Parama, labdara
03 16. Vieno alkoholiko išpažintis
Gintvilė Switters
„Esu pagoniškai tyras ir šventas – nuodėmių neatrastas, blogybių neapgyvendintas...“
Į mane žiūri gilios mėlynos akys, išduodančios pergyventą skausmą. Kalbuosi su 62 metų vyriškiu Eddy Kuipers. „Prieš daugelį metų buvau paskendęs alkoholio liūne. Būdamas 9 metų, slapčia nuo mamos pradėjau gerti. Anksti netekau tėvo ir savo skausmą skandinau itališko vyno taurelėje. Tai darydavau slaptai. Sode tarp krūmų paslėpdavau butelį ir visą dieną gurkšnodavau. Motina, paskendusi gedule, tarsi nematė mano blogų įpročių. Patekau į nuodėmių verpetą: suaugusiųjų pasaulis įtraukė mane narkotikų liūnan. Būdamas jaunas ir nepatyręs, nesupratau sau daromos žalos. Mėgavausi suaugusiųjų narkomanų draugija: rūkiau kanabio žolę, išbandžiau kokainą ir heroiną. Būdamas 16 metų, apgaudinėjau motiną dėl savo apspangusios būsenos. Tai buvo „flower power“ epocha („gėlių vaikai“ – hipiai). Turėdamas nepilnavertiškumo kompleksą, jaučiausi tarp tų „draugų“ kaip žuvis vandenyje.
Norėjau tapti mokytoju. Įstojau į pedagoginį universitetą, bet neilgai ten išbuvau: dėl savo žalingų įpročių buvau pašalintas. Pykčio vedamas pradėjau daugiau gerti ir rūkyti kanabio žolę, hašišą. Gerdavau iki ryto, keikdamasis ir kalbėdamasis su savimi.
Tada atrodė, kad vienintelė išeitis - vedybos, moteris, kuri išgelbės mane nuo visuotinio chaoso. Tačiau tai buvo iliuzija – aš nepasikeičiau, dariausi agresyvus, piktas, praradęs kontrolę. Pykčio priepuolio metu daužydavau langus, mušdavau žmoną, keikdamasis gąsdinau kaimynus. Po trejų vedybų metų likau vienas su savo nesuvaldomom ydom. Tapau mažo Frieslandijos kaimelio juokdariu: klausydavau trankios pankų muzikos („Sex Pistols“) ir riaumodavau. Prasidėjo haliucinacijos, „baltų arklių“ vizijos. Mano namai buvo apleisti: sudaužyti baldai, apšnerkšta, savaitėmis neplauti indai, ant grindų – sugedęs maistas... Nevilties akimirkomis pradėdavau melstis, kad Dievas atsiųstų pagalbą. Po daugelio metų palaido gyvenimo mano malda buvo išklausyta. Važiuojant dviračiu gatve, mane sustabdė moteris ir pasiūlė kartu papietauti pas jos seserį.
Užsimezgė pokalbis, ir ji nusprendė man padėti. Namai prašviesėjo, atgijo. Vilma dienų dienas tvarkydavo mano šiukšlyną“.
Edis pradėjo lankyti bažnyčią ir Biblijos kursus. Buvęs girtuoklis nustojo gerti, nors slapčia rūkydavo hašišą. „Norėdamas atsipalaiduoti ir sukurti naują vidinę energiją, važiuodavau dviračiu po 20-40 kilometrų per dieną“. Tai padėjo jam įveikti priklausomybę alkoholiui.
Praėjo dar 3 metai, kol Edis atsisakė visų blogybių – tapo švarus, kiekvieną sekmadienį lankėsi bažnyčioje. Didelės valios pastangų dėka ir Anoniminių alkoholikų klinikos pagalba šiam vyriškiui pasisekė nustoti svaigintis. Daugelis įstaigų buvo įtrauktos į šį atsistatymo darbą: psichiatrai, psichologai...
Olandijos vyriausybė skiria daug lėšų kovai su alkoholiu ir narkotikais. Statistikos duomenimis, 2009-2011 metais 2/5 jaunimo buvo apsinuodiję alkoholiu, iš jų 2 proc. – mirties atvejų. Ši situacija paskatino Edi suteikti pagalbą paklydusiam jaunimui. Dabar Eddy Kuipers dirba prevencinėje įstaigoje „Voorkom“ („Išvengti“), skaito jaunimui paskaitas apie alkoholio ir narkotikų žalą, pasakodamas savo asmeninę istoriją.
Atgal
