Pasaulis
11.01. Lapkričio 4 d. anksti ryte Lietuvos laiku galime turėti vieną iš dviejų realiausių scenarijų
Linas Kojala
Viskas, ką turite žinoti apie JAV rinkimus arba glaustas "briefingas" likus kiek daugiau nei dviem paroms iki JAV prezidento rinkimų.
Tiksliau - iki paskutinės balsavimo dienos, nes 87 mln. amerikiečių (beveik 2/3 viso 2016 m. skaičiaus) jau atidavė balsą.
Pirma, keli NE:
- JAV NĖRA unitarinė valstybė. Federalinė sistema reiškia, jog iš esmės šalyje vyksta penkiasdešimt atskirų rinkimų su penkiasdešimt savitų sistemų ir tradicijų. Dar tiksliau būtų teigti, kad rinkimų yra kokie 10 tūkst., nes atskirų valstijų apylinkės turi savitą požiūrį į dalykus. Kai kas (pvz., Oregono valstijoje) balsuoja TIK paštu - ir daro tai ne dėl pandemijos, o jau 30 metų. Kai kurios valstijos turi elektronines balsavimo mašinas. Didžioji dalis kliaujasi popieriumi ir tušinuku, kurį nuskaito specialūs aparatai;
- JAV NĖRA tik PREZIDENTO valstybė. Žiniasklaida ir pop kultūra iš prezidento pareigybės sukūrė superherojų, nors faktiškai ši pozicija yra smarkiai apribota kitų institucijų (Konstitucijos, Kongreso, teismų, tarptautinių sutarčių, rašytų ir nerašytų normų). Pavyzdžiui, Trumpas nesugebėjo reformuoti Obamos sveikatos apsaugos sistemos (vis dar nepasiūlė alternatyvos jai); Obama nesugebėjo uždaryti Gvantanamo kalėjimo (labai norėjo visus aštuonerius metus). Prezidentas be galo įtakingas, ypač dėl savo neformalios galios, tačiau praktinį ir išliekantį policy pokytį padaryti sunku;
- Tai galioja ir JAV užsienio politikai, t.y. norėdami ją aptarti ir matyti tendencijas, negalime izoliuotai žiūrėti vien tik į Baltuosius rūmus ir iš to daryti visa apimančias išvadas.
Antra, apie rinkimų eigą ir sistemą:
- Rinkimų sistema įvairialypė, sudėtinga, paini, tačiau žavinga ir saugi (norint "nulaužti" JAV rinkimus, reikėtų šimtų tūkstančių žmonių armijos);
- Apie apklausas jau rašiau ir kalbėjau, tad trumpai: Bidenas įtikinamai pirmauja pagal nacionalinį ir atskirų valstijų apklausų vidurkį, jokių esminių svyravimų nėra praktiškai pusę metų. Skaičiai didesni, nei Demokratų kandidatės 2016 m., mažiau neapsisprendusių rinkėjų, bet intrigos tai neužbaigia;
- Aktyvumas rinkimuose gali būti rekordinis. Panašu, kad mobilizuotos abi partijos ir jų rinkėjai, taigi, savaime tai nėra rezultato indikatorius. Visgi Joe Bidenas veikiausiai neliūdės matydamas eiles prie balsavimo vietų, nes visoje šalyje jo potencialaus elektorato yra daugiau, nei Donaldo Trumpo (galima beveik neabejoti, kad Bidenas absoliučiais skaičiais gaus daugiau balsų, nei Trumpas, tačiau tai dar nereiškia pergalės - paklauskite Hillary Clinton);
- Tą lemia faktas, jog JAV rinkėjai prezidentą renka netiesiogiai (vietoje to gyventojai išrenka 538 rinkikus, kurie nusprendžia, kas vadovaus valstybei). Labai supaprastinant ir neatsižvelgiant į daugybę niuansų, galima sakyti, jog rinkikai iš kiekvienos valstijos balsuos už tą politiką, kuris jų valstijoje gaus daugiau balsų; taigi, faktiškai rinkikai kaip asmenys rinkimų baigties nepakeis (to prezidento lygmenyje nėra buvę per JAV istoriją);
- Visa esmė glūdi atskirų valstijų balsavime. Bet įdomios tikrai ne visos valstijos. Nėra jokios prasmės stebėti Kaliforniją - ten laimės, ir dideliu skirtumu, Bidenas. Laiko gaišimas gilintis į Alabamą - ten nugalės Trumpas (dar prieš kurį laiką būtume Trumpo spalva drąsiai nudažę ir antrą pagal dydį valstiją Teksasą, bet dabar jau kyla nedidelių abejonių).
- Taigi, kova vyks 6-10 valstijų. Bet... kadangi ne visos valstijos skaičiuos rezultatus vienodu tempu (tą lemia skirtingos taisyklės, kaip elgiamasi su išankstinio balsavimo vokais - kai kurios valstijos juos jau apdoroja, kitos pradės tik rinkikų naktį, dar kitos lauks vokų net kelias dienas po rinkimų datos).
- Ką stebėti rinkimų naktį? Aš ypač seksiu Floridą, Arizoną, Šiaurės Karoliną, Teksasą. Ten kova vyksta atkakliai, o rezultatai turėtų ryškėti jau rinkimų naktį. Kadangi Trumpo kelias į pergalę "siauresnis" (t.y. jis turi laimėti konkrečias valstijas, antraip kitų rezultatai nebebus svarbūs), Floridos ir Arizonos skaičiai gali būti arba labai geras ženklas Bidenui (laimėjus Floridą, pralaimėti rinkimus jam bus beveik neįmanoma), arba labai geros žinios Trumpui (ima kartotis 2016 m. tendencijos ir išlieka realios galimybės laimėti);
- Lapkričio 4 d. anksti ryte Lietuvos laiku galime turėti vieną iš dviejų realiausių scenarijų:
a) Bidenas įtikinamai pirmauja ir viskas kaip ir aišku;
b) kova superatkakli, viskas gali užsitęsti dar kelias dienas, o gal ir savaites (2000 m. prireikė mėnesio ir Aukščiausiojo Teismo sprendimo);
- Ne ką mažiau svarbu bus tą pačią dieną vykstantys Senato ir Atstovų rūmų rinkimai. Prezidentas, neturėdamas atramos tose institucijose, praranda didelę dalį galimybių įgyvendinti savo sprendimus (pvz., Obama labai norėjo skirti AT teisėją, Konstitucija jam suteikia teisę, bet Respublikonų Senatas parodė "špygą"). Senate Respublikonai gali prarasti dabar turimą daugumą, o Atstovų rūmuose turėtų toliau dominuoti Demokratai.
Atgal
