Į pradžią
08.02. Saulės ir laikrodžio laikas
Dr. Gintautas Grigas
Du kartus per metus persukame laikrodžio rodykles ir kasmet pasvarstome, ar iš to yra kokios nors naudos. Turime ir nuo mūsų valios nepriklausomą laikrodį – Saulę.
.jpg)
Dr. Gintautas Grigas
Mūsų gyvenimo ritmas priklauso nuo saulės. Dieną, kai ji šviečia, dirbame, naktį, kai tamsu, miegame. Todėl pasvarstykime, koks santykis tarp natūralaus saulės laiko ir žmonių skurtos laiko skaičiavimo sistemos, ir kokią įtaką tai turės mūsų pasirinkimams.
Žmonės, kurdami laiko skaičiavimo sistemas ir laikrodžius, rėmėsi saule. Pasirinko, kad vidurdienis būtų 12-ą valandą. Vidurdienį saulė būna pakilusi aukščiausiai. Ir, kaip pats žodis sako, tai dienos vidurys – kiek laiko nuo saulės patekėjimo, tiek pat ir iki jos nusileidimo.
Saulė keliauja iš rytų į vakarus, o kartu su ja ir vidurdienis. Tam, kad laikas būtų vienodas tam tikroje teritorijoje (valstybėje), žemės rutulys (360 laipsnių) padalintas į 24 laiko juostas. Kiekvienos jų plotis 15 laipsnių. Nulinės juostos vidurys eina per Grinvičo observatoriją Anglijoje. Ji driekiasi po 7,5 laipsnio į abi puses nuo nulinio Grinvičo dienovidinio (meridiano). Tai pasaulinis Grinvičo laikas, žymimas GMT. Pirmosios juostos (nuo 7,5 iki 22,5 laipsnio nuo Grinvičo) laikas žymimas GMT+1 ir vadinamas Vidurio Europos laiku. Antrosios juostos GMT+2 laikas (nuo 22,5 iki 37,5 laipsnio) – Rytų Europos laiku. Trečioji juosta GMT+3 (nuo 37,5 iki 52,5 rytų ilgumos) prasideda ties Maskva ir driekiasi į rytus beveik iki Uralo kalnų. Jos laikas galioja beveik visoje europinėje Rusijos dalyje ir ten vadinamas Maskvos laiku.
Lietuva patenka į dvi laiko juostas. Nedidelė vakarinė dalis – į pirmąją ir daug didesnė – į antrąją. Todėl mums geriausiai tinka antroji juosta. Didesnėje Lietuvos dalyje šis laikas nuo tikrojo Saulės laiko skiriasi ne daugiau, kaip puse valandos. Šį laiką atitinka dabartinis mūsų žiemos laikas.
Praeityje buvo laikotarpių, kai gyvenome Vidurio Europos laiku. Jo pasirinkimą buvo galima bent iš dalies pateisinti – jis tiko Lietuvos teritorijos daliai, nors ir nedidelei, ir buvo vienodas su daugelio Vidurio Europos valstybių laiku.
Sovietmečiu gyvenome Maskvos laiku. Šios juostos dienovidinis (45 laipsniai rytų ilgumos) nuo rytinio Lietuvos pakraščio nutolęs maždaug per tūkstantį kilometrų. Ten vidurdienis būna dvyliktą valandą. Kol saulė ateina iki mūsų, prabėga daugiau negu valanda. Laikrodis Vilniuje vidurdieny rodo 13.19 val., o Klaipėdoje – 13.35 val. Pusantros valandos nukrypimas nuo tikrojo saulės laiko – per daug. Todėl žmonės šiuo laiku nebuvo patenkinti.
Šis laikas nepamirštas ir dabar. Tai dabartinis Lietuvos vasaros laikas. Lietuviai vieni iš pirmųjų Europos Sąjungoje kelia klausimą dėl vasaros laiko atsisakymo. Tai natūralu. Lietuva yra antrosios laiko juostos vakariniame pakraštyje ir užgriebia dalį pirmosios laiko juostos. Todėl nuo jos trečioji laiko juosta (dabartinis vasaros laikas) nutolusi daugiau, negu daugelio kitų valstybių vasaros laiko juostos ir dėl to vasaros laikas Lietuvoje, taigi ir laikrodžio sukiojimas, mums sukelia didesnę disharmoniją, negu kitiems.
Europos Sąjungoje taip pat keliamas klausimas dėl vasaros laiko panaikinimo. Šiuo metu apie tai vyksta gyventojų apklausa
(https://ec.europa.eu/eusurvey/runner/2018-summertime-arrangements?surveylanguage=LT).
Atsisakius vasaros laiko problema būtų išspręsta. Deja, Lietuvoje yra siūlymų daryti atvirkščiai – atsisakyti žiemos laiko ir visus metus laikytis dabartinio vasaros laiko, t. y. Lietuvą perkelti į toli rytuose esančią trečiąją (Maskvos) laiko juostą. Taip laiko disharmonija būtų išplėsta ištisiems metams. Kažin, ar siūlytojai galėtų nurodyti tokią valstybę , kurios laikrodžiai rodytų taip toli nuo jos nutolusios laiko juostos laiką?
Prisiminkime, kad gyvename su saule. Būtų gerai, kad saulė klausytų laikrodžio – prieš patekėdama ar nusileisdama į jį pasižiūrėtų. Kadangi taip nėra, tai siekiant saulės ir laikrodžio harmonijos turėtume atsisakyti laikrodžio sukiojimo ir pasirinkti saulei artimiausią laiką, t. y. Rytų Europos (GMT+2) laiko juostą.
Atgal
