Šiandien, spalio 21 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė su vizitu vyksta į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), kur dalyvaus pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Lietuvos nacionalinės dienos ir kituose renginiuose, susitiks su aukšto lygio JAE pareigūnais. Vizito metu spalio 22–23 d. Dubajuje ir Abu Dabyje numatyti dvišaliai susitikimai su Abu Dabio karališkuoju princu ir JAE Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotoju Šeichu Mohamedu Bin Zayedu Al Nahyanu ir JAE ministro pirmininko pavaduotoju ir prezidento reikalų ministru šeichu Mansouru Bin Zayedu Al Nahyanu.

Šiandien ir trečiadienį Vilniuje posėdžiaus Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėja. Tai pirma tiesioginė asamblėjos sesija nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Į Vilnių  su oficialiu vizitu atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Lenkijos Seimo vicemaršalkos Małgorzatos Gosiewskos ir Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojo Bogdano Borusewicz'aus vadovaujamos delegacijos.

Internete pasidalinote valdžią pašiepiančiu paveikslėliu? Jūsų banko sąskaita gali būti užšaldyta, o jus patį teismas nurodys uždaryti psichiatrinėje ligoninėje. Tokių metodų tildant politinius oponentus, kitatikius, žmogaus teisių gynėjus ir disidentus iki šiol imasi Rusijos valdžia, tęsdama dar sovietmečiu pradėtas praktikas, rašoma ataskaitoje, kurią paskelbė organizacija „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP). Vienas iš ataskaitos autorių, FGIP vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Robertas van Vorenas teigia, jog psichiatrija yra itin patogi priedanga valdžios represijoms prieš jos kritikus.

Artėja spalio 16-ji – Mažosios Lietuvos genocido diena, kada buvo žvėriškai išžudyta ir nukankinta dauguma Karaliaučiaus krašto gyventojų. Dar priešų užimant šią teritoriją, buvo nutarta šią ją prijungti prie Rusijos ir niekam jos gyventojų gyvų nereikėjo. Kariuomenė kariauja su kariuomene, kariai nėra specialios paskirties daliniai, žudantys civilius, jie vykdo įsakymus, todėl norint, kad prasidėtų ne šiaip atskiri spontaniški susidorojimai, o masinis civilių gyventojų naikinimas ir genocidas, reikėjo tokią užduotį kariuomenės koviniams daliniams suformuluoti. Tiesioginio įsakymo tam karinė vadovybė, bijodama atsakomybės už karo nusikaltimus, nesiryžo duoti, todėl buvo duota užuomina, ką reikia kariams daryti.

Seimo kontrolierių ataskaita apie nelegalių migrantų padėtį išaiškina, kad Lietuvoje lyja ir net vasaros naktimis būna vėsoka. Tikra tiesa. Jeigu ieškosite ataskaitoje priežasčių, kodėl tie žmonės buvo įstumti į tokią padėtį ir kas ta Lukašenkos hibridinė ataka, tai nevarkite. Kontrolieriai šioje vietoje ir akli, ir kurti. Juk tai ne jų reikalas.

Vyriausybė, po metų savo veiklos, pateikė keletą pasiūlymų, kaip keisti Lietuvos mokesčių politiką. Kad yra siūloma mažinti skurdą ir socialinę nelygybę, tai yra gerai. Tam kažkiek pasitarnaus Vyriausybės siūlymas didinti neapmokestinamą pajamų dydį mažiausiai uždirbantiems. Įvesti solidarumo mokestį daugiausiai uždirbantiems irgi dar būtų suprantama. Bet kodėl reikia plėsti dovanojimo mokesčio taikymą, kuris yra ir taip komplikuotas ir sudėtingai administruojamas.

Jei mes būtume taip valdę nelegalių migrantų krizę, kaip dabartinė valdžia, mus būtų nulinčiavę tiek politiniai oponentai, tiek ir visa žiniasklaida. Bet su šia valdžia viskas kitaip. Jiems leidžiama ne tik klysti, bet ir daryti, ką nori, ypač su mokesčių mokėtojų pinigais, bei kelti tiesiogines grėsmes Lietuvos piliečių saugumui.

Pilnavertis ES ir NATO palaikymas yra itin svarbus tam, kad būtų išlaikyta atsvara Rusijai iki tol, kol bus rasti būdai ištaisyti sistemines Baltijos ir Rytų Europos šalių silpnąsias vietas ekonomikos ir saugumo srityse. Su Rusija siejami interesai suskaldė Vakarus. Po to, kai Ženevoje JAV ir Rusija pabandė pasiekti susitarimą, nusistačius lengviausiai pasiekiamus tikslus, galima tikėtis, kad ir ES sieks stabilių, nuspėjamų santykių su Rytų kaimyne. Ženevos viršūnių susitikimo metu siekta užmegzti strateginį dialogą stabilumo klausimais, kuris išliktų prognozuojamas ir tvirtas ateityje. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir taisyklėmis pagrįstos sistemos abiejose šalyse buvo orientuotos į praktinių problemų sprendimą bei rėmėsi tarptautinėmis normomis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį su darbo vizitu lankėsi Lisabonoje, Portugalijoje, kur susitiko su Portugalijos užsienio reikalų ministru Augusto Santos Silva. Ministrai aptarė dvišalį Lietuvos ir Portugalijos bendradarbiavimą, Europos Sąjungos (ES) santykius su Baltarusija, Rusija ir Kinija bei ES vaidmenį Afrikoje. G. Landsbergis pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais bei padėkojo Portugalijai už jos indėlį stiprinant Lietuvos ir viso regiono saugumą.

Aiškesnis infliacijos tikslas, būsto kainų įtraukimas į infliacijos matavimą ir kova su klimato kaita – šie trys kertiniai vasarą atnaujintos Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos strategijos pakeitimai netiesiogiai paveiks milijonus mūsų ir kitų euro zonos šalių piliečių. ECB atsinaujinimo ėmėsi siekdamas geriau įgyvendinti savo pinigų politikos tikslus ir atliepti visuomenės poreikius pasaulio ir euro zonos ekonomikoms patyrus didelių pokyčių. Komentuoja Tomas Reichenbachas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas. Atnaujindamas strategiją ECB glaudžiai bendradarbiavo su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais, taip pat ir Lietuvos banku (visi kartu jie sudaro Eurosistemą). Paskutinį kartą ECB pinigų politikos strategija peržiūrėta 2003 m.

2020 m. spalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su partneriais – Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (DSA) pradėjo įgyvendinti 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamą projektą  Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“. Šio projekto viešinimui šių metų gegužės 27-28 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas surengė nuotolinę tarptautinę konferenciją „Kaip rengiamasi užtikrinti gyventojų saugumą branduolinės ir radiologinės avarijos metu?“ Joje pranešimus skaitė užsienio šalių ir Lietuvos ekspertai bei civilinės saugos specialistai, konferencijoje dalyvavo per 200 dalyvių.

Jeigu spręsime iš mitingų, tik nedidelė visuomenės dalis reiškia griežtą kritiką dabartinei valdžiai tiek už jos vidaus, tiek ir už užsienio politiką. Pagaliau opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nutarė griebti jautį už ragų: jos taryba paragino Ingridos Šimonytės Vyriausybę per tris savaites įvykdyti tokius reikalavimus, kurie, kaip toje pasakoje, prilygsta geležinių kurpaičių sunešiojimui. Jeigu ne – ji privalo atsistatydinti. Tačiau ir užsienio politikoje egzistuoja trys NE. Opozicija šaukia NE – santykių su Kinija aštrinimui. Kitas NE skamba konfrontacijai su Aliaksandro Lukašenkos režimu, gi trečias – tariamam kišimuisi į Rusijos vidaus reikalus. Visi šie protestai suvedami į netikusią Lietuvos užsienio politiką, kuri esą izoliuoja Lietuvą nuo didžiųjų pasaulio valstybių ir demonstruoja ištikimybę vis labiau silpstančiam Vašingtonui. Čia opozicija gribšteli ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris bando nerangiai laviruoti tarp valdančiosios koalicijos ir mitinguotojų.

Svarbiausiuose maždaug 111 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija ruožuose fizinio barjero statybos darbus atliks grupės UAB „EPSO-G“ įmonė UAB „Tetas“. Tam pritarė Ministrės Pirmininkės vadovaujama Projekto priežiūros komisija, pirmadienį patvirtinusi esmines sutarties su šia bendrove sąlygas. Įgyvendinant projekto pirmąjį etapą, svarbiausiuose ir didžiausią grėsmę dėl neteisėtų migrantų keliančiuose Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų ruožuose darbus „Tetas“ ketina pradėti rugsėjo antroje pusėje.

Rugsėjo 8 d. krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus susitiko su Lietuvoje apsilankiusiu NATO Jungtinių jūrinių pajėgų vadu viceadmirolu Keithu Blountu, su kuriuo aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros regione ir jūrinėje dimensijoje įgyvendinamas Rusijos atgrasymo priemones. „Dabartinių grėsmių fone mūsų regionui ypatingai svarbu užtikrinti Aljanso gebėjimą greitai reaguoti jūrinėje dimensijoje ir užtikrintai atremti konvencines grėsmes Baltijos jūroje. Tai turi atsispindėti NATO bei sąjungininkų pratybų scenarijuose“, – susitikimo metu svečiui sakė viceministras Ž. Tomkus.

Rugsėjo 7 d. darbą pradėjo į Lietuvą atvykusi NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda. Dvi savaites komanda, kurią sudaro Baltijos jūros regiono, strateginės komunikacijos, kibernetinio saugumo ir kiti ekspertai, analizuos prieš Lietuvą vykdomą hibridinę agresiją ir Lietuvai bei Aljansui pateiks rekomendacijas, kaip užtikrinti efektyvesnę kovą su tokio pobūdžio grėsmėmis. „NATO vadovaujamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandos atvykimas – tai konkretus NATO paramos Lietuvai ženklas ir Aljanso solidarumo demonstravimas. Ekspertų komanda į Lietuvą atvyko Lietuvos Vyriausybės prašymu teikti Lietuvai paramą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis. NATO ir toliau stebi situaciją prie Lietuvos sienos su Baltarusija, kuri, keldama migracijos iššūkius, daro spaudimą mūsų sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai“, – sako NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis ekspertų komandos vadovas Michaelis Ruhle.

Europos Sąjunga turėtų teikti finansinę paramą šalims – Afganistano kaimynėms, kad padėtų joms susitvarkyti su pabėgėliais, bėgančiais nuo Talibano, paskelbtame interviu sakė ES užsienio politikos vadovas. Rugpjūčio 15 dieną į valdžią Kabule sugrįžus konservatyviai islamistų grupei, daugelio afganų ateitis nugrimzdo į nežinomybę ir kilo susirūpinimas, kad milijonai žmonių gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija ir kariuomenė pasistūmėjo ieškodama geriausių vietų naujam poligonui, o politinį sprendimą dėl galutinės vietos pažadėjo „artimiausiais mėnesiais“. „Tas klausimas dėl poligono yra atviras ir, matyt, artimiausiais mėnesiais mums reikia priimti politinį sprendimą ir besti pirštu į tą konkrečią vietą“, – žurnalistams Švenčionių rajone, Pabradės poligone, pirmadienį sakė ministras. Pasak jo, per pastarąjį pusmetį kariuomenė peržiūrėjo keliolika potencialių vietų naujam poligonui. „Manau, kad gerokai pasistūmėta identifikuojant tas vietas, kurios įmanomos“, – kalbėjo A. Anušauskas. Pastaraisiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos pareigūnai ieško vietos naujam kariniam poligonui šalyje.

Afganistanas yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurios ekonomika per pastaruosius 50 metų ne išaugo, o susitraukė. Ir nenuostabu, nes dėl nesibaigiančių karinių konfliktų bei radikalų (pvz. Talibano) įsigalėjimo Afganistano moterys buvo tiesiog išstumtos iš ekonominio ir visuomeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, Talibano valdymo metu (1996-2001 metais) visoms vyresnėms nei 8 metų amžiaus moterims buvo draudžiama mokytis, dirbti (išskyrus ten, kur negalėjo dirbti vyrai pvz. moterų gydytojos), sportuoti bei išeiti be giminaičio palydos iš savo namų. Viešose vietose moterims buvo privalu dėvėti visą kūną denginčią burką (žr. paveikslą), o moterų vaizdai (pvz. fotografijos, piešiniai) buvo uždrausti visoje šalyje.

Džiugu, kad Lietuva pradeda ryžtingai spręsti nelegalių migrantų krizę, bet migrantų apgręžimas pasienyje yra tik viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra paskatų nelegaliai kirsti sieną panaikinima

JAV ir Estija susitarė reguliariai keistis informacija apie padėtį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, pastarosiomis savaitėmis smarkiai padaugėjus iš Baltarusijos atvykstančių migrantų, pranešė estų Gynybos ministerija.