POLITIKA
2023.03.13. Valdžios uzurpavimas – ar Vilniui vadovaus patarėjų–padėjėjų komanda?
Vidmantas Martikonis
Buvo laikai, kai Kaunas buvo vadinamas degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tai buvo toks standartinis juokelis. Tuomet Kaunui ilgus metus vadovavo konservatorius. Panašu, kad Vilniui gali grėsti toks pat likimas. Mat, vadovauti Vilniui nori konservatorius, ilgametis mero pavaduotojas.
Ir ką Vilnius matė per tą laiką? Pėstieji jaučiasi kalti, kad yra pėstieji, gatvės nuolat siaurinamos, vairuotojams neliko kelių, žmonės leidžia laiką spūstyse. Eilės pas gydytojus, eilės į darželius, o kur dar nuolatinis visuomenės supriešinimas? Jeigu nepritari Vilniaus valdžiai, tai mažų mažiausiai neturi teisės gyventi šiame mieste. Viešai deklaruojama šios valdžios meilė Vilniui – tai toks pat kosmetinis fasadas, kaip ir visos kitos “revoliucijos”. Viskas labiau dėl piaro, o rezultatas – į praeitį nublokštas Vilnius. Ir tai nevyko be mero pavaduotojo Benkunsko žinios, kurio bendrapartietis konservatorius liūdnai pagarsėjusį gatvių siaurinimo projektą ir pasirašė. Tad kai rinkiminės kampanijos įkarštyje Benkunskas visas valdžios neišmanėlių vilniečiams užkrautas bėdas bando versti Šimašiui, skamba net nejuokingai. Tad akivaizdu - balsuodami už Benkunską gausime Šimašiaus tęsinį. Ko senasis meras nespėjo padaryti, pratęs jo politinis įpėdinis. Apie Vilniaus progresą galėsime pamiršti dar ketverius metus.
A.Zuokas ir V.Benkunskas
Pažiūrėkime, kas vyksta jau dabar: vienas esamo mero patarėjų, matyt, tiesioginiu darbu neužkrautas, sudarinėja sąrašus ir rūšiuoja žmones: tie, kas pritaria buvusiam Šimašiaus Vilniui - geri, o kitaip manantys - tai visokia "vata”. Kita vertus, aš nesistebiu tokia patarėjo veikla - visuomenės priešinimas net savivaldybės lygiu visada buvo 8-erius metus gyvavusios valdžios bruožas: pradedant atminimo lentomis, baigiant pliažu Lukiškių aikštėje. Iš draugiško ir atviro miesto Vilnius pavirto kitaminčių niekinimo miestu, kur teisūs tik sėdintys Vilniaus savivaldybės pastate.
Ir turiu pasakyti – tai toks skiriamasis konservatorių bruožas – jei konservatoriai valdžioje – tai kitaminčių persekiojimas ir niekinimas yra jų suprantamos „demokratijos norma“. Ir tai vyksta ne tik savivaldoje, bet ir nacionaliniu lygiu. Mes - elitas, o jie visi runkeliai, nesusipratėliai. Ir jeigu tik visuomenėje iškyla didesnė diskusija, iškart brėžiama linija: kas ne su mumis, tas prieš mus. Šiuo virusu užsikrėtė ir Vilnius.
Bet ar Vilniui reikia tokio tęstinumo? Ar Vilnius nenusipelno geresnės ateities? Vilniui netinka valdžia, kuri visą miestą nori paversti klapčiukų armija pritariamai linguojančią visoms nesąmonėms, kurias sugalvos valdžia.
Tad paklauskime savęs: ar reikia mums buvusio nesėkmingo vicemero su savo padėjėjų – patarėjų kariauna? Kurie neturi jokios realios patirties, jokių žinių apie tai, ko reikia miestui ir kokias jo problemas reikia spręsti? Juk kartu su sąrašu į tarybą pateko vien patarėjai – padėjėjai iš Seimo ir Vyriausybės: konservatorių pirmininko užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Seime Dovydas Skarolskis, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko patarėja Kamilė Šeraitė, švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Vytautas Vaitiekūnas, energetikos ministro Dainiaus Kreivio patarėjas Seime Mantas Jurgelaitis, konservatorės Paulės Kuzmickienės patarėjas Seime Vytautas Budreika, Seimo nario konservatoriaus Antano Matulo patarėja Seime Neringa Laurinavičiūtė, konservatorių partijos projektų vadovė ir frakcijos Seime referentė Raminta Keršytė, Seimo narės Aistės Gedvilienės patarėjas Seime Tomas Bernotas. Kai tik patarinėji Seime ar nepritrūks žinių, ko reikia svarbiausiam Lietuvos miestui? O gal tokių žmonių reikia, kad meras ramiai galėtų sau darbuotis, o jie tik keltų ranką pritariamai linksėdami ir patvirtindami net absurdiškiausius sprendimus? Ir dar viena įdomi detalė: į Vilniaus tarybą pateko ir Valdo Benkusko sūnėnas Matas. Advokatų kontora, kuriai sūnėnas atstovavo, Vilniaus savivaldybėje ir dėdės Benkunkso, kaip vicemero kuruojamose savivaldybės įmonėse, laimėjo konkursų už 130 000 eurų.
Ką Vilniui gali duoti toks konservatorių giminių ir patarėjų desantas iš Seimo? Tam, kad Vilnius klestėtų, kad vėl taptų regiono lyderiu jam reikia profesionalių žmonių, kurie turi žinių ir patirties. Tai turi būti ne patarėjai – padėjėjai nusipelnę savo partijai, o žmonės, kurie savo sėkmę kūrė patys, kurie turi verslus, sukūrė darbo vietas ir žino, ko reikia miestui. Tik su tokia komanda galima siekti pergalių miestui ir jo lyderystės. Ir kovo 19 dieną vilniečiams reikės rinktis tarp nekompetencijos, žmonių rūšiavimo ir atviro, draugiško Vilniaus visiems.
Atgal
