikiami ir už apgręžimą nuo sienos, ir už įsileistų nelegalų sulaikymą.
Šioje vietoje stulbina gėdinga Seimo opozicijos laikysena. Jau 2021 metais opozicijos atstovai kritikavo valdančiuosius už būtinus, nors ir kraštutinius sprendimus sprendžiant migrantų krizę. Dabar po KT sprendimo apie pažeistas žmogaus teises jie vėl puola kritikuoti Bilotaitę, bet ne už neryžtingumą (kas būtų pagrįsta), o už tai, kad padarė tai, kas buvo būtina toje situacijoje.
Galimi tik du tai paaiškinantys scenarijai. Pirmasis, kad opozicija aklai puola valdančiuosius bet kokia kaina ir dėl visko, kur tik yra pretekstas juos pulti. Na, nes juk pagal paviršutiniškiausią klišinį politikos supratimą opozicija turi pulti valdančiuosius, kai tik pamato jų silpną vietą. Labai tikėtina, kad būtent tai yra daroma. Socialiai konservatyviais bandantys prisistatyti politikai šiandien užima poziciją, kuri faktiškai reiškia, kad jie gina nelegalius migrantus ir globalistinę pasaulio be sienų viziją. Tai gėdinga, nes tai visų pirma Lietuvos interesų statymas į antrą vietą po savo ar partijos interesų.
Bet neatmestinas ir antrasis scenarijus. Šiandien po skirtingas frakcijas išsimėtę buvusios Skvernelio vadovautos valstiečių vyriausybės atstovai nuosekliai balsavo ir priėmė sprendimus skatinančius nevaržomą nelegalią migraciją. Pirma, Skvernelis sutiko su migrantų kvotomis visoms ES šalims, kai migrantų krizė kilo Europos pietuose. Antra, tada dar neskilę valstiečiai gana vieningai palaikė Jungtinių tautų migracijos paktą, skelbiantį ekonominę migraciją esant tariama žmogaus teise, o šalis turint pareigą tokius nelegalus priimti. Trečia, LVŽS deleguotas ministras G. Surplys viešai agitavo už darbo imigrantų įsivežimą ir tai reguliuojančių įstatymų liberalizavimą. Visai kaip sovietmečiu. Šiandien opoziciją sudarančių partijų migracijos politika būnant valdžioje buvo grynas globalizmas.
Tad nesunku apibendrinti. Konservatoriai labai prastai, nes pavėluotai ir neryžtingai valdė migrantų krizę, tačiau gavę Europos Komisijos palaiminimą visgi ryžosi ir ją suvaldė. Sprendimai kaip apgręžimas prie sienos ar nelegalų sulaikymo centrai buvo būtini, už juos atlaikyta daug kritikos. Šiandieninis KT sprendimas yra abstrakčios teisės kėlimas aukščiau valstybės išlikimo ir piliečių saugumo. Opozicijos reakcija, puolant Bilotaitę dėl pavėluotų, bet visiškai teisingų sprendimų, yra gėdinga. Tai arba aklas valdančiųjų puolimas bet kokia kaina, arba globalistinės politikos už kuo didesnę nelegalią migraciją į Lietuvą išraiška. Sunku nuspręsti, kas blogiau. Valdžią reikia be gailesčio kritikuoti už jos klaidas. Bet sąžiningi politikai turi ir apginti valdžią, kai ji padaro bent ką gero.
Atgal
