POLITIKA
2022.08.24. Kirsti agresoriui per nagus
Česlovas Iškauskas
Dar visai neseniai kone sutartinai sakydavome: rusai geri žmonės. Jeigu kas nors imdavo tvirtinti kitaip, atkirsdavome: reikia skirti Rusijos valdžią nuo eilinių žmonių. Štai Kremliaus politika imperinė, agresyvi, autokratinė, o rusai, ypač provincijos, nors prie širdies dėk. Bet nuo karo Ukrainoje pradžios viskas apsivertė aukštyn kojomis.
Tezė, kad visi 143 milijonai šios šalies gyventojų yra atsakingi už Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, vis labiau įsigali. Ji tampa dominuojančia kai kurių jai oponuojančių valstybių politikoje. Bemaž nepadeda ir seni nuvalkioti argumentai, kad Rusija padovanojusi pasauliui Dostojevskį, Čaikovskį ar Mendelejevą, kad kaltas ne Putinas, o jo artimiausia aplinka, kad nuo Vakarų sankcijų pirmiausiai kenčia eilinis rusas, o ne Kremliaus valdovai ir oligarchai…
Teisus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakęs, kad „ne Putinas, o rusų kareiviai atvyksta žudyti, naikinti ir prievartauti. Dauguma rusų pritaria karui ir raketų smūgiams, kurių metu žūsta ukrainiečiai“.
Kai prieš keletą savaičių Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis interviu laikraščiui „The Washington Post“ paragino uždaryti valstybių sienas Rusijos piliečiams, keletas šalių jau buvo atsisakiusios išduoti Šengeno vizas Rusijos piliečiams. Estija, kuri šiaip yra antra pasaulyje po JAV pagal karinės paramos Ukrainai apimtis, ir šį kartą sušuko visu balsu: ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškė, kad turistinės vizos rusams jau neišduodamos, oro susisiekimas su Rusija nutraukiamas, nes „aplankyti Europą – privilegija, o ne žmogaus teisė“. Šengeno vizų išdavimą rusams iki šiol pristabdė aštuonios ES valstybės – Baltijos šalys, Čekija, Slovakija, Malta, Belgija ir Nyderlandai. Suomija, Estija ir Latvija paliko vienintelius įvažiavimo punktus. Bulgarija ir Danija taip pat svarsto tokias priemones.
Dar liepos pabaigoje Talinas pareiškė iniciatyvą, kad ES šalys įprastine tvarka neišduotų Šengeno vizų. Vizų sankcijas palaikė ir ES diplomatijos vadovas Josephas Borellis. Europos Taryba užsienio reikalų ministrų lygiu tai svarstys rugpjūčio 31 d. Prahoje. Jie rekomenduos Tarybai spalio mėnesį jas įtraukti į aštuntąjį antirusiškų sankcijų paketą.
TV žurnalistų pakalbinti rusakalbiai estų Narvos gyventojai trauko pečiais: jie esą nežino, kodėl Baltijos ir kitos šalys ėmėsi tokių nedraugiškų žingsnių Rusijos piliečių atžvilgiu. Juk visą laiką mes gyvenome kaip vienoje šeimoje, sienos buvo atviros, kalba jie. Tai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, užbaigia kitas. Kremliaus ideologai šaukia: rusofobija, fašizmas, tarptautinės teisės ignoravimas. Rusijos žiniasklaida parenka tokius Vakarų leidinius, kurie kartoja panašius šūksnius. Antai, Paryžiaus „Le Figaro“ priekaištauja savo valdžiai, esą ji įsileidžia islamistus, o rusams atvykti draudžia…
Žinoma, visos 27 bendrijos narės labai skirtingos. Pranešama, kad be kitų Kipras – tiek graikiškas, tiek turkiškas – ir Graikija nutarė neuždaryti sienų rusams. Turkijos, Graikijos, Kipro ir kitų šalių biudžetus gerokai papildo turistai iš Rusijos, be to jie čia įsigyja nekilnojamąjį turtą. Pragmatinius interesus iškelti aukščiau amžinų vertybių skatina ir tokie vadovai kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pareiškęs, kad Ukrainoje „vyksta Putino, o ne rusų liaudies karas“. Skeptiškos nuotaikos dėl vizų išdavimo rusams vyrauja ir Europos Komisijoje.
Kodėl nuolaidžiauti Rusijai ėmėme anksčiau? Žurnalo „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas rašo, kad tokie „sunkūs pasirinkimai yra mūsų ankstesnio godumo ir bailumo rezultatas. Turėtume atsisakyti patogaus, bet tingaus nešališkumo, lemiančio, kad dėl mūsų veiksmų pasekmių kenčia kiti“. Estija tai suprato anksčiau. „Estai ir kiti tai žino geriau negu mes. Anksčiau jie buvo teisūs, o mes juos ignoravome. Dabar turėtume jų paklausyti,“ – ragina garsus ekonomistas.
Svarstant žmogiškumo kategorijomis, draudimai keliauti, bendrauti, susisiekti, pažinti kitus kraštus yra sveiku protu nesuvokiama. Bet argi Rusija atitinka žmogiškumo kategorijas? Ji tolsta ne tik nuo jų, bet ir visuotinai priimtinų vertybių. Šiam agresoriui būtina kirsti per nagus – visur, visada ir net menkiausia proga. Jis to nusipelnė.
Atgal
