POLITIKA
2022.12.23. Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadai aptarė karinį bendradarbiavimą
Gruodžio 22 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susitiko su Lietuvoje besilankančiu Vokietijos kariuomenės vadu generolu Eberhard Zorn. Dvišaliame susitikime buvo aptarta saugumo situaciją regione, atgrasymo ir gynybos planai, susiję su Vokietijos karių rotacinėmis pajėgomis Lietuvoje, bei parama Ukrainai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimas, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei. Vokietijos kariuomenės vadas taip pat aplankė Rukloje dislokuotus Vokietija brigados priešakinio vadovavimo elemento ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius vokiečių karius. Prieš kalėdinis užsienyje tarnaujančių savo šalies karių lankymas yra ilgametė karinė tradicija, kurią praktikuoja daugelio valstybių kariuomenės.
Vizitas Rukloje
Lietuvos kariuomenės nuotraukos
„Neišvengiamai, Rusijos agresijos atveju, Lietuvos kariuomenė bus pirmoji jos kelyje, tad nuolat turime su sąjungininkais atnaujinti ir derinti gynybos planus ir kartu treniruotis, siekiant suprasti vieni kitus iš pusės žodžio. Atsižvelgiant į intensyvėjantį Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą su Vokietijos kariuomene, kovinės technikos, ginkluotės ir įrangos įsigijimą iš Vokietijos žinome, kad galime jais pasitikėti, nes niekada nebūsime nuvilti “, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Norėdama ir toliau remti Ukrainą Lietuvos kariuomenė prašo sąjungininkų tvirto patikinimo padėti atkuriant perduotą ginkluotę. Visgi Lietuva prisideda ne tik perduodama visą galimą ginkluotę Ukrainos karinėms pajėgoms, bet ir treniruodama jos karius įvairiose bendradarbiavimo formatuose bei priimdama sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.
„Rugsėjo 4 d. į Lietuvą atvyko Vokietijos 41-osios mechanizuotosios brigados priešakinis vadovavimo elementas, kuris sudarytas atsižvelgiant į NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Vokietijos brigados elementas planuoja vykdyti pratybas Lietuvoje pagal savo karinio rengimo planus, taip pat dalyvauti į Lietuvos kariuomenės organizuojamose pratybose bei treniruotis kartu su Lietuvos ir kitų šalių kariais“, – sakė gen. E. Zorn.
Pirmosios bendros tarptautinės pratybos „Greitas grifonas” (angl. „Fast Griffin“) su Lietuvos kariuomene įvyko spalio pradžioje, jų metu buvo įvertintas Vokietijos ir Lietuvos karių pasirengimas atlikti gynybos operacijas. Kaip Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų Štabo sudėtinė dalis Vokietijos brigados elemento kariai dalyvavo ir neseniai pasibaigusiose valstybės ginkluotųjų pajėgų vadavietės ir vadovavimo elementų procedūrų patikrinimo pratybose „Perkūno griausmas 2022“.
„Vokietija yra NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei (eFP BG) vadovaujanti šalis, kuri kartu su Olandijos, Norvegijos ir Čekijos kariais sudaro nuolatinį bataliono branduolį ir yra apginkluota tankais, pėstininkų kovos mašinomis bei kita kovinės paramos bei logistine technika. Vokietija taip pat yra suplanavusi ženkliai investuoti į karinę, su eFP BG susijusią, infrastruktūrą bei amunicijos sandėlius, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės logistikos aikštelę Rukloje“, – pastebėjo Vokietijos kariuomenės vadas vizito Lietuvoje metu.
Vokietija taip pat yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, kuri nuo 2012 m. penkis kartus vykdė oro policijos misiją iš Zoknių oro pajėgų bazės ir 6 kartus oro policijos misijos sustiprinimą iš Amari (Estija) oro pajėgų bazės. Lietuva planuoja prisijungti prie Vokietijos inicijuojamos bendros oro gynybos iniciatyvos (angl. Eurpean Sky Shield Initiative), kurios pagrindinis tikslas apjungti ES šalis į bendra oro gynybos sistemą remiant NATO tikslus ir užduotis.
Bendradarbiavimas su Vokietija vyksta ir dalyvaujant tarptautinėse operacijose. Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA Malyje Lietuvos kariai veikia Vokietijos kontingento sudėtyje, o Europos Sąjungos jūrų operacijos „Irini“ (angl. EUNAVFOR MED Operation IRINI) vadavietėje Romoje tarnauja 1 karininkas bei sutrata, kad 2023-iais metais į Vokietijos laivą operacijos regione bus siunčiama 12 karių laivų apžiūros grupė.
Vokietija ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono saugumo investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą bei prisidėdama prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo. Iš Vokietijos įmonių perkamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, automatiniai šautuvai „G-36“ ir pistoletai „HK SFP9“, pradėtas 10-ies tonų sunkvežimių įsigijimo projektas, kuris sustiprins kariuomenės logistinius gebėjimus. Iš Vokietijos Lietuva yra įsigijusi 16 vnt. kovinių savaeigių 155 mm kalibro haubicų PzH2000 („Panzerhaubitze 2000“), kurių vairuotojai, priežiūros specialistai, pabūklo operatoriai, važiuoklės remontininkai pagal sutartį rengiami kursuose Vokietijoje.
Atgal
