Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugumui – todėl šiandien turime būti su savo broliais ukrainiečiais. Jau kelias savaites atsakingai ruošiamės priimti nuo karo bėgančius Ukrainos žmones. Esame pasiruošę keliems scenarijams – priimti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių žmonių. Susitikome su savivaldybių merais, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo atstovais ir tarėmės dėl bendrų veiksmų priimant pabėgėlius. Net tos savivaldybės, kurios nebuvo pateikusios informacijos apie galimybes priimti ukrainiečius, aktyviai siunčia žinutes ir siūlo pagalbą patalpomis, transportu ir kitomis priemonėmis.

Ukrainos reikšmę Rusijai sunku pervertinti. Pasakyti, kad Rusija su Ukraina – imperija, o be Ukrainos – ne imperija, reiškia atskleisti tik mažutę dalelytę šios reikšmės. Rusija kildina savo tautą ir valstybę iš Kijevo Rusios, Ukrainos istorija jai – sava istorija, egzistuoja net mistinės aliuzijos į dieviškąją Trejybę: apie trivienę rusų tautą, kurią sudarančios trys dalys – didžiarusiai, ukrainiečiai ir baltarusiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvos ir Lenkijos vadovams, atvykusiems į Kijevą išreikšti palaikymo. Jo teigimu, ir kitos Europos Sąjungos šalys galėtų pasekti Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu bei aiškiau kalbėti apie Ukrainos galimybes Europos Sąjungoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad Kinija, tikėdamasi vežti krovinius per Klaipėdos uostą bei siekdama apeiti Europos Sąjungos (ES) pasienio anglies dioksido mokesčio sistemą, investavo į infrastruktūrą aplink Astravo atominę elektrinę (AE). „Žinome, kad Astravo AE buvo pastatyta ir su Kinijos pagalba. Visi kalba apie Rusijos investuotus 10 mlrd. eurų, bet mažai kas kalba apie 5 mlrd. eurų investuotus į infrastruktūrą aplink Astravo AE“, –„Lietuvos verslo forumo“ diskusijoje teigė V. Janulevičius.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą. Sankcijos, kurios daugiausiai reiškia jų taikiniais tapusių asmenų aktyvų įšaldymą ir draudimą atvykti į 27 šalių Bendriją, yra pirmasis žingsnis iš virtinės planuojamų baudžiamųjų priemonių, kurių gali būti imtasi, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išplės agresiją prieš Ukrainą ir pasiųs pajėgas už separatistų kontroliuojamų teritorijų ribų.

Papildomos JAV karinės pajėgos sustiprins Baltijos valstybių saugumą, tai atitinka situacijos rimtumą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Toks sprendimas priimtas Vakarams toliau nuogąstaujant dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą yra stiprus atsakas Rusijai, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vokietijos sprendimas stabdyti „Nord Stream 2“ sertifikavimą yra stiprus ir laiku priimtas atsakas į Rusijos karinę eskalaciją Ukrainoje. Kiekvienas Putino žingsnis Ukrainoje turi turėti kainą“, – tviteryje antradienį parašė ministras.

Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas įrodo, kad visiškai nepaisoma tarptautinės teisės ir JT Chartijos. Rusija turi būti pripažinta tokia, kokia ji yra: tai – valstybė už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų“, – pirmadienį tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Vasario 22 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiks su į Ruklą atvykstančia Vokietijos gynybos ministre Christin Lambret. Ministrai aptars įtampą regione dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus. Ministrė Ch. Lambrert taip pat susitiks su Rukloje dislokuotais savo šalies kariais, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe.

Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuodama didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje. „Baltarusijos ir Rusijos prezidentai nusprendė tęsti Sąjunginės valstybės pajėgų parengties patikrinimus“, – sakoma Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino pranešime. Jame nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė išaugęs karinis aktyvumas prie jų bendrų sienų ir „eskalacija“ Rytų Ukrainoje.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė šeštadienį susitiko su atvykusiu į Lietuvą JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu. Susitikime aptarti destabilizuojantys Rusijos ir Baltarusijos veiksmai, NATO vienybės ir saugumą NATO rytiniame flange stiprinančių priemonių svarba, būtinybė išlaikyti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką.

Šiandien labiau, nei bet kada, ginčijamasi, ar Lietuvai gresia išpuoliai iš Rusijos pusės. Vieni skaičiuoja šios valstybės karius šalia mūsų sąjungininkų sienų, kiti baimingai varto XX-ojo amžiaus I-os pusės spaudą, ieškodami asociacijų su dabartimi, kiti prunkštauja: mums jau trisdešimt metų kalba, kad rusai puola, vargšai niekaip nesugeba užpulti!

 Nacionalinio saugumo raktas neretai slypi ne šalies viduje, o jos išorėje. Tik stabili, prognozuojama, nacionalinius interesus atitinkanti užsienio politika gali garantuoti tikrą saugumą ir užtikrintą šalies pažangą. JAV vis rečiau besižvalgant į Europą ir vis daugiau į Aziją, kaistant karinei padėčiai Ukrainoje, turėtume kaip niekada susirūpinti, kokią užsienio politiką šiandien vykdo mūsų valdantieji.

Sausio 1–31 d. Lietuvai priešiškos propagandos ir dezinformacijos srautas toliau nuosekliai augo. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 583 unikalius, neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčius atvejus. Lyginant su 2021 m. gruodžio mėn. priešiškos informacinės veiklos srautas Lietuvoje išaugo apie 15 proc. Kaip ir gruodžio mėn. pagrindiniais dezinformacijos taikiniais išliko gynybos ir užsienio politikos temos.

Vasario 13 d. iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose išskraidintas Ukrainos kariuomenei skirtas krovinys. Į Kijevą nugabenta Lietuvos karinė parama – priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“. Ši parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV Vyriausybė. Tame pačiame krovinyje – Ukrainai dovanojami Lietuvos šarvinių liemenių komplektai

Praėjusių metų vasarį, kylant vis didesniam tautiečių nepasitenkinimui valdžios veiksmais, premjerė Ingrida Šimonytė agentūrai ELTA kalbėjo: „Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai – jie 2024 m. galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka“. 

Kinija konservatoriams netinka dėl vertybių. Reikėjo nutraukti dėl to visus santykius ir sukelti milžiniškus ekonominius padarinius, iš kurių, aišku, kažkas išlošia, tik ne Lietuva.

Tikriausiai mūsų skaitytojas yra girdėjęs anekdotą apie tą, kuriam ir blogos naujienos virsta geromis, ir tą, kuris ir pozityve įžvelgia negatyvą. Tai štai praėjusią savaitę abiem asmenybių tipams pasireikšti buvo kur. Ir pasireiškė.

Įtampos metu itin reikšmingi ne tik “įvykiai ant žemės”, bet ir juos supantys pasakojimai (arba naratyvai). Iš Rusijos pastaruoju metu galima girdėti kelias, vargiai naujas, tačiau akcentuotas žinutes:

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.