POLITIKA
02.08. Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje aptarti NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje rezultatai: Aljansas gali pasitikėti Lietuva, o Lietuva – Aljansu
Minint penktąsias Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės metines, vasario 8 d. Valdovų rūmuose įvyko Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro organizuota konferencija „NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė: Gyvybiškai svarbus atgrasymo elementas Baltijos šalyse ir Lenkijoje“. Konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius teigė, kad šiandieninė geopolitinė situacija dar kartą primena nedingstantį dislokuotos kovinės grupės Lietuvoje aktualumą ir yra itin reikšminga bendro regiono atgrasymo dalis.
.jpg)
A. Pliadžio nuotr.
„NATO priešakinių pajėgų kovinių grupių dislokavimas buvo tinkamas ir laiku priimtas sprendimas, dabar tuo esame įsitikinę. Rusijos veiksmai nuo 2016 metų tik agresyvėja, jau dabar matome itin prastą situaciją, kurią keičia ir Rusijos pajėgos Baltarusijoje. NATO privalo toliau reaguoti. Krizė eskaluojasi, todėl būtinas priešakinių pajėgų bataliono sustiprinimas“, – sakė viceministras M. Abukevičius.
Konferencijos metu aptarta, kokius rezultatus batalionui pavyko pasiekti stiprinant Lietuvos bei rytinio NATO flango gynybą, kokią įtaką dabartiniai geopolitiniai iššūkiai turi vieneto veiklai ir kaip batalionas yra pasiruošęs atremti kylančias konvencines bei nekonvencines grėsmes, su kuriomis susiduria NATO narės.
Konferencijoje taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoană, buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas gynybos politikos ir planavimo klausimais Heinrich Brauss, Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Lietuva yra labai vertinama sąjungininkė, rodanti pavyzdį savo išlaidomis gynybai, priimanti NATO priešakinių pajėgų batalioną, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą ir prisidedanti prie užsienio misijų. Neabejotinai galima teigti, kad Aljansas gali pasitikėti Lietuva, o Lietuva gali pasitikėti Aljansu“, – kalbėjo M. Geoană.
„Jei pažvelgtumėte į viską, ko Rusija reikalavo iš NATO, gautumėte visiškai priešingus rezultatus. Ukraina tolsta nuo Kremliaus įtakos sferos, Vakarai yra vieningesni nei bet kada anksčiau ir neketina nuolaidžiauti Kremliui. Vienybė ir atsparumas yra NATO gynybos linija. Diplomatija ir atgrasymas yra mūsų kelias į priekį“, – pridūrė NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione, sprendimą dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje visų NATO valstybių vadovai priėmė 2016 m. liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Šie aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai yra reikšmingas ir ilgalaikis sąjungininkų indėlis į regiono saugumo sustiprinimą.
Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija, su kuriomis į Lietuvą per penkerius metus yra atvykę apie 6000 karinių mašinų. Kovinių pajėgumų pastiprinimas į Ruklą siunčiamas pagal poreikį. Vieną rotaciją sudaro apie 1200 karių, 600 iš jų šiuo metu yra skiriami Vokietijos, kuri artimiausiu metu ruošiasi atsiųsti į Ruklą dar apie 350 karių.
Atgal
