POLITIKA
2023.06.03. Lietuvoje dar neišpilietinti Rinkėjai nori sužinoti, ar LR Rinkimų kodeksas neprieštarauja LR Konstitucijai
Vincentas Jasiulevičius,
Valdymo sistemų ekspertas, Lietuvai pagražinti draugijos narys
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSAS, ĮSIGALIOJĘS 2022-09-01, PRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 55 IR 119 STRAIPSNIUOSE NUSTATYTAI VISUOTINEI, LYGIAI, TIESIOGINEI RINKIMŲ TEISEI. RINKĖJAI PRAŠO SEIMO KREIPTIS DĖL IŠVADŲ Į LR KONSTITUCINĮ TEISMĄ.
Mums, Nevyriausybinių organizacijų atstovams, kelia nerimą vis mažėjantis Lietuvos piliečių aktyvumas rinkimuose bei išrenkamų Seimo narių kompetencija bei darbo kokybė, abejotinas valstybės valdymo pareigų atlikimas, Seimo narių be svarbių priežasčių mandato atsisakymas – duotos priesaikos pažeidimas, moralinis rinkėjų apgaudinėjimas. Į LR Seimą 2023-04-24 d. raštais kreipėsi Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija (atsakymai negauti) ir kitos Visuomeninės organizacijos.
Teigiame, jog mažėjančiam rinkėjų aktyvumui didelę reikšmę turi ir netobuli rinkimų įstatymai. LR Seimo ir savivaldos rinkimų tvarka, numatyta Rinkimų kodekse, pažeidžia LR Konstitucijos 55 ir 119 straipsniuose įtvirtintą lygių rinkimų teisės principą, piliečiams įgyvendinant pasyviąją rinkimų teisę, taip pat tiesioginių rinkimų teisės principą, piliečiams įgyvendinant aktyviąją rinkimų teisę.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuojantis partijos kandidatas, negavęs rinkėjų pasitikėjimo vienmandatėje apygardoje, tuo pačiu būdamas ir partijos sąrašo pradžioje, dažnai tampa Seimo nariu – tautos atstovu be rinkėjų valios. Tuo tarpu partijų sąrašuose nesantys vienmandatininkai antros galimybės kandidatuoti neturi. Tai reiškia, kad pagal pasyviąją rinkimų teisę rinkimai nėra lygūs visiems kandidatams. Tuo pažeidžiamas Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, daliai jų suteikiant privilegijuotą galimybę dalyvauti valstybės valdyme.
Rinkėjams primetant sąrašinio balsavimo procedūrą, ypač kai nustatoma nereitinguojamų kandidatų dalis, šiurkščiai pažeidžiamas tiesioginių rinkimų teisės principas, nes faktiškai renkami ne piliečiai (pagal Konstitucijos 56 str. Seimo nariu gali būti tik pilietis), o juridiniai asmenys (partijos).
Tuo pažeidžiamas dar ir Lietuvos piliečių lygiateisiškumas, kai daliai jų suteikiama privilegijuota galimybė dalyvauti valstybės valdyme.
Švietimo, mokymo įstaigos jaunimą tinkamai nesupažindina su pagrindiniu valstybės įstatymu – LR Konstitucija. Nežino, ką reiškia žodis Tėvynė, rūpestis – išsaugoti laisvę? Tai parodo ir 2020 m. vykusių LR Seimo rinkimų kampanijos. LR Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Daivos Narkevičiūtės analitiniame straipsnyje „Ar verta eiti balsuoti?“ pateiktos išvados – „Valstybę valdo 478 972 rinkėjų rinkti Seimo nariai, kurie balsavo už dabartinius valdančiuosius, palyginimui –Vilniuje gyvena 563012 piliečių“. Nuoroda į straipsnį: https://kaunoforumas.com/2022/09/02/daiva-narkeviciute-ar-verta-eiti-balsuoti/
Siūlome keisti (pataisyti) LR Rinkimų kodekse Rinkimų Įstatymus ir toliau teigiame :
- Iki LR Seimo, Prezidento, Europos parlamento rinkimų 2024 m. liko metai, tad būtina: Pataisyti LR Rinkimų kodekse Seimo rinkimų įstatymą, kad atitiktų LR Konstitucijos nuostatas (Seimo Rinkimų įstatymas įsigaliotų iki 2023 m. spalio mėn. 1 d., Savivaldos įstatymas įsigaliotų iki 2024 m. sausio 1d. ). Rinkimų kodekso trūkumus parodė ir 2023 m. Savivaldos rinkimų iššūkiai.
- Būtina pataisyti, kadLR Seimo, Savivaldos rinkimų įstatymai Rinkimų kodekse neprieštarautų aukštesniųjų įstatymų nuostatoms ir papildyti atskirais straipsniais – atitikties reikalavimais: išrinkti (gyvenančius-deklaravusius tos Rinkiminės apygardos teritorijoje) žinomus rinkėjams, valstybiškai mąstančius kandidatus, atitinkančius kvalifikacinius, išsilavinimo, patirties (ne jaunesnius 25 m.), teistumo, reputacijos, moralės, sąžiningumo ir kitais svarbiais asmenybę įvertinančiais kriterijais, pasirengusius užimti LR Seimo, Savivaldos ir valstybės valdymo, Europos parlamento nario pareigybes. Kandidatams keliamiems į Seimo, Savivaldos tarybas, Europos parlamento atstovybes, turėti (ne mažiau dviejų lapų apimties ) rinkimines programas, atitinkančias kandidatavimo lygmenį, kurių turinį – dalykiškumą vertintų LR Vyriausioji rinkimų komisija pagal Seime patvirtintus rinkiminių programų rengimo reikalavimus.Valdančias daugumas formuoti dalykinių rinkiminių programų pagrindu, atsakingai vykdyti, kontroliuoti.
Pateikiame ekonomiškesnį Seimo (analogija Savivaldos taryboms), išrinkimo variantą, atitinkantį LR Konstitucijos nuostatas. Manoma, kad rinkėjai ir kandidatai aktyviau dalyvaus rinkimų kampanijose ir bus netgi mažesnės išlaidos rinkimų organizavimui:
Pirmas variantas- Rinkėjai galės tiesiogiai išrinkti 70-je apygardų po du daugiausiai balsų gavusius kandidatus, o 71-oje – mažiausioje apygardoje tik vieną, ir juos prisaikdinti LR Seime. Iš viso bus išrinktas 141 Seimo narys. Seimo nariui netekus mandato, mirus, grąžinus mandatą, apygardoje prisaikdinamas trečias kandidatas, surinkęs daugiausia balsų. Apygardose kandidatus pagal kvotas iškelia partijos. Visuomeniniai komitetai, visuomeninės organizacijos išsikelia pačios. Išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti kandidatai. Pasibaigus Seimo metams, Savivaldos sesijoms, rinktieji atstovai atsiskaito Rinkėjams, arba bus pakviesti atsiskaityti, kaip vykdo rinkiminius įsipareigojimus, parlamentinę kontrolę.
Antras variantas – Apygardos Vienmandatiniame kandidatų rinkimų sąraše įrašomi patys išsikėlę kandidatai, iškelti Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatai, tačiau jie netenka teisės būti įrašyti (kartotis) daugiamandatiniuose partijų, Visuomeninių politinių komitetų sąrašuose. Vienmandatinėse apygardose išrenkami tik rinkėjų rinkimų biuleteniuose pažymėti pasirinkti daugiausiai balsų gavę kandidatai. Daugiamandatinių rinkimų Partijų, Visuomeninių politinių komitetų kandidatų sąrašuose Rinkėjai pažymi pasirinktos partijos ar Visuomeninio komiteto konkretų kandidatą. Pagal gautą Lietuvos rinkėjų balsų skaičių kandidatai užima vietą (Nr. ...) Partijos, Visuomeninio komiteto sąraše ir patenka į Seimą tik ta sąrašo kandidatų dalis, priklausomai kiek procentų sąrašas gavo viso balsų Lietuvoje.Seimo nariui atsisakius mandato ar mirus, jo vietą užima Partijos ar komiteto sąraše sekantis kandidatas, gavęs daugiausiai rinkėjų balsų. Pakartotinai rinkimai neskelbiami. Vienmandatėje apygardoje išrinktam Seimo nariui atsisakius mandato ar mirus, skelbiami rinkimai.
- Būtina priimti skubos tvarka 2023 m. ir LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymą ir įkelti į Rinkimų kodeksą –LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, kad Įstatymų leidėjas privalo – yra pareiga nustatyti Įstatymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas (Kasmetinių atostogų suteikimas, nuobaudos už pravaikštas, Seimo nario darbo vertinimas balais (atsižvelgiant į pateiktų Įstatymų, pataisų kiekį bei kokybę, atsiskaitymą rinkėjams (ir raštu ataskaitos) dėl rinkiminių įsipareigojimų vykdymo). Iki šiol nei vienos kadencijos LR Seimas nors ir bandė, (Seimo nariai dėl savanaudiškumo), tačiau neįveikia priimti - patvirtinti sau darbo sąlygų įstatymą, nevykdoma LR Konstitucinio teismo nutartis. Tai menkina pasitikėjimą Seimo nariais, nevykdančiais Teismo nutarčių. Prieš įstatymą visi lygūs.
- Pakeisti (pataisyti) iki 2024 m. Europos parlamento rinkimų įstatymą, užtikrinant tiesioginį Europos parlamento narių rinkimą (apygarda - Lietuva, iškelia kandidatus partijos, Rinkimų komitetai, išsikelia patys asmenys, visuomeninės skėtinės organizacijos. Kandidatai surašomi į vieną sąrašą lietuviškos abėcėlės tvarka - balsavimo biuletenį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi reikalingą (nustatytą ES skaičių parlamentarų), pasirinktų (valstybiškai mąstančių kandidatų pavardžių). Daugiausia surinkę balsų 11-12 kandidatų patvirtinama ES Parlamentarais, o mirus, atsisakius mandato, jo vietą užima sekantis surinkęs daugiausia balsų kandidatas).
Dėl Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai 119 str. ir Lietuvoje ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijai 3 str.
Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo normos prieštarauja toje apimtyje, kai nustato teisę kelti savivaldybių rinkimuose kandidatų sąrašus tik juridiniams asmenims ir išrinkti tiesiogiai tarybos narius. Rinkimų kodekso normos prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 119 str. 2 d., kai visuotinai, t. y. visiems vietos gyventojams, turintiems rinkimų teisę, garantuojama teisė tiesiogiai be atrankos dalyvauti rinkimuose ir įgyvendinant šias konstitucines teises kelti kandidatus kartu su kitais rinkimų teisę turinčiais vietos gyventojais.
Gerbiama LR Seimo pirmininke, kilus abejonėms dėl LR Rinkimų kodekso rinkimų įstatymų neatitikimo – prieštaravimų pagrindiniam įstatymui - LR Konstitucijai, vadovaujantis LR Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalimi, nemažiau kaip 1/5 visų Seimo narių grupė gali kreiptis į Konstitucinį Teismą sužinoti, ar priimti Rinkimų įstatymai neprieštarauja LR Konstitucijai. Lietuvos Piliečiams – Rinkėjams išsklaidytų abejones, aktyviau dalyvautų valstybės valdymo reikaluose. O ir LR Seimo nariai sužinotų, ar rinkimų tvarkos įstatyminis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 119 straipsnių nuostatoms, įtvirtinusioms šalyje visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų teisę. Patvirtintų patrauklias Rinkėjams, teisingas, neprieštaraujančias LR Konstitucijai, ekonomiškas rinkimų sistemas.
Jei vis dėlto nutarsite netaisyti Rinkimų kodekso, nesikreipti į LR Konstitucinį teismą, maloniai prašome informuoti mus, kokios priežastys įtakojo Jūsų sprendimą?
Atgal
