POLITIKA
2023.01.17. Vyksta NATO regioninių gynybos planų atnaujinimo procesas
Linas Kojala
Politologas
NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris G. Cavoli viešai kalba retai. Bet jo laikysena yra itin reikšminga ne tik formuojant karinius pasiūlymus, kurie gula ant NATO politinių lyderių stalo, bet ir reaguojant į saugumo situacijos pokyčius, kurie reikalautų staigaus NATO pajėgų judėjimo.
JAV generolas Christopheris G. Cavoli
Svarbiausios Cavoli mintys, išsakytos šią savaitę renginyje Švedijoje.
Apie NATO:
*Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, NATO aktyvavo gynybos planus, kurie leido sutelkti papildomas pajėgas NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vado kompetencijai - 140 laivų, 32 tūkst. karių rytiniame sparne, 135 lėktuvus, skirtus NATO operacijoms (neįskaitant nacionalinių rytinio sparno valstybių pajėgumų). „Tai atgrasė Maskvą nuo konflikto išplėtimo į NATO teritoriją”.
*NATO sugrįžta nuo koncentravimosi į krizių valdymą tolimose teritorijose prie kolektyvinės gynybos.
*Vyksta NATO regioninių gynybos planų atnaujinimo procesas, skirtas tam, kad užkirstų kelią dviejų NATO strateginėje koncepcijoje nurodytų grėsmių - Rusijos ir teroristinių organizacijų - atrėmimui. Šie planų atnaujinimai sąlygos esminius pokyčius NATO - Aljansas turi būti pasirengęs didelio masto teritorinei gynybai. Be kita ko bus reikalingos nuolatinės pajėgos, kurios pakeis 20 metų plačiai naudotą rotacinį modelį - „tai buvo prabanga”, kurią NATO kadaise galėjo sau leisti.
*NATO rytiniame sparne dislokuotos aštuonios kovinės grupės (NATO priešakiniai batalionai), kurios, nuspręsta, augs iki brigados - bet Cavoli pažymi, kad augimas vyks „pagal poreikį”.
*Cavoli teigimu, 2 proc. nuo BVP turėtų būti NATO gynybos išlaidų grindys, ne lubos. Tai bus vienas svarbiausių klausimų liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Apie Ukrainą
*“Svarbu kalbėti apie minkštąją galią”, tačiau reikia konstatuoti, jog šiandien svarbiausias elementas yra kietoji galia.
*“Svarbu kalbėti apie kibernetinį dėmenį”, kuris Rusijos agresijos metu naudojamas labai aktyviai, nors nebūtinai yra matomas. Visgi reikšmingiausias yra „kinetinis efektas - jei priešas pasirodo su tanku, reikia pačiam turėti tanką.”
*Sėkmingai gynybai reikia laiko - tą įrodė ukrainiečiai, laimėdami laiko teritorijos praradimo sąskaita. Visgi ne visos NATO valstybės turi didelę teritoriją. Čia - aliuzija į diskusiją apie strateginį gylį, kurio, pvz., Baltijos šalys stokoja. O agresorius nuo 2014 m. iki esamos situacijos Ukrainoje okupavo šiek tiek mažiau nei 1,5 Lietuvos teritorijos. NATO bendras strateginis gylis, kaip ir konvencinis, technologinis ir kitoks pranašumas prieš agresorių nekelia abejonių nei Cavoli, nei kitiems. Tai visgi nekeičia aplinkybės, kad dėl tiesioginės sienos su agresoriumi gyvybiškai svarbūs, pvz., Lietuvos ir kitų šalių miestai nuo priešo pajėgų fiziškai nėra nutolę. Tad NATO šiuo metu ir ieško efektyviausių sprendimų tam, kad nereikėtų net svarstyti apie potencialiai trumpam užimtų teritorijų atsiėmimą - žinant brutalų agresoriaus veikimo pobūdį, - nes to kaštai būtų netoleruotini (net jei, vėlgi, bendra susirėmimo baigtis ilgainiui nekeltų abejonių). Strateginiame lygmenyje NATO visuomet bus pranašesnis, bet rytinio sparno valstybėms rūpi ne tik tai.
*Karo mastai - milžiniški; Ukraina fronto linijoje turi dislokavusi 37 brigadas, Rusija prarado apie 2 tūkst. tankų, sunaudota milijonai artilerijos sviedinių (agresoriaus vidurkis - apie 20 tūkst. per dieną). Svarbi diskusija, kiek NATO šalys yra pasirengusios tokiam intensyvumui.
Atgal
