JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs. 

 

Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją. 

 

Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais. 

 

Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą. 

 

Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“. 

 

Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename. 

 

Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.

JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs. 

 

Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją. 

 

Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais. 

 

Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą. 

 

Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“. 

 

Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename. 

 

Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.

JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs. 

 

Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją. 

 

Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais. 

 

Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą. 

 

Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“. 

 

Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename. 

 

Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.

JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs. 

 

Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją. 

 

Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais. 

 

Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą. 

 

Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“. 

 

Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename. 

 

Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.

JAV žiniasklaidos kokybės standartas - Wall Street Journal - atkreipia dėmesį, kaip Obama bando išplauti savo elgesį Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Neseniai renginyje, ironiškai skirtame kovai su dezinformacija politikoje, aiškino, kad neva 2014 metais jam teko įtikinėti partnerius Europoje griežčiau reaguoti į Putino agresiją Ukrainoje. 

 

Tiksli citata iš Obamos kalbos: „2014 metais dažnai turėjau tempti juos [europiečius] rėkiančius ir besispardančius, kad sureaguotų į agresiją būdais, deramais tiems, kas vadina save Vakarų demokratijomis.” Dėl dabartinių Putino nusikaltimų Obama sakosi esąs nustebęs - Putinas, kurį jis pažinojo, nebūtų to daręs. 

 

Kur jau ne. Po Krymo okupacijos Obama a) pritaikė Rusijai labai švelnias ir siauras sankcijas, kurios neturėjo jokio reikšmingo efekto; b) kartu su Rusija sėdo derėtis su Iranu dėl šio branduolinės programos; c) atsisakė siųsti ginkluotę Ukrainai; d) niekaip nesipriešino Nord Stream 2 tiesimui. Ir atitinkamai Obamai valdant Putinas jau buvo spėjęs atsiskleisti Čečėnijos kare, žudydamas kritikus (Politkovskaja, Litvinenko) ir užpuldamas Gruziją. 

 

Nebuvo ko nesuprasti, bet Obama 2009 metais siuntė H. Clinton „perkrauti santykių“, o oponentus kaltino turint „retrogradinį 1980-ųjų požiūrį į Rusiją“. 2014 Putinas pradeda karą Donbase, 2015-2016 klasterinėmis bombomis sunaikina Alepą Sirijoje. Bet Obama stebisi dabar, 2022-aisiais. 

 

Tai svarbu ne tik kažkokių sąskaitų suvedinėjimui. Joe Bidenas buvo Obamos viceprezidentas ir visos šios politikos šalininkas. Negali būti joks atsitiktinumas, kad prezidentaujant Trumpui Putinas nesiėmė naujų atviros agresijos žingsnių, o grįžus Bidenui pradėjo ką pradėjo. Bideno administracija ir valstybės departamentas pilnas Obamos administracijos žmonių. Putinas užuodžia baimę ir nuolankumą. 

 

Jeigu Ukraina nebūtų atstovėjusi pati, niekas Vakaruose nesiruošė jai padėti (ir nepadėjo karo pradžioje), o Bideną ir Obamą liaupsinanti ir kaip viešieji ryšiai aptarnaujanti didžioji žiniasklaida nebūtų smerkusi Vakarų ir konkrečiai JAV demokratų - juk ką padarysi, „buvo neapginama / nerealu / neįmanoma ką pakeisti“. O Trumpas, 2018 metais faktiškai rėkęs ant Vokietijos ir NATO lyderių, kad būtina skirti procentus gynybai ir negalima pirkti dujų ir naftos iš Rusijos, toliau būtų „Putino draugas“ ir „NATO priešas“. 

 

Ukraina ne tik gina ištižusią Europą. Ukraina atskleidžia (ar bent duoda progą pamatyti), kokioje iškreiptų veidrodžių ir propagandos karalystėje gyvename. 

 

Wall Street Journal redakcijos vedamasis nuorodoje komentare.