Pasaulis
2024.06.12. Europos Parlamento rinkimai: laimėtojai ir pralaimėtojai
Linas Kojala, Politologas
Laimėtojai
*Ursula von der Leyen ir centro dešinė. Rezultatas gal ir ne stulbinantis, bet solidus - ir šiek tiek geresnis, nei vidutinė prognozė. Liaudies partija tebebus didžiausia, o vokietės galimybės būti perrinktai Europos Komisijos vadove išaugo. Politinių intrigų dar gali kilti, bet tikimybė, jog Komisijos vadovė galėtų būti patvirtinta liepą, atrodo realesnė, nei anksčiau. Ypač numanant galimą nusilpusių ir būdų įtakai išsaugoti ieškosiančių Žaliųjų palaikymą.
Ursula von der Leyen
*Giorgia Meloni. Italijos premjerės partija surinko keturiskart daugiau balsų, nei 2019-aisiais, ir laimėjo rinkimus savo šalyje. Apskritai istoriškai kraštutinę dešinę atstovaujanti Meloni geba save tarptautinėje arenoje pateikti kaip Ukrainą remiančią, draugų ieškančią ir atsakingą politikę. Todėl yra viena įtakingiausių žemyne, nors apie Italijos lyderius taip galime pasakyti anaiptol ne dažnai.
*Kraštutinė dešinė (KD). Teiginys sąlyginis - vien jau apibrėžimas KD nėra tikslus, nes aprėpia margą spektrą politinių jėgų. O ir rezultatai dviprasmiški - nuo triumfo Prancūzijoje iki smukimo žemyn Švedijoje. Bet bendras Europos politikos laivas šiek tiek pasisuko į dešinę; net jei ne vien dėl tiesioginės KD įtakos, bet ir dėl tradicinių centro dešinės partijų reakcijos į tendencijas bei adaptacijos. Vienas to pavyzdžių - Vokietijoje laimėjusių krikdemų lyderis Friedrichas Merzas, kurio laikysena kitokia, nei kadaise Merkel.
*Ukraina. Daugmaž stabilus EP, tikėtini nuosaikūs lyderiai svarbiausiose pozicijose, mažesnis nei prognozuota kraštutinių jėgų svoris, sąlyginai kuklus Fidesz pasirodymas Vengrijoje – visa tai siunčia neblogą žinią Ukrainai. Tiek dėl tolesnės paramos, tiek dėl būsimųjų sunkių narystės derybų.
Pralaimėtojai
*Macronas. Tai, jog Nacionalinis sambūris laimėjo rinkimus, nėra netikėta - daugiausiai balsų EP jie yra gavę ir anksčiau. Bet milžiniškas skirtumas, patvirtinęs apklausas, rodo, kad Prancūzijoje įvyko pokytis. Žinoma, Marine Le Pen taikosi į Prezidento postą 2027-aisiais, bet rezultatas aktualus jau šiandien. Todėl Macronas netikėtai paskelbė pirmalaikius Prancūzijos parlamento rinkimus. Svarbu nepamiršti, jog jie vyks pagal kitokią balsavimo sistemą (ne proporciniai, o grįsti vienmandatėmis), tad dabartiniai skaičiai nebūtinai bus pakartoti. Juolab, kad nacionaliniai ir Europos rinkimai Prancūzijos rinkėjų akyse ligšiol nebūdavo tapatūs. Be to, Macronas ir iki šiol neturėjo daugumos, tad rizikuoja, tačiau ne iš komfortabilios situacijos.
*Scholzas ir Vokietijos valdantieji. Tai, jog Socialdemokratai liko treti, o Žalieji prarado apie 9 proc. punktus per penkerius metus, patvirtina, kad Vokietijos valdančioji koalicija stipriai buksuoja. Kitąmet vyks šalies parlamento rinkimai, todėl neatmestina, kad trys partijos - tarp jų ir Liberalai - bus dar aštresnės viena kitos atžvilgiu ir ieškos kelių išgyventi. Šiandien atrodo, kad į valdžią kitąmet puikias galimybes turi grįžti Krikdemai.
*Liberalai ir Žalieji. Jei 2019 m. žadėjo proveržį centristinėms/liberalioms jėgoms (ypač Macronui) bei Žaliesiems, kurie neslėpė ambicijų dėl kovos su klimato kaita, tai 2024-ieji rodo, jog “ant bangos” yra kitokios politinės srovės. Liberalai ir Žalieji turės maždaug po 20 mažiau mandatų, nei anksčiau. Ne tragedija, bet ir ne smulkmena.
Atgal
