POLITIKA
2022.07.26.Mokslo perspektyvos rudeninio pandemijos uždarymo stadijoje
Ruslanas Baranauskas,
humanitaras
Kai visuomenei abejingumas, apatija, solidarumo, bendruomeniškumo jausmo nebuvimas jau tampa gyvenimo norma - pokyčių laukti tikrai neverta...
Demokratinės procedūros – tokios, kaip diskusijos, kompromisų ieškojimas su mokslininkais, ekspertais, neorganizuojamos tikrai ne dėl politikų laiko, valios, kompetencijos stokos. O kas bus, jeigu koks tūlas Baranauskas ar Antanaitis paklaus to paties Sveikatos apsaugos ministro: „Tai koks gi yra tikrasis klasikinis pandemijos valdymo terminas, kokių užsienio valstybių rekomendacijomis gali pasiremti Lietuvos mokslo atstovai?“
Ar atsimenate paties Aurelijaus Verygos, Vytauto Usonio išaiškinimą, kad suicidinis karantinas yra ne žūtbūtinis noras piliečius išlaikyti visiškoje izoliacijoje ir draudime, neleidžiant net minimaliai kontaktuoti su artimaisiais, o sergančiųjų laikina izoliacija.
Ispaniški ir visi kitokie gripai, užkratai kažkaip buvo linkę tęstis gerą pusmetį, čia gi visiems aišku, kad mutacijos, mistinės bangos, pikai, truks iki paskutinio skeptiško priešininko įtikinimo.
Tačiau, kodėl mūsų neklystantys liberalai, TS-LKD patologiškai bijo lyginimų, kolegų iš užsienio šalių patirties dalijimosi? Tik mažytė antraštė žinių laidos metu nuvilnijo ekrane, kad ispanai laimėjo Konstituciniame teisme visas bylas dėl suvaržymų, ekonomikos žlugdymo, o Madride - retas atvejis išvysti žmogų su kauke, respiratoriumi gatvėje.
Kodėl apie tai rašau? Net didžiausias skeptikas jau drįsta lažintis, kad po vasaros teikiamų privalumų ir malonumų, rugsėjo viduryje iki pat gegužės vidurio iškeliausime į standartinę, monotonišką nuotolinio darbo, komunikavimo stadiją, kurioje dalis darbuotojų krapštys nosį „zoom“ programėlėje, dalis susigūžusi gaudys naujienas apie naujus drastiškus ribojimus. Muziejai bus uždaryti, bibliotekos lankytojus aptarnaus skubos tvarka, galbūt vėl ims galioti Galimybių ar kitoks siekiamybių ale „juridinis“ dokumentas...
Ir nesvarbu, kad omicrono atmaina neguldo pacientų kaip delta, omega ir kitų graikiškos abėcėlės raidynų sekoskaitos - kuo mažiau suras bendrų sąlyčio taškų politikai ir visuomenė - tuo bus visiems patogiau ir geriau. Tokiu lozungu linkusi vadovautis vyriausybė, ministerijos. Pernai, per mokslo metų pradžios šventę, stebėjome agitacines kampanijas apie skiepų privalumus ir būtinybę. Pamąstęs suvoki, kad čia užsuktas toks sudėtingas mechanizmas, jog pavieniais veiksmais nieko nepasieksi. Globalusis pasaulis netoleruoja atsiskaitymų, nuobaudų taikymų sau.
Ar stipriai sureaguota į PSO perspėjimą, kad mūsų mokiniai visame pasaulyje ilgiausiai nelanko mokyklų, universitetų fakultetuose byra studentų kursai, grupės, o apie seminarų, koliokviumų, paskaitų kokybę, turinį net neverta aušinti burnos. Kaip nuotolinėje formoje galima organizuoti dailės plenerus, archeologinius kasinėjimus?
Ir visiškai numota ranka, kad Pietų Afrikos mokslininkai aiškiai deklaruoja, kad štai ši paskutinė atmaina nėra maras, karas, apokalipsė. Man SAM atstovas pareplikuoja, kad, girdi, užsienio mokslininkai mums „ne rodiklis“. Suteikiama privilegija saviveiklai, stebėti raudonuojantį sergamumo žemėlapį, kreives. Vasarą susiplanuok būsimus renginius, konferencijas ir lauk, kol atostogautojai sugrįš pasikaitinę iš paplūdimių. Vis tiek neatsiklausus humanitaro, biologo, agronomo, valdžiukė mostels imperatyvų paragrafą ir vėl, apkabinęs draugą kompiuterį, šiltą krosnį, sėdėk be socialinio bendravimo įgūdžių. Tikėtis kompensavimo, deja, Lietuvoje gali tik naivuoliai.
Atgal
