Kanada ir Danija galutinai užbaigė daugiausia geraširdišką „viskio karą“ dėl mažytės, nederlingos ir negyvenamos salos Arktyje – teritorinį ginčą, ne vieną dešimtmetį spręstą tokiais „ginklais“ kaip vėliavos ir alkoholio buteliai.

 Australijos naujoji centro kairiųjų vyriausybė ketvirtadienį Jungtinėms Tautoms pateikė ambicingesnius taršos mažinimo tikslus, siekdama padaryti galą dešimtmetį trukusiam šalies delsimui spręsti klimato kaitos problemą.

Į mažą, ramų, taikų mūsų kraštą Žudikų ordos veržias nelauktai ... Nuo šiol mums teks sunkiausią kryžių nešti. Žus moterys, seneliai ir vaikai.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ pirmadienį pranešė, kad gegužę smarkiai padaugėjo nelegalių migrantų, patekusių į Bendriją iš Vakarų Balkanų šalių.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad buvo atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižios atominės elektrinės, informuoja CNN.

Prieš galimą Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitą Ukrainoje Kyjivo meras Vytalijus Klyčko paragino Vokietiją toliau remti jo šalį, kad padėtų jai atremti besitęsiančias Rusijos atakas.

Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pirmadienį paskelbtais duomenimis, po dvejus metus trukusios sausros 18,4 mln. žmonių Afrikos Kyšulyje susiduria su bado grėsme.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo savo valdančiojoje Konservatorių partijoje. Apie tai pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. Balsavimą B.Johnsonas laimėjo 211 balsais prieš 148. Tai reiškia, kad jis lieka JK premjero poste.

 Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV uždraudė Rusijos energijos šaltinių importą – nuo naftos iki anglies. Tačiau vienas svarbus Rusijos eksportuojamas produktas buvo paliktas: uranas, kurį Jungtinės Valstijos naudoja daugiau nei devyniasdešimties visoje šalyje esančių branduolinių reaktorių kūrenimui.

Indija uždraudė eksportuoti kviečius be vyriausybės pritarimo, rekordiškai karštą kovo mėnesį smarkiai sumažėjus gamybai, o šis žingsnis tolygus smūgiui šalims, susidūrusioms su tiekimo trūkumu ir sparčiai augančiomis kainomis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.

 Ukrainos kariai bus mokomi naudotis artilerijos sistemomis Vokietijos žemėje, sako Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. „Dirbame kartu su savo draugais amerikiečiais, kad Ukrainos kariai Vokietijos žemėje būtų mokomi naudotis artilerija“, – sakė ji per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino surengtą susitikimą Ramšteino oro bazėje Vokietijoje – tai sakoma iš anksto išplatintoje jos kalbos stenogramoje. 

Ukraina apkaltino Rusiją bandymu sukelti neramumus Maskvos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kur neseniai įvykę sprogimai sukėlė baimę, kad konfliktas Ukrainoje gali išsiplėsti.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas mano, kad naftos embargas Rusijai tampa „įmanomas“.

Danija pasirašė susitarimą su Priština dėl 300 kalinių perkėlimo į Kosovą iš perpildytų šalies kalėjimų. Abi šalys gruodį susitarė, kad skandinavų valstybė išsinuomos 300 kalėjimo kamerų už 15 milijonų eurų (16 milijonų JAV dolerių) metinį mokestį. „Dabar pasirašėme novatorišką susitarimą, kuris užtikrins didesnius pajėgumus mūsų perpildytuose kalėjimuose ir sumažins spaudimą mūsų kalėjimų pareigūnams“, – sakoma teisingumo ministro Nicko Haekkerupo pareiškime. Nuo 2023 metų pradžios kaliniai bus siunčiami į kalėjimą Gilano mieste, esančiame maždaug už 50 kilometrų nuo sostinės Prištinos.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas pareiškė, kad jis paremtų įstatymų leidėjų pastangas sudaryti sąlygas lėšas, gaunamas iš Rusijos oligarchams priklausančių areštuotų aktyvų, „tiesiogiai“ pervesti karo krečiamai Ukrainai.

Iranas pareiškė, kad „techniniai klausimai“, iškilę per laikinai sustabdytas derybas dėl 2015 metų branduolinio pakto su galingosiomis valstybėmis atnaujinimo, yra išspręsti, bet pabrėžė, kad liko išspręstų „politinių“ klausimų, trukdančių pasiekti galutinį susitarimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Vokietija laipsniškai nutrauks Rusijos naftos importą iki metų pabaigos, rašo CNN.

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas pareiškė, kad jo vyriausybė atsistatydins, jei šalies prezidentu bus perrinktas Emmanuelis Macronas.

Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sakė, kad „mūsų užuojauta gali būti begalinė, bet ne mūsų pajėgumai“.