POLITIKA
2022.06.06.Dešimt konservatyvių atsakymų leftistui
Marius Kundrotas
Politologas
Pasaulėžiūrų santykiuose viena pusė dažnai kuria stereotipus, prietarus apie kitą. Ilgainiui žmonės jais patiki ir pradeda kovoti su savo vaizdiniais, užuot siekę pažinti autentišką kitos pasaulėžiūros variantą.
Šįsyk pateiksime vieną iš galimų atsakymų sąrašų iš konservatyviosios pusės, diskutuojant su leftistais.
1.Ar Jums trukdo kitos tautos arba rasės žmonės?
Jei toks žmogus gyvena savo šalyje, visiškai netrukdo. Netrukdo ir atvykęs į svečius. Tegul pamato, koks gražus mūsų kraštas, gal grįžęs papasakos ir kitiems. Bet jei toks žmogus pamiršta, kur jo namai, ar juo labiau – pradeda pas mus įvedinėti savo tvarką, taip – jis gali trukdyti.
Liberalai-homofilai-M.Kundrotas.Alkas.lt koliažas
Ypač jei tai tampa masiniu reiškiniu. Pasaulis turtingas sava įvairove. Tegul Europa lieka europietiška, Afrika – afrikietiška, Azija – azijietiška. Kiekviena šalis gražiausia, kai lieka savita.
2.Kodėl taip nekenčiate homoseksualų?
Pirmiausiai reikia skirti žmogų nuo jo savybės. Vertinti žmogų galima tik pagal jo savybių visumą. Homoseksualizmas kaip reiškinys yra blogis, nes iškreipia žmogaus prigimtį ir tvirkina sielą. O štai homoseksualių žmonių yra labai įvairių. Vieni rašo geras knygas, kiti kuria gražią muziką.
O treti gyvena iš to, kad yra tokie, ir dar bando savo ydą primesti kitiems. Tokie vargu, ar nusipelno pagarbos.
3.Ar Jus baugina religinė įvairovė?
Jokiu būdu. Religija – tai žmogaus kelias pas Dievą ir tai – tik jų tarpusavio reikalas. Kiekvienas tą kelią turi atrasti pats. Jei renkasi klaidingai, atsakys tiktai Dievui.
Bet kuri religija, ugdanti teisingumą, artimo meilę, atjautą, pagarbą aplinkai, santūrumą ir sveiką protą, yra gerbtina.
Bet būna religinių atšakų, kurios skatina smurtą, ištvirkavimą ar sukčiavimą. Kodėl tokias reikėtų gerbti?
4.Ar tai, kad aukštinate tradiciją, nerodo, kad Jūsų pasaulėžiūra – praeities pasaulėžiūra?
Nei tradicija, nei modernybė nėra savaiminis gėris ar savaiminis blogis. Viso ko matai – dorybė ir sveikas protas. Konservatizmas akcentuoja ne tai, kas sena ar nauja, o tai, kas nusipelno būti amžina, iš praeities perduodant dabarčiai, o iš dabarties – ateičiai.
Nuolat papildant tai sava kūryba. Tokios tradicijos kaip moterų apipjaustymas, korida ar kanibalizmas tikrai nėra vertos saugoti. Kita vertus tokie modernūs išradimai kaip vienos lyties santuokos taip pat vargu, ar veda į kilnesnę visuomenę.
5.Kodėl autoritetas Jums svarbesnis už savarankišką mąstymą?
Autoritetas – tai asmuo, iš kurio galime pasimokyti dorybių ir išminties. Beveik bet kuri pasaulėžiūra turi savų autoritetų. Mes tiesiog tai pripažįstame.
Bet autoritetas – tai kritiškai sektinas pavyzdys. Praradus kritiškumą jis taptų stabu, o bet koks stabas įkalina mąstymą.
Taigi, savarankiškas mąstymas yra svarbesnis už autoritetą, bet pastarasis, teisingai jį vertinant, mus lavina, o ne skurdina.
6.Kodėl Jūsų stovykla taip atsainiai vertina gamtosaugą?
Daugelis konservatorių yra tikintys žmonės, o kas gerbia Kūrėją, gerbs ir jo kūriniją.
Galimos įvairios nuomonės dėl žmogaus poveikio gamtai ir jo mastų, tarkime, dėl pasaulinio atšilimo. Bet beatodairiškas gamtos išnaudojimas, ją niokojant, nėra konservatorių bruožas, tai veikiau liberalų savybė.
7.Ar Jūsų pasaulėžiūra suderinama su gyvūnų teisėmis?
Pati gyvūnų teisių sąvoka – kiek problemiška. Teisės paprastai eina kartu su pareigomis, o tam reikia aukštesnės sąmonės. Bet konservatizmas puikiai dera su pagarba gyvybei. Ar tai būtų kūdikis motinos įsčiose, ar kita gyva būtybė.
Naikinti kitą gyvybę galima tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui – tada, kai tam yra gyvybinis poreikis.
Žinoma, yra kultūrų su žiauriais papročiais, kaip minėta korida, halal ir košer skerdimo būdai, bet tai – jau tų kultūrų, o ne paties konservatizmo problema.
Kiekvienos šalies konservatorius turi galimybę rinktis, ar palaikyti tradicijas, žeidžiančias žmogaus taurumą.
8.Ar Jūsų pasaulėžiūroje yra vietos socialiniam teisingumui?
Skirtingai, nei liberalizmas, konservatizmas mato žmogų bendruomenėje, bet skirtingai, nei socializmui, jam asmuo yra šis tas daugiau, nei sudėtinė visuomenės dalis.
Tarp pačių konservatorių asmens ir bendruomenės santykiai suvokiami gan skirtingai, bet socialinis konservatizmas, ko gero, nuoseklesnis už liberalųjį konservatizmą, nes teisingumą, kuris yra dorybė, kelia aukščiau savanaudiškų interesų.
Vis dėlto konservatorius labiau pasitiki bendruomene, ypač – religine, nei valstybės aparatu.
9.Ar Jūsų nešokiruoja, kad vis daugiau jaunimo renkasi liberalias ar net kairiąsias vertybes?
Nė kiek. Tai – dėsninga. Jaunimas dažniau, nei brandūs žmonės, nekritiškai renkasi madas. Juolab jaunimui būdingas siekis nuo kažko išsilaisvinti – nuo tėvų, nuo religijos, nuo bendruomenės.
Artėjant brandai dažnai randasi ir brandesnis požiūris, ieškoma gyvenimo prasmės, o prasmė visada nukreipta į kažką kita, nei savasis „aš“. Tiesa, kai kurie žmonės subręsta dar jaunystėje ir tai – ypač džiugina.
10.Vienos pasaulėžiūros ateina, kitos – išeina. Ar nebijote, kad ir Jūsiškei ateis galas?
Nėra tokio reiškinio, kaip vienakryptė idėjinė evoliucija. Pasaulėžiūrų kova – amžina, kol gyvuos šis pasaulis. Krikščionybė jau laidota XIX amžiuje, nacionalizmas – XX amžiuje, bet abi šios pasaulėžiūros dar ir dabar pakankamai gyvybingos.
Žinoma, kad XXI amžiaus konservatizmas bus šiek tiek kitoks, nei XVIII amžiuje, bet bazinės vertybės išliks.
O jei kas nors iš laikančių save konservatoriais sumanys jas keisti, atsiras naujos konservatyvios jėgos, užimsiančios senųjų užleistą nišą.
Konservatizmui kaip dorybių ir sveiko proto filosofijai yra objektyvus poreikis ir jis išliks amžinai.
Atgal
