POLITIKA
2022.10.21.Ukrainos nepalauš net atšiauri žiema
Česlovas Iškauskas
Estijos parlamentas balsų dauguma pripažino, kad Rusijos režimas – teroristinis. V. Putinas pradėjo naują teroro ataką – nuo spalio 10 dienos jis ėmėsi naikinti Ukrainos energetinį potencialą. Kijevas pripažino, kad iki šiol šalyje neveikia apie 30 proc. elektrinių, todėl visur atjungiama elektra. Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po tokių Kremliaus veiksmų „erdvės deryboms su Putino režimu nebeliko“. Premjeras Denisas Šmygalis patikslino, kad iki pirmadienio iš rikiuotės buvo išėję 11 svarbių energetikos objektų aštuoniuose šalies regionuose ir Kijeve. 1000 miestų liko be elektros. Per keletą dienų nuo smūgių dvylikoje sričių žuvo 19 žmonių, 105 buvo sužeista.
Ukrainiečių laukia sunki žiema. Ji buvo priversta sustabdyti elektros tiekimą į ES šalis. Nors Ukrainos vadovai tvirtina, kad šildymo sezono pradžiai tokia padėtis įtakos neturės, V. Zelenskis savo kreipimesi pridūrė, jog ukrainiečiai turi ruoštis žiemai be elektros, vandens ir šildymo.
Putinas kerštauja Ukrainai už gaisrą ant Krymo tilto
Putinas tvirtina, kad tai kerštas už gaisrą ant Krymo tilto. Bet Ukraina pateikia daug įrodymų, kad Rusijos taikiniais energetikos objektai buvo tapę daug anksčiau – dar rugsėjo pradžioje. Vasarą Kremlius parengė Ukrainos sekinimo programą, kurios vienas iš elementų – gyvybiškai būtinų energetikos sistemų sunaikinimas arba sugadinimas. Krymo tiltas tėra tik baltais siūlais siūta dingstis pateisinti raketų smūgius, kurių metu naikinami ir civiliai objektai, žūsta niekuo nekalti žmonės.
Politikos apžvalgininkas iš JAV leidinio „Bloomberg“ Clara Ferreira Marques ryšį tarp gaisro ant Krymo tilto ir raketų atakų aiškina taip: drąsių ukrainiečių perspėjimą Putinas išnaudoja „žiaurumo legitimizavimui“. Žurnalistė įžvelgia analogiją su 1999 m. įvykiais. Tuomet, gavęs valdžią iš B. Putino rankų, jis sprogimus Rusijos gyvenamuosiuose namuose išnaudojo vykdydamas terorą Antrajame Čečėnijos kare, kurio metu žuvo 25 tūkst. žmonių. C.F.Marques taip pat mano, kad Putinas valdžia pasinaudojo per 1999 m. rugsėjį įvykusius teroro aktus Buinakske, Maskvoje ir Vologodonske, kuriuos įvykdė jo kuruotos specialiosios tarnybos. Autorė šį manevrą vadina „Kazus Belli“ („casus belli“ – „karinis incidentas, karo atvejis“; teisinis terminas, kilęs dar nuo Romos laikų, prilygstantis karo paskelbimui, ultimatumui, radus formalią dingstį; šimto metų senumo pavyzdys – pasikėsinimas į erchercogą Francą Ferdinandą 1914 m. birželio 28 d., po kurio Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai).
Kartu Rusija įpylė dar daugiau benzino į savo propagandos mašiną. Kaip ir karo pradžioje, pradėtos skelbti „feikinės“ žinios, esą V. Zelenskis išsigandęs paliko Kijevą, o užsienio šalių ambasados vėl sprunka iš sostinės. Neva aktyviai ruošiamasi Ukrainą atakuoti iš Baltarusijos, o kaip įrodymas – apie 9000 Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas šios Lietuvos kaimynės teritorijoje. A. Lukašenka irgi įsukamas į šią propagandos mašiną: jis sušaukia karo vadus ir jėgos struktūrų vadovus, paskelbia apie plačias pratybas kartu su Rusija, o šiuos veiksmus palydi tradiciniais kaltinimais, esą kariaujanti ir gerokai išsekusi Ukraina… ruošiasi pulti Baltarusiją. Dar daugiau: ją planuoja okupuoti ir Lietuva…
Rusiškuose portaluose begalė neįtikėtinų versijų ir „feikų“. Jie skirti daugiau savai auditorijai, kurioje dauguma nemąstančių, tikinčių sava propaganda žmonių, neturinčių galimybės naudotis kitais šaltiniais. O Kremlius trina rankomis: „pažiūrėsime, ką jūs užgiedosite žiemą“. Šiaip jau toks šablonas skirtas Europos Sąjungai, kuri ima ir sudreba prieš Maskvos gąsdinimus. Tačiau vargu, ar, net sustiprindama savo pliką propagandą raketų smūgiais, Rusija privers kovojančius ukrainiečius susigūžti ir pakelti rankas. Ukrainos globalistikos centro „Strategija XXI“ vadovas Michailas Gončaras tvirtina, kad „Ukraina – tai ne ES, ir ukrainiečiai neatsitrauks, neieškos jokio kompromiso su tais, kurie atėjo jų žudyti“.
Atgal
