Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas teigia, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą „neigiamai paveiks“ euro zonos ekonomiką, padidindama energijos kainas ir infliaciją, pakenks namų ūkių ir įmonių pajamoms. Vis dėlto „bet koks ekonominis nuosmukis tikriausiai būtų gana mažas ir trumpalaikis“, – pridūrė A. Kenninghamas. „Kiti veiksniai, įskaitant ir pandemijos eigą, ir toliau turės daug didesnę įtaką ekonomikai“, – sakė jis.

2022 m. sausio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko filmo „ATMINTIES VALYMAS: Kodėl Rusijos valdžia nori uždaryti „Memorial“?“ peržiūra ir diskusija.

Sausio 25 d. Vilnius švenčia 699-ąjį gimtadienį. Įžiebtas simbolinis laikrodis pradėjo skaičiuoti dienas iki 700-ojo Vilniaus jubiliejaus ir atidarė tradicinį Vilniaus šviesų festivalį. Kalnų parką apšvietė išskirtinis naktinis ugnies, muzikos ir šviesų šou, apie 2 000 žmonių dalyvavo orientaciniame žaidime „Vilnius 700 legenda: apšilk kojas“.   Vilniečiai ir miesto svečiai buvo stebinami nuo pat ryto – skirtingose Vilniaus vietose išdalinta per 10 tūkstančių šventinių sausainių su palinkėjimais.  

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdomas aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus televizijos bokštas – antradienį, sausio 25 d., sveikins Lietuvos sostinę sukakties proga užšifruotu šviesiniu pranešimu. Nuo 18 val. iki trečiadienio 8 val. TV bokštas bus apšviestas raudona – Vilniaus logotipo – spalva. Tuo tarpu TV bokšto viršutinė taurė švies balta spalva, o vakaro metu, nuo 18 val. iki 22 val., ji kas 15 minučių ims mirksėti, siųsdama šviesinį pranešimą Morzės abėcėle. Šviesinio pranešimo trukmė – 25 sekundės.

Vilnius nurungė 600 pasaulio miestų ir laimėjo 1 mln. JAV dolerių Niujorko mero Michaelo Bloombergo fondo „Bloomberg Philanthropies“ rengiamame 2021-2022 m. Pasauliniame merų iššūkyje. Pergalę Lietuvos sostinei garantavo konkursui pateikta idėja paversti visą miestą atvira mokykla. Laimėtojais iš viso tapo 15 pasaulio miestų, kurių idėjos pripažintos padėsiančiomis greičiau atsigauti po COVID-19 pandemijos. Iššūkyje iš viso dalyvavo 631 miestas.

Nustojus galioti nepaprastajai padėčiai pasienio ruože su Baltarusija, viešojoje erdvėje imta kalbėti apie bent minimalias galimybes neteisėtų migrantų vaikams išvykti už stovyklos ribų. Raudonojo Kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė teigia, kad šiuo metu neteisėtai sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo vietose yra užtikrinami visi būtiniausi migrantų poreikiai, todėl būtinybės keisti esamas taisykles kol kas nėra.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sausio 22 d. lankėsi Kaune, kur prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros renginys Lietuvoje. „Tikiu, kad ne tik visa Europa atras Kauną ir Kauno rajoną, bet ir mes visi, gyvenantys Lietuvoje, juos pamatysime ir išgirsime iš naujo“, – oficialiame Kauno miesto mero priėmime sakė premjerė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Kaune susitiko su Lietuvoje viešinčia UNESCO generaline direktore Audrey Azoulay. Prezidentas ir UNESCO vadovė aptarė Lietuvos narystės UNESCO Vykdomojoje taryboje prioritetus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva ypatingą dėmesį skirs žurnalistų saugumo ir prieigos prie informacijos, taip pat – kovos su dezinformacija klausimams. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvaudamas „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymo ceremonijoje paragino švęsti Kauną kaip miestą, kuris praturtina Europą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Kauną daugelį amžių darniai formavo ir ypatingą jo aurą kūrė tiek lietuviškos šaknys, tiek ir europietiškas atvirumas bei pagarba asmens orumui.

Kultūros ministras Simonas Kairys vakar dalyvavo Williamo Kentridge‘o parodos „Tai, ko neatsimename“ atidaryme Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Ši paroda – viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos dalių.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymą atvyksta UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay. Šalies vadovas drauge su UNESCO vadove dalyvaus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo renginyje Nemuno saloje, taip pat aplankys programos ekspozicijas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Lietuvos banko Kauno skyriaus pastate. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Sakartvelo vicepremjeru Davidu Zalkalianiu. Daugiausia laiko susitikime skirta dvišaliams santykiams, Sakartvelo europinės ir NATO integracijos perspektyvoms aptarti.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius prašo Seimo deklaruoti, kad Kinija Lietuvos verslui taiko sankcijas. Anot jo, norint konfliktą su Pekinu išspręsti kuo mažesniais nuostoliais, būtina imtis drąsių priemonių. „Reikalingas Seimo politinis pripažinimas, kad tokios sankcijos egzistuoja“, – antradienį Liberalų sąjūdžio posėdyje kalbėjo R. Varkulevičius. Jis pažymi, kad įrodymų apie Kinijos spaudimą, kurių neva trūksta Europos Komisijai (EK), yra daug, tad politinė žinutė apie Pekino spaudimą lietuviškoms įmonėms taip pat būtų postūmis tarptautinėms institucijoms inicijuoti atsakomuosius veiksmus.

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dar trims mėnesiams – iki 2022 m. gegužės 13 d. – pratęsti Respublikos Prezidento 2021 m. rugpjūčio 13 d. dekretu ir Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu priimtą sprendimą, kuriuo kariams ekstremaliosios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu suteikti įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms (projektas Nr. XIVP-619(2), kuriomis siekiama panaikinti nuolatinį apribojimą teisę būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms (projektas Nr. XIVP-640(2), kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Mes vėl ir vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių užrašymas jų tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Tai kodėl mūsų Konstitucijoje taip pabrėžta ypatinga valstybinės kalbos reikšmė, kodėl akcentuojamas piliečių lygybės principas?

Sausio 14 d., Lietuvos paštas išleido menininko Artūro Slapšio kurtus pašto ženklus „LDK simboliai. Lietuvos valdovai“. Tai tęstinė serija, kurią papildė dar du pašto ženklai – 0,10 Eur, kurio tiražas 200 tūkst. vnt. ir 0,55 Eur, kurio tiražas 600 tūkst. vnt. Viename pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius – Jogaila, kitame Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas Didysis.

Ruošdama atminimo paminklo J. Lukšai-Daumantui varžytuvių sąlygas, Vilniaus savivaldybė nustatė tikslią namo, kuriame gyveno laisvės kovotojas, vietą. Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės žinovai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.