POLITIKA
01.18. Jie įžeidė visą Lietuvą
Česlovas Iškauskas
Kartais rašyti būna labai sunku. Gal tuomet protą užgožia emocijos, objektyvumą – pasipiktinimo banga, kuri neleidžia atsiplėšti nuo vertinimo „juoda – balta“. Tokie jausmai mane aplankė ir dabar, prabėgus keletui dienų nuo Sausio 13-osios minėjimo, kuris netikėtai nuliūdino ir sukėlė nerimą. Kodėl? Pabandysiu paaiškinti kuo santūriau.
Tą vakarą ėjau iš „Panoramos“, perskaitęs eilinį komentarą apie padėtį Lietuvoje ir pasaulyje. Prie televizijos rūmų, kaip ir kiekvieną vakarą, mus pasitiko minia žmonių, skandavusių pritarimą mums ir šaukiančių „Gėda“, jei kuris nors žurnalistas nepatiko. Jie tarsi nujautė, kad netrukus rūmai gali būti užgrobti, kaip jau buvo atsitikę su kitomis valstybės įstaigomis. Mane tie šūksniai tarsi pakylėdavo, suteikdavo daugiau kūrybinių jėgų, raginant nepasiduoti okupantams, vienytis ir atsispirti jų brutaliai jėgai.
Kai po 222 dienų grįžome į TVR rūmus, radome juos nusiaubtus: technika išdaužyta, apipilta gesintuvų rūgštimi, išgrobstyta, asmeniniai daiktai išvogti, visur pridergta. Bet po pučo praėjo keletas mėnesių, ir mes vėl ėmėme normaliai darbuotis, palikę už borto pralaimėjusius „raudonuosius burokėlius“ ir kažkada kolegomis buvusius kolaborantus.
Tačiau niekada negalvojau, kad jie ar jų palikuonys atsigaus. Nedrįstu vadinti visų, kurie švilpė ir triukšmavo per šventą Sausio 13-osios aukų pagerbimą prie Seimo, Penktosios kolonos suviliotais, bet neabejoju, kad šio triukšmadarių mitingo organizatoriai turėjo tikslą paniekinti ne tik valdžią, bet ir toje tragedijoje nukentėjusiųjų atminimą. Neįtikinamai atrodo, Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) lyderio tvirtinimai, jog švilpimas pasigirsdavo tik per Laisvės premija už Kronikos leidimą apdovanotosios vienuolės Bernadetos kalboje ištartą žodį „melas“…
Kai šio akibrokšto rengėjai pernai organizavo visuotinį maršą per Lietuvą ir susirinkimą Vingio parke už tradicinę šeimą, kai aktyviai gina lietuvių kalbos grynumą, jų reikalavimams nėra abejingų. Po riaušių prie Seimo ir per dabartinį iššūkį asociacijos lyderiai tarsi į celofaną įvyniojo savo taurius tikslus, o, kaip žinome, šioje pakuotėje produktas greitai pašvinksta…
Nors daugelis šių protestuotojų giriasi, esą jie irgi dalyvavę Sausio barikadose (stebint jaunus šūkaujančių veidus, šito nepasakysi), tačiau vargu ar tų dienų dalyvis gali lengva ranka nurašyti trijų dešimtmečių pasiekimus, kurie sutelpa į vieną žodį – Laisvė. Tomis Sausio dienomis, o ir po pučo, aš didžiavausi, kad pagaliau įveikėme sovietinę sistemą, atsikratėme imperijos grandinių, o tai jau labai daug. Ar neigdami šią realiją LŠS vadovai nori pasakyti, kad tie pasiekimai nieko verti, nes įvairios valdžiukės tik trukdo normaliai plėtrai, kad galbūt nevertėjo atkurti nepriklausomybės, nes vis dėl to „prie ruso“ buvo saugiau?..
Kaip tai susišaukia su propaganda iš už Lietuvos sienų! Kaip trina rankas šiapus atsiųsti visokie agentėliai, agituojantys ne tik nušvilpti valdžią, tragiško Sausio pergalę ir kovotojus už laisvę, bet ir imti į ranka jei ne “kalašnikovą”, tai bent grindinio akmenį…
Tikiu, kad ši panieka mūsų Laisvei neišplis lyg anas nelemtas virusas. Tikiu, kad ir visokie protestuotojai ne visai suvokia nei prieš ką jie protestuoja, nei kas juos vedžioja už rankos. Bet taip jau klostosi įvykiai, kad aplink Lietuvą ima telktis juodi debesys. Tebūnie tik sutapimas, kad šalia įtampos pas mus Kremlius, Vakarams paskelbęs ultimatumą dėl NATO plėtros į Rytus, grasina nauju konfliktu Europoje. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iškėlė naują ultimatumą: atsakymas Maskvai turi būti duotas iki šios savaitės pabaigos…
Jos taktika tokia: sutelkia didžiulę kariauną prie Ukrainos sienų, o paskui siūlo: mes ją atitrauksime, jei Aljansas atsisakys plėstis į Ukrainą ir Sakartvelą bei didinti dalyvavimą Baltijos šalyse. Toks spaudimas Europai nepriimtinas, bet NATO vadovai žodžiais garantuoja, kad Aljansas nesitrauks nuo savo pozicijų, o JAV vėl siūlo Maskvai naujas derybas…
Ar jūs manote, kad šis „rankų išsukinėjimas“ (šis terminas vartojamas ir politikoje) Vakarams neatsilieps ir Lietuvai? Nors jos su Ukrainos mastais ir svarba nepalyginsi, tačiau Penktoji kolona niekur nedingo. Ji puikiai naudojasi vien rusiškus TV kanalus žiūrinčiais piliečiais bei patikliais, gyvenimu nepatenkintais žmonėmis, kurie nesirenka nei laiko, nei vietos išreikšti protestą „prieš viską“.
…Skambina giminaitis – eilinis biologijos mokytojas, anuomet dėstęs J. Dvariono muzikos mokykloje. Jis dvi savaites budėjo Spaudos rūmuose, kentė šaltį, alkį ir nerimą. Ne, jis nenori apdovanojimų, net vengia būti minimas kokiuose renginiuose ar laidose. Sako: aš buvau kaip visi, kurie gynė Lietuvą. Stebėdamas ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje, negalėjo sulaikyti ašarų: „juk tie šūkautojai įžeidė tokius kaip aš, aukų artimuosius, visus nukentėjusius, visą Lietuvą…“
Atgal
