POLITIKA
2022.04.13.KARUI UKRAINOJE NUTRAUKTI REIKIA ATSAKINGŲ ASMENŲ STIPRIOS VALIOS IR TEISININKŲ SĄŽININGŲ SPRENDIMŲ
Teisininkė DANUTĖ VIPARTIENĖ
Nuo 2022 m. vasario 24 d. visą pasaulį pasiekė sukrečianti karo Ukrainoje žinia, o Rusijos nusikaltimai šioje šalyje darosi vis aršesni, baisesni, keliantys siaubingus išgyvenimus šiai tautai ir visai dorovingai pasaulio visuomenei bei valstybėms. Beveik visa pasaulio valstybių bendruomenė, pasmerkė Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, o JAV Prezidentas Dž. Baidenas, Rusijos Prezidentą V.Putiną, pavadino skerdiku, ir tai pagal poelgį teisingas apibūdinimas. Pasaulio iškilių ir mažesnių valstybių vadovai ir taikūs žmonės bei visuomenės, palaiko Ukrainą, jos tautą ir Prezidentą Vl. Zelenskį, Tuo tarpu Europos Sąjunga, nesutikdama su Rusijos vykdomu karu Ukrainoje, skyrė ekonomines sankcijas, ir, taip pat ruošia ir tolesnį sankcijų paketą, siekdama ir pati nuo jos atsiriboti energetikos ir kitose srityse. Tačiau, esmė ta, kad, Rusijos agresija Ukrainoje tik didėja, nusikaltimai darosi vis žiauresni, besireiškiantys genocido forma: masiniu nekaltų žmonių žudymu, pastatų griovimu (subombardavimu), tokiu būdu vertimu tautos išvykti iš šalies. Antra, nustatyti faktai dėl tautos žmonių prievarta išvežimo (deportacijos) iš šalies į Rusiją, prievartavimu, kankinimu, žiauriais nužudymo būdais, bei, netgi įtariami faktai dėl galimo masinio nuodijimo. Visi šie minėti Rusijos daromų nusikaltimų požymiai Ukrainoje, aiškiai laikytini genocidu, siekiant išnaikinti tautą ir tokiu būdu užimti jos kontinentinę teritoriją. Taigi, Rusijos karo veiksmai Ukrainoje, aiškiai įrodo prieš šią tautą agresiją, besireiškiančią žiauriais nusikaltimais.
Dėl išdėstytų aplinkybių, kasdien spaudoje skelbiami vis didesni karo pabėgėlių ir nužudytųjų Ukrainoje žmonių skaičiai. Pasaulio ir Europos Sąjungos sąmoninga visuomenė, kiek įmanoma morališkai palaiko Ukrainą, linkėdama jai laimėti, bei teikia humanitarinę pagalbą, priima ukrainiečius karo pabėgėlius, suteikia prieglobstį ir net vietomis aprūpina juos darbu, suteikia mokymosi sąlygas ir pan. Tačiau, esmė ta, kad, karo delsimo laikas, tik didina Ukrainos žaizdas, nešdamas didžiausius nuostolius šiai valstybei, tautai ir bendrai beveik viso pasaulio visuomenei. Iki šio karo Ukrainoje, visas taikus pasaulis gyveno vieni nuo kitų priklausymu, tai yra tarpusavyje susijęs ekonomiškai, bendradarbiaudamas versle, kultūriškai ir visaip kaip strategiškai susiniveliavęs. Pasaulis, kasdien dėl minėtų priežasčių gyvena įsitempęs, sukaustytas, išgyvendamas matant sugriautus Ukrainos miestus ir nužudytus nekaltus žmones, apskritai, dėl to yra sutrikdytas daugumos pasaulio valstybių gyvenimo ritmas, ekonominis pagrindas, gamyba, verslas ir t.t., dėl to žalą patiria daugybė pasaulio valstybių ir žmonių (kyla infliacija, nedarbas, nesaugumas ir pan.).
Šiuo atveju Europos Sąjungos valstybėms, o ypatingai Baltijos, Lenkijos, Vokietijos valstybėms, yra iškilęs saugumo klausimas, todėl, jos karui prasidėjus, tuoj pat turėjo ir turi teisę surašyti kreipimąsi Jungtinių Tautų Organizacijai (toliau – JTO), kad leistų kreiptis į Hagos teismą dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje, tai yra, Rusijos baudžiamojo nusikaltimo karo veiksmais kitoje valstybėje neteisėtų veiksmų sutramdymo ir su tuo susijusių kaltų asmenų nubaudimo. Rusijos neteisėtai užpulta Ukrainos valstybė ir tauta, bei, joje daromi nusikaltimai – taikių žmonių žudymas, pastatų ir miestų bombardavimas, naikinimas ir kitus genocido požymius turintys veiksmai, visa turi būti teismo nedelsiant įvertinta ir priimti teisingi sprendimai. Tik tokiu būdu karas Ukrainoje būtų laiku nutrauktas. Tokia teisinė galimybė įtvirtinta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (1966-12-19/ Valstybės žinios, 2002-08-02, Nr. 77-3288) aktualiu ir šiandien, kurio 6 str. 1 d. nustatyta, “Kiekvienas žmogus turi neatimamą teisę į gyvybę. Šią teisę saugo įstatymas. Negalima savavališkai atimti niekieno gyvybės; 3 d. kai gyvybės atėmimas yra genocido nusikaltimas, jokia šio straipsnio nuostata nesuteikia valstybėms, šio Pakto Šalims, teisės kokiu nors būdu nukrypti nuo kokių nors įsipareigojimų, prisiimtų pagal Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas; 14 str. 1 d. visi asmenys teismams ir tribunolams yra lygūs”.
Taigi, prasidėjus karui Ukrainoje ir matant joje Rusijos daromų žiaurių nusikaltimų ir genocido faktus, reikėjo Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių skubių sprendimų dėl kreipimosi į JTO, siekiant kuo greičiau nutraukti karo veiksmus Ukrainoje. Tai yra, reikėjo ES atsakingų asmenų stiprios valios, surašyti bendrą kreipimąsi JTO, dėl leidimo išdavimo kreiptis į Hagos tarptautinio karo tribunolo teismą, jog organizuoto karo iniciatoriai ir vadovai bei vykdytojai, kuo skubiau būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. teisiami, nubausti ir tik tokiu būdu būtų nutrauktas karas. Juo labiau, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217 A (III) aktuali ir dabar) Preambolėje nusakyta, cit. “kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis siekti, kad būtų skatinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų būtų paisoma. Šiame Dokumente “Generalinė Asamblėja skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos”, kaip nustatyta šio imperatyvo 2 str. 1 d. “Kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų, pavyzdžiui, dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, gimimo ar kitokios padėties; 2 d. be to, neturi būti daroma jokio skirtumo dėl šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinio, teisinio ar tarptautinio statuso, nesvarbu, ar ji būtų nepriklausoma, globojama, nesavavaldi arba jos suverenitetas būtų kaip nors kitaip apribotas; 3 str. kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą; 4 str. niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas; visų formų vergija ir prekyba vergais yra draudžiama; 5 str. niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas”.
Taigi, šiuo atžvilgiu, aiškiai matyti, kad Europos Sąjungos sprendimai laiku kreiptis į JTO dėl karo veiksmų nutraukimo, užsidelsė ir šiuo neveiksnumu karo žaizdos Ukrainoje tik gilėja, nuostoliai ir žala daroma vis didesnė. Kaip jau minėta, Europos Sąjunga, su karu Ukrainoje kovoja Rusijai taikydama ekonomines sankcijas, tačiau, dėl to, karo veiksmai nenutraukiami: vis daugiau ir daugiau sugriaunama pastatų, suniokojama miestų, kelių, kito valstybės turto, išniekinama ir nužudoma daugybė nekaltų tautos žmonių, kiti priversti išvykti iš šalies ir palikti savo namus, užgyventą turtą ir pan. Tai yra Ukrainos valstybė ir tauta, besąlygiškai dėl jos naikinimo, praranda viską, ką per laiką buvo sukūrusi ir užgyvenusi. Esmė ta, kad, pagal psichologijos teoriją, agresija yra kelių formų ir būdų. Ši teorija aiškina apie tai, kad, agresija pasireiškia dėl kokios nors skriaudos, nusivylimo, netekčių ir pan. Tačiau, šiuo atveju, nėra faktų, kad, Ukrainos tauta kuo nors būtų nuskriaudusi Rusijos valstybę, jog ji būtų turėjusi kokį nors pagrindą tokiam žiauriam karui vykdyti. Taigi, tai yra niekuo nepateisinami Rusijos nusikalstami veiksmai Ukrainoje ir jie turi turėti tarptautinį teisinį įvertinimą. Kita vertus, Europos Sąjungai, nedaryti žingsnių laiku, jog sutramdyti Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, ir delsti nepriimant skubius ir būtinus tam spendimus dėl kreipimosi į karo tribunolo teismą, ir tik taikyti sankcijas RU bei teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą, kai Ukraina ir jos tauta naikinama labai skubiai, - šie du veiksniai niekaip nesuderinami su ES ir tarptautinėmis teisinėmis virš minėtomis vertybėmis. Todėl, karo delsimas, yra niekaip nesuprantamas, kodėl vis dar neiškeliamas karo tribunolo teismas? Juk Rusijos karo agresyvumas aiškus: kuo ji gauna didesnes sankcijas, tuo labiau siautėja ir daro vis didesnius karo nusikaltimus Ukrainoje ir prieš jos tautą. Ukrainos kariai kovoja, tauta išvyksta, išžudoma ir išvežama į Rusiją, tad, aišku, kad pajėgos gintis ir kovoti aiškiai mažėja. Taigi, kyla klausimas, kodėl vis dar iš atsakingų asmenų sklinda kalbos, kad, cit. “jeigu karo nusikaltimai Ukrainoje bus įrodyti”, kai jie faktiškai aiškiai matomi ir įrodyti, arba pasisakymas, “kaip nuspręs teismas”, - tai yra niekaip protingai, laikantis teisinių principų, nesuprantami dalykai, kaip tik galimo dvigubo žaidimo žaidimu: kas laimės šį karą, tas ir bus teisus. Ne, su tuo nesutinkama, nes, jėgos principas – tai yra atgyvenusios visuomenės ginklas.
Šiandiena gyvename civilizuotame pasaulyje ir klausimai tarp valstybių ir jų žmonių likimų, turi būti sprendžiami civilizuotu, susitarimų būdu, bei, laikantis tarptautinės teisės normų, kurias pasirašiusios pasaulio valstybės ir už daromus nusikaltimus kitoje valstybėje, Rusija yra teisiškai atsakinga. Tad, Rusijos atsakingi asmenys, sukėlę šį kartą Ukrainoje ir dėl to padarę didelę žalą, privalės už tai būti nubausti, bei, atsakyti ir atlyginti padarytą žalą, kai ta žala yra neįkainojama, nes labai didelė. Niekam nesuteikta teisė nei pačiose valstybėse, nei kitose valstybėse žudyti taikius, nekaltus žmones, niokoti ir naikinti jų turtą, plėšti, niekinti, kankinti, prievartauti, žiauriai elgtis su žmonėmis, naikinti tautą ir valstybę. Niekam nesuteikta teisė kitą žmogų pavergti ir laikyti vergijoje ir daryti panašius nusikaltimus.
Išvadoje, kyla klausimas, kodėl, visa tai nebuvo sprendžiama laiku ir teisinėmis priemonėmis Europos Sąjungai bendrai kreipiantis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą? Tokiu būdu, vis buvo skatinama Rusija ir toliau daryti karo nusikaltimus Ukrainoje.
Reziumuojant, pareiškiama, jog, Europos Sąjungai reikia konstruktyvių, ryžtingų ir veiksmingų sprendimų, dėl karo nutraukimo Ukrainoje, Rusijai taikant ne vien sankcijas, ir ne vien humanitarinę pagalbą teikiant Ukrainai, priimant jos karo pabėgėlius žmones, bet, svarbiausia – dėl kreipimosi į Hagos teismą, siekiant kuo skubiau nutraukti šį žiaurų, pasaulio istorijoje nematytą baisų karą. Teismas, šiuo atžvilgiu, turi būti teisingas, ryžtingas ir priimti skubius sprendimus, matant aiškius akivaizdžius faktus, nevilkinti, nebūti korumpuotu, o veikti sąžiningai.
Atgal
