NAUJIENOS
11.14. Mažais, bet užtikrintais žingsniais judame įtraukiojo ugdymo link
Rengiamės didžiuliam pokyčiui, vienaip ar kitaip paliesiančiam visą mokyklos gyvenimą, – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų visavertei įtraukčiai. Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės šiam tikslui pasiekti numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane. Jame numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.
Pokytis palies visas mokyklas, tad natūralu, kad visuomenei kyla įvairių klausimų: ar tikrai visi vaikai privalės būti ugdomi bendrose klasėse? Ar mokyklose užteks specialistų, ar suspėsime gerai pasiruošti visuotinei įtraukčiai iki numatytų 2024 metų? Koks specialiųjų mokyklų likimas?
Kurioje mokykloje ugdyti vaiką, galutinis sprendimas priklausys nuo tėvų
Pakoreguotame Švietimo įstatyme įteisinta, kad nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus dėl klausos, regos, intelekto, autizmo spektro sutrikimų, ar kitokių priežasčių.
Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, jose galės būti ugdomi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. Specialiosios mokyklos egzistuoja net ir pažangiausiose šalyse. Sprendimą, ar savo vaiką leisti į bendrąją mokyklą, ar į specialiąją, priims tėvai konsultuodamiesi su savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais. Dėl to ir nesakome, kad įtrauktis bus šimtaprocentinė. Manome, kad negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose, procentinė dalis didės palaipsniui ir, siektina, kad būtų tokia: 2024 – 65 proc.; 2025 m. – 85 proc.; 2030 m. – 90 proc.
Stiprinamas darbuotojų pasirengimas
Didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams bus kuriamos sąlygos ugdytis bendrojoje mokykloje. Kaip viena iš galimybių – įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Tokioje klasėje vienu metu dirbs daugiau nei vienas mokytojas, mokinio padėjėjas/-ai, mokiniai didžiąją laiko dalį dirbs kartu su kitais klasės mokiniais, tačiau gaus ir individualius užsiėmimus bei reikalingą pagalbą.
Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės.
Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino principus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.
Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, emocijų ir intelekto sutrikimų. Bus organizuoti mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams.
Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su savivaldybėmis bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis.
Planuojama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams.
Numatomos priemonės stiprinti kurčiųjų ugdymą parengiant ir įgyvendinti surdopedagogų, gestų kalbos vertėjų, kurčiųjų mokytojų, mokytojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas, suteikti jiems gestų kalbos pagrindus ir supažindinti su kurčiųjų kultūra.
Didinamas švietimo pagalbos specialistų atlyginimas, steigiami nauji etatai
Įtraukiojo ugdymo plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.
Nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.
Pagerinus darbo sąlygas ir padidinus atlyginimą, daugiau reikalingų specialistų turėtų pasirinkti darbą mokyklose. Šiemet į socialinės pedagogikos II pakopos studijas priimta 15 studentų, į psichologijos I pakopos studijas – 400, edukacines ir vaiko psichologijos II pakopos studijas – 15, specialiosios pedagogikos abiejų pakopų studijas – 49. Tikimės, kad jie sėkmingai baigs studijas ir ateis dirbti į mokyklas.
Yra numatyta peržiūrėti valstybės finansuojamų vietų užsakymo prioritetus, kad iki 2024 m. būtų parengtas kuo didesnis reikalingų specialistų skaičius.
Plane numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis pedagogas studijuotų ne mažesnį kaip 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, apimantį skirtingų mokinių ugdymosi poreikių pažinimą ir ugdymo organizavimą, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą.
Taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės pedagogai – dalyko ir specialiojo ugdymo ar tarptautinės jungtinės studijų programos bakalauro. Pedagogo kvalifikaciją jau turintiems asmenims bus siūloma įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ar kitą pedagoginę specializaciją. Planuojama parengti 700 tokių pedagogų.
Keisis mokyklų aplinka
Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizaino principais grįstas rekomendacijas mokyklų aplinkai. Rekomendacijos bus suderintos ir aptartos su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.
Planuojama, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos periodo projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino principus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021-2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos. Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autistiškiems vaikams, turintiems sensorinių, emocinių sutrikimų.
Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai bus išmokyti jomis naudotis. Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.
Akcentuojame ne vaiko negalias, o jo galimybes
Šiuo metu Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba darbo grupė, kuri iki metų pabaigos atnaujins Specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašą ir jį pristatys visuomenei. Dokumentas atnaujinamas laikantis visiškai naujo principo, kad, nustatydami kokia pagalba reikalinga vaikui, bus remiamasi ne medicinine diagnoze, o individualiomis vaiko galiomis. Pvz., turime vieną konkretų vaiką, kuriam diagnozuotas autizmas, ir kitą vaiką su ta pačia diagnoze. Švietimo pagalba ir paslaugos, kurių reikia šiems dviem vaikams, kiekvienam gali būti labai skirtingos. Norime labiau susitelkti ne į vaiko negalią, o į tai, ką konkretus vaikas gali, kokie jo stipriausi gebėjimai, kokia pagalba, kokios priemonės gali juos paskatinti.
Nuo šių mokslo metų pritaikomi egzaminai
Diskriminacines nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai patiria net laikydami brandos egzaminus. Kai kurie mokiniai netgi renkasi atleidimą nuo brandos egzaminų dėl ligos ir jų nelaiko, nes dėl organizacinių ypatumų jiems sunku ar net neįmanoma lygiais pagrindais su bendraamžiais pademonstruoti savo gebėjimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrei pasirašius įsakymą dėl PUPP ir egzaminų organizavimo pakeitimo, per ateinančią brandos egzaminų sesiją padėtis pasikeis. Brandos egzaminų ir Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) užduotys bus pritaikomos ne tik mokiniams, turintiems regos sutrikimų, kaip buvo iki šiol, bet ir mokiniams, turintiems klausos, autizmo spektro, taip pat bendrųjų mokymosi sutrikimų. Mažinami reikalavimai teksto apimčiai, pratęsiamas užduočių atlikimo laikas. Atsižvelgus į mokinio galias, kurioms įtaką daro negalė, modifikuojami reikalavimai vertinimui.
Teksto kūrimo užduotyse bus pateikiamos specialios įvestys, planai, nukreipiamieji klausimai. Skaitiniai teksto suvokimo užduočiai trumpinami iki trečdalio, pagal tai adaptuojami klausimai. Nustatoma ir mažesnė kuriamo teksto apimtis. Nauja ir tai, kad mokiniams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų (pvz., autizmo sindromą), PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų užduoties forma galės būti pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą.
Užsibrėžti tikslai, skiriamos lėšos, vyksta numatyti darbai – tikiu, kad sutelktomis pastangomis iki numatyto laikotarpio visi pasirengsime kaip galime geriausiai. Svarbiausia yra nepalikti mokyklų vienų, atsakyti į visus mokyklų vadovų, mokytojų, tėvų kylančius klausimus, nes be mokyklų vadovų, be mokytojų pasirengimo ir palaikymo, be mokyklų bendruomenių pozityvios laikysenos, visos priemonės ir lėšos nebus veiksmingos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atgal
