POLITIKA
2022.03.21. Ar sugrįš į Ukrainą Maskvos klapčiukas?
Česlovas Iškauskas
Maskva neslepia, kad, okupavusi Ukrainos teritoriją, į visus valdžios postus vietoj „narkomanų ir neonacikų“ pasodins savo žmones, kurie uoliai vykdys jai ištikimą politiką. Kitaip sakant, ši didžiulė nepriklausoma valstybė taps Rusijos vasalu arba pietų gubernija. Ir štai Kremliaus atrinktiems statytiniams liepta krautis lagaminus ir sukiotis kažkur netoli fronto linijų, kad reikalui esant būtų pasodinti į marionetinės valdžios kėdes.
Ruošiamas buvusių desantas
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusija žvalgyba ieško ryšių su daugybe buvusių Ukrainos politikų, kad jiems pasiūlytų okupuotoje slavų šalyje šiltus postus. Tarp tokių – buvęs pirmasis vicepremjeras (2012 – 2014), o po to ir ministras pirmininkas (2014) Sergėjus Arbuzovas, dar ankstesnis (2010 – 2012) vice premjeras ir Viktoro Janukovyčiaus administracijos vadovas Andrėjus Kliujevas, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Sivkovičius, buvęs premjeras (2010 – 2014) Nikolajus Azarovas ir kiti. Kai kurie jų turėjo ryšį su Rusijos žvalgyba, planavusia atakas prieš Ukrainą.
Londono šaltiniai dar prideda ir 45-metį Jevgenijų Murajevą – buvusį Regionų partijos narį ir Charkivo, kuris iki karo vadovavo prorusiškai partijai „Naši“, nepatekusiai į Aukščiausiąją Radą. 2019 m. jis balotiravosi į Ukrainos prezidentus, bet atsiėmė savo kandidatūrą kito politiko Aleksandro Vilkulos naudai ir net nepateko į parlamentą. Anksčiau, 2014 m., boksininko patirties turintis J. Murajevas buvo TV kanalo „NewsOne“ savininkas, o 2018 m. įkūrė kitą TV kanalą „NAŠ“. Dar 2018 m. gruodį jis pateko į sankcijų sąrašą, šiemet sausį vėl buvo į jį įtrauktas. Visą laiką jis laikėsi prorusiškų pažiūrų, įvykius Maidane vadino „valstybiniu perversmu“, todėl žurnalistai jį laikė „Rusijos agentu“, „Putino ruporu“.
Laukia savo eilės
Tačiau Maskva didžiausias viltis deda į buvusį ir iš Ukrainos pabėgusį prezidentą V. Janukovyčių. Vasario 26 d. agentūra RBK pranešė, kad šis bėglys prieš dieną atvyko į Maskvą ir apsistojo Barvichoje Maskvos srityje, garsėjančioje Kremliaus elito lizdu. Jis įsikūrė Barvichos klinikinėje sanatorijoje, kuri priklauso prezidento V. Putino reikalų valdybai.
Ir štai laikraštis „Ukrainskaja Pravda“ kovo pradžioje pranešė, kad per 2014 m. Maidano revoliuciją nuverstas ir iš šalies pabėgęs prorusiškas Ukrainos eksprezidentas V. Janukovyčius šiuo metu yra Minske. Jis čia atvykęs prieš prasidedant antrosioms ir trečiosioms Rusijos ir Ukrainos deryboms. Laikraštis tvirtina, esą rusai planuoja V. Janukovyčių paskelbti Ukrainos prezidentu dar jam būnant Minske. Žvalgybos nuomone, turėjo būti rengiama informacinė operacija, kai V. Janukovyčius vyks į Ukrainą arba išplatins kreipimąsi į Ukrainos žmones.
Po keleto dienų RIA Novosti pranešė, kad V. Janukovyčius kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodimyrą Zelenskį, ragindamas jį pasiduoti ir „bet kokia kaina sustabdyti kraujo liejimą ir pasiekti taikos susitarimą“. Jis esą „skaudančia širdimi“ stebi tai, kas vyksta Ukrainoje. V. Janukovyčius patikino, kad savo šaliai padėti niekaip negali – „tik malda“.
Nekyla abejonių, kad Maskvos marionetė nori pavaizduoti save taikos balandžiu ir siūlo Kijevui ne nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, o … melstis. O tuo metu V. Putinas toliau niokoja šią šalį, žudo taikius gyventojus ir ruošiasi „pakeisti nacionalistų valdžią“.
V. Janukovyčiaus lietuviškos šaknys?
Jeigu jau mes vėl išgirdome po 2014 m. Maidano iš šalies sprukusį veikėją, tai ir pasekime jo gyvenimo kelią. O jis ne toks jau švarus. Kaip rašo Wikipedia,Viktoras Fiodorovičius Janukovyčius gimė 1950 m. liepos 9 d. (tik trimis dienomis anksčiau už šių eilučių autorių). Jo gimtinė – Žukovo gyvenvietė, Ukrainos Stalino sritis (nuo 1961 m. – Donecko). Tėvas Fiodoras Janukovyčius Vitebsko srityje buvo garvežio mašinistas, bet Janukų kaimo žmonės eidavo uždarbiauti ir į šachtas.
Beje, žiniasklaida pranešė paviešinusi NKVD dokumentus, kad 1923 m. gimęs tėvas karo metais bendradarbiavo su okupacine nacių valdžia. Nei jo veterano titulo, nei Vorošilovogrado kursantų mokyklos 1935 – 1941 m. auklėtinių sąraše jo pavardės nerasta. Todėl jis įtariamas dezertyravęs iš Raudonosios armijos ir turėjęs vieną titulą – „policajaus“… Ukrainos spauda net paskelbė keletą tai liudijančių dokumentų.Motina – rusė Olga Leonova buvo medicinos sesuo šachtos „Junkom“ sanitarinėje tarnyboje. Senelis pagal motinos liniją Semionas Leonovas buvo pasiturintis valstietis, bet dėl išbuožinimo iš Kursko srities persikraustė į Donbasą.
Kaip pats V. Janukovyčius tvirtino lenkų laikraščiui „Gazeta Wyborcza“, anksti mirus motinai (Viktorui tebuvę dveji metai), jį auklėjusi senelė Kastusė Ivanovna Janukovyč, gimusi ir gyvenusi Vilniuje, o senelis ir proseneliai buvo Lietuvos lenkai. Iki karo Kastusė dirbo šachtos „Junkom“ vagonėlių prikabinėtoja („откатчица“). Karo metu buvo išvežta darbams į Vokietiją kaip „ostarbaiteris“, o grįžusi negalėjo nustatyti darbo stažo, nes visi dokumentai buvo dingę karo metu. Jos pensija tebuvusi tik 12,5 tarybinių rublių…
Lenkijos organizacija „Polski Network“, teigianti, kad V. Janukovyčiaus protėviai pagal tėvo liniją buvę lenkai ir katalikai (esą ir senelė gimusi Varšuvoje), 2013 m. įrašė eksprezidentą į žymiausių lenkų ir žmonių su lenkiškomis šaknimis sąrašą. Tarp jų – prancūzų aktorė Džiuljeta Binoš, rusų politikas Sergėjus Jestržembskis, baltarusių ekonomistas Jaroslavas Romančiukas, japonų kompiuterių išradėjas Akira Fujimoto, taip pat vienas iš Apple įkūrėjų Stivas Vozniakas. Šiame sąraše yra 170 pavardžių.
2009 m. ukrainiečių kalba leistas laikraštis „Krimskaja svetlica“ rašė, kad Viktoras Fiodorovičius gimė Baltarusijoje, o jo tėvą išsiuntė į Donbasą už tai, kad jis buvo seniūnu vokiečių okupacijos metu.
Daugiau žinių apie V. Janukovyčiaus „lietuviškai lenkiškas“ šaknis aptikti neteko.
Nusikaltėlis nuo jaunumės
Nuverstasis Ukrainos prezidentas nuo jaunystės garsėjo… skandalais, kurie lėmė jo nevienkartinį teistumą. Būdamas 17 metų 1967 m. gruodžio 15 d. jis nuteistas trims metams už dalyvavimą apiplėšime kaip nusikalstamos grupės „Pivnovka“ narys. Jis kalėjo Kremenčiugo kolonijoje 6 – 7 mėnesius ir buvo paleistas anksčiau pagal administracijos laidavimą už pavyzdingą elgesį. Liudininkų parodymais kalinys buvo pataisos darbų kolonijos administracijos informatoriumi.
Po trijų metų birželio 8 d. jis vėl pateko į teisiamųjų suolą už vidutinius kūno sužalojimus ir nuteistas dvejiems metams. Esą nusikaltimo metu jis gynė merginą nuo girtų išpuolio. Teismo procesas tęsėsi net devynis mėnesius.
1978 m. gruodžio 27 d. Donecko teismas abu V. Janukovyčiaus teistumus panaikino dėl įrodymų stokos. Tam padėjo kosmonauto, SSRS aukščiausios tarybos deputato Georgijaus Beregovojaus kreipimasis į teismą.
Bet 2005 m. vasarį Donecko prokuratūra atnaujino tyrimą dėl falsifikacijų naikinant būsimo politiko teistumą. Tai tęsėsi keliais etapais. Procesas vyko daugiau kaip metus, ir tik 2006 m. kovą galutinai atsisakyta kelti baudžiamąją bylą. Bet laikraštis „Ukrainskaja pravda“ rašė, kad archyvinės bylos buvo suklastotos. Dar po ketverių metų Ukrainos generalinis prokuroras Aleksandras Medvedka pareiškė, kad dvigubas politiko įkalinimas buvo neteisėtas. Kaip rašė Ukrainos žiniasklaida, būtent V. Janukovyčius tapo Donecko mafijos vadovu, būtent jis sukurė žalingą valstybei oligarchų tinklą ir korumpuotą ekonominę sistemą, kuri nesunaikinta iki šiol.
Štai kodėl oligarchų globėjų ir jo sūnui Aleksandrui 2017 m. balandį Interpolas paskelbė tarptautinę paiešką. Tais pačiais metais teiosmas V. Janukovyčiui pripažino kaltu ir pateikė kaltinimus valstybės išdavimu. 2019 m. sausį šis kaltinimas tapo oficialiu, ir ketvirtasis Ukrainos prezidentas- bėglys nuteistas 13 metų kalėjimo.
Štai tokia tamsi V. Janukovyčiaus biografija. Šiuo atveju labai tinka amerikiečių posakis „Kuo aukščiau užlipa beždžionė, tuo labiau matosi jos užpakalis“…
Pabėgęs iš Ukrainos jis gal trejus metus buvo nežinia kur dingęs. Tik 2017 m. kovą Rostove prie Dono surengė didelę spaudos konferenciją, paskui dar vieną. Kaip rašė leidinys „Argumenty i fakty“,jo advokatas Vitalijus Serdiukas žurnalistams sakė, kad jo ginamasis užregistruotas adresu Jeriomenkos g. 81, korpusas B, Rostovas prie Dono. Šį adresą patvirtino migracijos tarnyba ir Rusijos generalinė prokuratūra. Šiuo adresu yra elitinių kotedžų miestelis, bet į jį patekti neįmanoma. 2019 m. sausį spauda skelbė, jog bėglys gyvena viename iš Rostovo priemiesčių, o Ukrainos specialiosios tarnybos nustatė, kad jis yra Pamaskvėje, tik kartais atvyksta į Rostovą.
Juoda dėmė Lietuvoje
Pabaigai – apie buvusio prorusiško prezidento ryšius su Lietuva. Visai neseniai, 2022 m. vasario pabaigoje, LRT tyrimų skyriaus atliktos analizės duomenimis,Ukrainos nekilnojamojo turto verslas, susijęs su šalies prorusiškomis jėgomis ir buvusiu prezidentu V. Janukovyčiumi, stovi už dviejų Vilniaus centre esančių stambių nekilnojamojo turto projektų. Pradėtas statyti biurų pastatas „Core“ ir jau pastatytas verslo centras „Link“ oficialiai susiję ir yra vystomi bendrovės „Baltijos gildija“, tačiau iš tiesų pinigai į stambius sostinės projektus per „ofšorus“ plaukia iš gilių Ukrainos oligarchinio elito kišenių.
Pernai gegužę skelbta, kad lietuviška įmonė „Baltijos gildija“ investuoja apie 60 mln. eurų į prie prekybos centro „Panorama“ statomą verslo centrą „Core“. Bendrovės akcininkai teritoriją įsigijo 2018 m. už 4,5 mln. eurų, o projektą plėtoja ne pati „Baltijos gildija“, o įmonė „Ašis“.
Tyrimas parodė, kad vienas iš jo artimiausių patikėtinių A. Kravetsas paliko pėdsakus ir Lietuvoje. 2014 m. spalį jo sūnus Volodimyras Kravetsas tapo Lietuvoje įsteigtos įmonės „Mavlada“ akcininku, žmona M. Pelykh – bendrovės vadove.
Politinių sąsajų su Lietuva V. Janukovyčius taip pat turėjo. Prisimename 2013 m. vasario pradžioje vykusį jo vizitą į Vilnių ir „šiltą ir draugišką“ susitikimą su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite. Taip pat iš atminties neišbluks bandymas tų metų pabaigoje su Kijevu pasirašyti ES Asociacijos sutartį: V. Janukovyčius Vilniuje jai pritarė, bet grįžęs namo ir pasikonsultavęs su Maskva, nusprendė jos neaprobuoti. Taip Ukraina neišnaudojo galimybės tapti galinga Vakarų partnere, o paskui, 2014 m., nugrimzdo į visišką ekonominį ir politinį chaosą. Dėl to didžiulė atsakomybė guli ir ant šalį palikusio nuteisto V. Janukovyčiaus pečių.
Tad paklauskime savęs: ar gali nusikaltėlis, kokiu buvo ir yra šis 72-jų metų oligarchų globėjas ir Maskvos klapčiukas, vėl tapti suniokotos Ukrainos žemės vadovu? Manytume, atsakymas vienas.
Atgal
