NAUJIENOS
2022.10.12. Premjerė Paryžiuje atidarė Lietuvos-Prancūzijos verslo forumą, susitiko su vietos lietuvių bendruomene bei prancūzų politologais, žurnalistais, intelektualais
Darbo vizitą Prancūzijoje baigianti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Paryžiuje susitiko su vietos lietuvių bendruomene, kartu su Prancūzijos užsienio prekybos, ekonominio patrauklumo ir piliečių užsienyje reikalų ministru Olivier Bechtu antradienį atidarė Lietuvos-Prancūzijos verslo forumą, taip pat dalyvavo neformaliame susitikime su Prancūzijos politologais, žurnalistais, intelektualais.
Paryžiuje susitikimas su vietos lietuvių bendruomene
Susitikime su lietuvių bendruomenės nariais premjerė padėkojo už bendruomenės išlaikomą ryšį su Lietuva bei vaidmenį įgarsinant Lietuvai svarbius klausimus Prancūzijoje, proaktyvią bendruomenės poziciją remiant Ukrainą ir smerkiant Rusijos karinę agresiją, susitikime kalbėtasi Lietuvos ekonomikos ir politikos aktualijų temomis.
„Prancūzijos lietuvių diaspora, kaip ir lietuvių bendruomenės kitos šalyse, yra dalis Lietuvos. Tuo netrunkame įsitikinti girdėdami jūsų balsą Lietuvai aktualiais klausimais, o pastaruosius 7 mėnesius – ir svarbią poziciją remiant Ukrainą“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Antradienį premjerė I. Šimonytė atidarė Lietuvos-Prancūzijos verslo forumą ir pasveikino jo dalyvius.
Premjerė Paryžiuje atidarė Lietuvos-Prancūzijos verslo forumą. Aut. Laima Penek|LRV.
„Tai jau trečiasis Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas, tikiuosi, tampantis viena tų tradicijų, kurių prasmę įrodo abipusė nauda. Linkiu, kad šis forumas taptų naujų partnerysčių ir vertingų patirčių mainų pradžia“, – sakė forumą atidariusi premjerė.
Verslo forumo atidaryme taip pat dalyvavo Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Renginyje dalyvavę Prancūzijos ir Lietuvos politikai, verslo asociacijų ir įmonių atstovai dalijosi įžvalgomis ir požiūriais dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybių, įskaitant jūrinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, gyvybės mokslų ir skaitmenizacijos srityse.
Darbo vizitą Prancūzijoje Ministrė Pirmininkė antradienį baigė neformaliu susitikimu su Prancūzijos žurnalistais, politologais, intelektualais, su kuriais diskutuota apie bendrą atsaką į Rusijos agresiją ir paramą Ukrainai, pasikeitusią Europos saugumo situaciją, Europos energetinės nepriklausomybės ir ekonominio suverenumo stiprinimą bei Europos ateities klausimus.
Tyrimas: 7 iš 10 šalies gyventojų mano, kad kaupti senatvei būtina
Nepaisant vyraujančio ekonominio neapibrėžtumo, 68 proc. šalies gyventojų teigia, kad papildomas taupymas ar investavimas šiuo metu yra būtinas, norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje, parodė„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas penktas darbingo amžiaus šalies gyventojas teigia pastaruoju metu šiam tikslui ėmęs taupyti daugiau, maždaug kas trečias gyventojas nurodo, kad galimybės taupyti pensijai sumažėjo, o vienas iš keturių gyventojų − kad dabartinė situacija įtakos taupyti pensijai neturėjo.
„Per šiuos metus sparčiai išaugęs kainų lygis daro poveikį gyventojų disponuojamoms laisvoms lėšoms ir skatina peržiūrėti finansinius prioritetus. Tačiau dabartinė situacija išryškina ir kaupimo II pensijų pakopoje pranašumą, kai įmokos nuo atlyginimo kartu su valstybės paskata pervedamos automatiškai kas mėnesį, nepriklausomai nuo asmeninės finansinės padėties pokyčių“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
T. Gudaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad kaupiant II pensijų pakopoje valstybės paskata kasmet peržiūrima ir, atsižvelgiant į vidutinio šalies atlyginimo pokyčius, pastaraisiais metais yra padidinama. Taip į II pakopą pervedamų lėšų suma gali padidėti, net jei žmogaus atlyginimas nepasikeičia.
Tyrimas rodo, kad didžiausios įtakos pasikeitusi ekonominė situacija turėjo žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ji buvo mažiau juntama.
„Virš 40 proc. iki 600 eurų į rankas per mėnesį gaunančių respondentų nurodė, kad jų galimybės papildomai atsidėti pensijai sumažėjo. Mažiausią poveikį pajuto didesnes kaip 1,5 tūkst. eurų pajamas per mėnesį gaunantys gyventojai – 27 proc. jų nurodė sumažėjusias galimybes kaupti pensijai papildomai“, − tyrimo rezultatus komentuoja T. Gudaitis.
Tuo metu dabartinė ekonominė situacija labiau rūpintis kaupimu senatvei dažniau paskatino nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų gaunančius gyventojus – 27 proc. jų nurodė, kad dėl tokio tikslo ėmė daugiau taupyti arba investuoti.
Kaip yra parodžiusi ankstesnė „Swedbank“ apklausa, šalies gyventojai savo pensijos reikmėms per mėnesį galėtų vidutiniškai atsidėti apie 50 eurų. Tokia suma ją reguliariai investuojant bent tris dešimtmečius žmogui gali padėti sukaupti beveik 100 tūkst. eurų.
„40 proc. tyrimo respondentų nurodo, kad pakankamas pajamas senatvėje jiems padės užsitikrinti kaupimas II pensijų pakopoje, o 27 proc. išskiria kaupimo III pensijų pakopoje būtinybę. Tiesa, 44 proc. gyventojų yra linkę pasikliauti vien tik „Sodros“ pensija, kaip pakankamų pajamų senatvėje šaltiniu“, − sako T. Gudaitis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad apie pajamas sulaukus pensijos šiuo metu negalvoja santykinai didelė dalis (43 proc.) jauno amžiaus respondentų (18-25 m.), tačiau tokių gyventojų dalis smarkiai sumažėja 26-35 m. ir vyresnėse amžiaus grupėse. Šiose amžiaus grupėse apie pajamas išėjus į pensiją teigia negalvojantys tik mažiau kaip 10 proc. respondentų.
