VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

2024.12.04.Ar Ukraina bus po NATO „skėčiu“?

Česlovas Iškauskas

Politikos apžvalgininkas

Atrodo, Volodymyras Zelenskis pa­vargo. Jam nepavyko sunešioti ge­ležinių klumpių, kurias primetė Pu­tinas, o ir Vakarai nepadėjo jų nudė­vėti. Jo siūlomas naujas planas už­baigti karą – tai kapituliacija, o ne Taikos programa, kurią jis pateikė Vakarams. Tokie ir kitokie vertinimai pasipylė po to, kai Ukrainos prezidentas britų kanalui „Sky News“ paaiškino karo užbaigimo sąlygas.

Jis sakė, jog Kyjivas yra pasirengęs užbaigti „karštąją“ karo fazę ir nereikalauti nedelsiant grąžinti Rusijos užgrobtų teritorijų, jei jo šalis tuojau pat bus priimta į NATO. Tada Aljansas garantuos likusios Ukrainos saugumą, o padėties iki 2014 m. arba net iki 1991-ųjų atkūrimas vyks jau diplomatiniu keliu... Tas „jei“ tampa visų sąlygų sąlyga. 

Regis, V. Zelenskis galų gale ne tik įsiklausė į 47-ojo JAV prezidento Donaldo Trumpo neoficialius pasiūlymus sureguliuoti konfliktą tarp Rusijos bei Ukrainos, bet ir pasidavė Vakarų valstybių spaudimui sėsti už derybų stalo. Deja, bet taip. 

Kita vertus, o kas jam belieka? Toliau nešioti geležines kurpes, kurios, žinoma, perkeltine prasme, iki žaizdų trina valstybės kūną? Jis puikiai mato, kad ukrainiečiams iki gyvo kaulo įsiėdė karas: jeigu jo pradžioje tik 25 proc. pritarė taikos deryboms, tai tik tiek dabar joms nepritaria ir siūlo kovoti iki galo, o dauguma yra už paliaubas. Tai – visai žmogiška situacija. Ir jei mes už ukrainiečių nugarų suokiame apie būtiną kovą už laisvę bei tautos siekius, tai žinokime: esame veidmainiai, kad ir kiek besididžiuotume savo laisvės troškimu. 

Volodymyras Zelenskis

Londono dienraštis „The Times“ paskelbė apklausos duomenis, kad ir V. Ze­lenskio populiarumas smarkiai krinta: tik 16 proc. apklaustųjų šiandien balsuotų už prezidento perrinkimą, o 60 proc. – ne. Vietoj jo į pirmą vietą iššovė prezidento „nuskriaustasis“ Valerijus Zalužnas, dabar be rūpesčių leidžiantis laiką ambasadoriaus kėdėje Londone. 

Tačiau kur slepiasi V. Zelenskio ir D. Trumpo planų klasta? „Reuters“ rašo, jog gautas Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos laiškas, kuriame Kyjivas nori, kad jau šią savaitę per NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje jam būtų pateiktas kvietimas į Aljansą. Vargu, ar tai realu. Nei Vilniuje, nei Vašingtone per NATO viršūnių susitikimus nebuvo net kalbos apie Ukrainos pakvietimą. Rusijos opozicijos apžvalgininkas Vladimiras Pastuchovas pastebi, jog V. Zelenskis nori psichologiškai paruošti Ukrainos visuomenę šiam kompromisui ir kartu įtikti D. Trumpui, kad šis nenusisuktų nuo Kyjivo. Bet net jei ir pavyktų įtikinti Briuselį ir Vašingtoną suteikti Kyjivui tokią galimybę, agresorė Rusija iškels naujus reikalavimus. Ir vėl bus, kaip toje perfrazuotoje patarlėje: ir vilkas nepasisotinęs, ir avelė nesveika... 

Kaip reaguoja Maskva? Putinas suokia savo giesmę: jis neva siekia išlaisvinti Ukrainą nuo fašizmo bei nacionalizmo ir priversti ją būti neutralia valstybe. O tiksliau kalbant, tai reiškia sunaikinti šią valstybę, kurią esą įkūrė Leninas... Netgi jei NATO ir uždengtų laisvąją Ukrainos dalį savo saugumo „skėčiu“, o JAV tiektų jai ginkluotę taikai palaikyti ties demarkacine linija, nėra garantijų, kad Rusija nesugalvos naujų priežasčių savo agresijai. Bet Vakarams svarbiau lengviau atsikvėpti – čia ir dabar. 

Akivaizdu, jog saliamoniškos išeities nėra. Naujai D. Trumpo paskirtas specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos santykiams 80-metis Keithas Kelloggas vargu ar padės išspręsti šį galvosūkį. Bent dėl grynai techninės priežasties: JAV per mėnesį pagamina 14 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių, kurių Ukrainos kare pakanka 48 valandoms. Mask­va tai puikiai žino.

Aišku, ne šios techninės aplinkybės lemia karo baigtį. Visos trys šalys Vakarai – Kyjivas – Maskva supranta, kad toks armagedonas ilgai tęstis negali. Bet nei Amerika per parą, nei Rusija per tris paras jo nepabaigs. 

Taip, šį kartą turime nuryti karčią tiesą: Rusija laimi. Stipresnis švenčia tarpinę pergalę. Putino adaptuoti kalėjimo įstatymai (jo žargonu – „poniatkės“) ima viršų. Pasaulis susigūžė. Putino šantažas veikia daugelį šalių, ypač Centrinėje Europoje. Išgirdęs naują V. Zelenskio planą, Kremliaus šeimininkas jį priima kaip svarbią psichologinę pergalę ir niekaip nesupranta, kodėl Ukrainos lyderis labiau bijo prarasti žmones, negu teritorijas. Juk jo Rusijoj visai kitaip... 

Gali būti, kad kitų metų pergalės didžiajame tėvynės kare (šiuos keturis žodžius visgi rašau iš mažosios raidės) šventė, kurioje žada dalyvauti ir vienas kitas tarptautinis Putino liokajus, taps ir senosios sovietinio raugo pritvinkusios Rusijos pergale. Laikina. 

Atgal