NAUJIENOS
2023.07.13. NATO viršūnių susitikimas baigėsi, darbas gynybos srityje tęsiasi
Arvydas Anušauskas
Krašto apsaugos ministras
NATO viršūnių susitikimas baigėsi. Buvo emocijų, geresnių ir blogesnių vertinimų. Ne taip jau ir svarbu, ar Vilniaus NATO viršūnių susitikimas bus vadinamas mažiau ar daugiau istoriniu (man asmeniškai istorinis), bet yra ne vienas konkretus pasiekimas:
Pirma, patvirtinti naujos kokybės regioniniai gynybos planai ir pajėgumų reikalavimai. Šie planai užtikrins Aljanso gynybą nuo pat pirmų centimetrų, turės reikiamos parengties ir pilnai aprūpintas pajėgas, bus rengiamos didelio masto pratybos ir taip užtikrintas patikimas atgrasymas.
Antra, su Vokietijos gynybos ministru sutarėme, kad Jungtinė darbo grupė iki ketvirtojo šių metų ketvirčio parengs bendrą sprendimo Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuoti Vokietijos brigadą įgyvendinimo planą. Kolegai pristačiau atnaujintą priimančiosios šalies paramos planą ir mūsų tvirtą įsipareigojimą 2026 m. turėti visą reikiamą infrastruktūrą brigadai.
Trečia, sutarta dėl rotacinio oro gynybos modelio. Jis leis Lietuvoje ir visame rytiniame pakraštyje dislokuoti antžemines oro gynybos sistemas bei naikintuvus, kurie treniruosis perėjimą iš taikos meto į krizės situaciją. Tai – pirmas žingsnis stiprinant oro gynybos pajėgumus regione, užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą. Kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais pasirašėme deklaraciją dėl bendradarbiavimo oro gynybos srityje, kuriame bendras oro erdves treniravimuisi ir tikimės didesnio sąjungininkų pajėgumų pritraukimo.
Ketvirta, patvirtintas atnaujintas Gynybos investicijų įsipareigojimas, kuriuo 2 proc. nuo BVP reikalavimas tampa ne rekomendacija, o minimaliu reikalavimu. Dauguma šalių deklaravo įsipareigojimą tai pasiekti kuo greičiau, nes didesnis finansavimas būtinas užtikrinti reikiamus pajėgumus kolektyvinei gynybai.
Penkta, Aljanso nariai sutarė dėl reikalavimų išankstiniam amunicijos dislokavimui priešakinėms pajėgoms, kas užtikrins tinkamą pasirengimą itin greitam pajėgų pastiprinimui rytiniame Aljanso pakraštyje.
Šešta, sutarta dėl Gynybos pramonės veiksmų plano, kuriuo bus siekiama skatinti bendrus įsigijimus, užtikrinti saugias tiekimo grandines ir skatinti Euro-Atlantinės gynybos pramonės bendradarbiavimą.
Septinta, pasiekus sutarimą, Švedija jau netrukus taps 32-ąja Aljanso nare. Švedija nutrauks savo daugiau nei 200 metų trukusią neutraliteto politiką ir savo pajėgumais gerokai sustiprins Aljansą bei ypač – Baltijos jūros regiono saugumą. Lietuvai tai yra nepaprastai svarbu.
Aštunta, NATO-Ukrainos tarybos įkūrimas bei narystės veiksmų plano (MAP) atsisakymas leis dar labiau institucionalizuoti Ukrainos ryšius su Aljansu ir greičiau judėti pirmyn kelyje į pilnavertę narystę. Kartu sąjungininkai sutarė dėl visokeriopos ilgalaikės NATO paramos.
Devinta, įkurtos Sąjungininkų reagavimo pajėgos (Allied Reaction Force), skirtos greitai reaguoti į visas grėsmes 360 laipsnių kampu.
Dešimta, sąjungininkai sutarė dėl didesnio kibernetinės gynybos įsipareigojimo. Tai aktualu kiekvienai šaliai, nes vis tik kieme XXI amžius.
Na o diena, prasidėjusi linksmai - į susitikimą su Ukrainos ministru teko skubėti pasikinkius paspirtuką (auto įstrigo kamštyje), o diena baigėsi prie Vokietijos Patriot baterijos Vilniaus oro uoste.
NATO viršūnių susitikimas baigėsi, o darbas gynybos srityje tęsiasi. Žinoma norisi, kad distancija būtų trumpesnė, bet darbų maratonas netrumpėja ir nesibaigia.
Atgal
