Į pradžią
05.31.Naujausios žinios
Narystė EBPO užbaigia Lietuvos įsitvirtinimą pasaulinėse organizacijose
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos (EBPO) susitarimą. Jį ratifikavus Seimui, Lietuva oficialiai taps 36-ąja šios organizacijos nare. Lietuvą įstojus į EBPO pasveikino ceremonijoje dalyvavęs Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas, EBPO vadovas Angelo Gurria.
LR Prezidento kanceliarijos nuotr./Robertas Dačkus
Lietuva yra viena greičiausiai stojimo į EBPO procesą užbaigusių šalių per visą šios organizacijos istoriją. Pasak Prezidentės, tai rodo sutelktas visos valstybės pastangas ir stiprią politinę valią. Narystės siekį EBPO Tarybai šalies vadovė pristatė prieš penkerius metus. Simboliška, kad švęsdama atkurtos nepriklausomybės šimtmetį šiandien Lietuva užbaigia savo įsitvirtinimą pasaulinėje arenoje – EBPO yra paskutinė iš svarbių tarptautinių organizacijų, į kurias įstojame.
Prezidentės teigimu, EBPO yra ypač įtakinga organizacija – tai de facto pasaulio galingųjų valstybių G-7 sekretoriatas ir G-20 idėjų kalvė. Todėl narystė mums suteiks daugiau galimybių prisidėti formuojant pasaulio ekonominę darbotvarkę, geopolitinius procesus.
Šalies vadovė pabrėžia, kad EBPO suteikia milžinišką potencialą Lietuvai. Jau pats stojimo procesas pastūmėjo seniai pribrendusias reformas, o visateisė narystė duos dar daugiau naudos. Didžiausios galimybės Lietuvai atsiveria 5 srityse: ekonomikos ir viešojo valdymo, finansų, švietimo, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija
Prasidės didžiausios Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2018“
Birželio 1 d. Lietuvoje prasidės didžiausios šalies istorijoje nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites truksiančiuose mokymuose Lietuvos ginkluotosios pajėgos tiek savarankiškai, tiek ir su NATO sąjungininkais treniruosis vykdyti plataus spektro valstybės ginkluotos gynybos operacijas.
Pratybų žemėlapis
Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos
„Šių metų birželio mėnesį, kartu su nacionalinėmis pratybomis „Perkūno Griausmas 2018“, Lietuvoje vyks daug iš anksto planuotų ir Lietuvai bei Baltijos regionui ypatingai reikšmingų tarptautinių pratybų. Kiekvienos iš pratybų turi savo tiesioginių vadovybių iškeltus tikslus ir siekius, tačiau Lietuvai aktualu, kad visas šias pratybas vienija vienas pagrindinis tikslas – Lietuvos ir regiono saugumo užtikrinimas“, – spaudos konferencijoje sakė mokymams vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras. Pasak generolo, visos šios pratybos yra pabrėžtinai gynybinio pobūdžio, su tikslu rengtis užtikrinti šalių suverenitetą.
Pratybose „Perkūno griausmas 2018“ dalyvaus iki 9 tūkst. karių ir pareigūnų iš Lietuvos kariuomenės padalinių ir kitų Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms priskiriamų vidaus saugumo tarnybų, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms pavaldžių institucijų ir civilinių organizacijų.
Pratybose taip pat dalyvaus NATO sąjungininkai – Vokietijos vadovaujamos NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų kariai ir Portugalijos rotacinių pajėgų padalinys.
„Siekdami išlaikyti skaidrumo ir atvirumo dvasią, Lietuva į pratybas pakvietė stebėtojus iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir Suomijos“, – akcentavo gen. mjr. V. Vaikšnoras.
Jau artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas. Didžiausias judėjimas laukiamas birželio 6-9 d., kai vyks JAV Sausumos pajėgų 2-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas. Jo metu apie 3 tūkst. JAV karių su 1500 kovinės technikos vienetų persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.
Šis didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis – per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos judės per visą Lietuvos teritoriją į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose. Birželio 18-21 d. iš pratybų vietovių JAV kariai keliais iš Lietuvos teritorijos grįš į nuolatines dislokacijos vietas.
Lietuvos kariuomenė rekomenduoja gyventojams, birželio 6-9 ir 18-21 dienomis planuojantiems savo keliones per Lazdijų ar Kalvarijų pasienio punktus, numatyti, kad dėl labai intensyvaus karinės technikos judėjimo kelionė gali užtrukti kiek ilgiau.
„Kariuomenės atstovai kartu su kitomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis kruopščiai planuoja technikos kolonų judėjimą. Tikimės ir visuomenės paramos bei supratimo“, – sakė Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. V. Vaikšnoras.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas: „Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovoję žydai yra verti didelės pagarbos“
Gegužės 30 d. Kaune Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų bendruomene, surengė Lietuvos Nepriklausomybės kovose kovojusių žydų tautybės Lietuvos karių pagerbimo renginį.
Mjr. M. Neimonto ir vyr. eil. M. Patašiaus nuotraukos
„Tarpukariu Lietuvos valstybės idėja patikėjo daug to meto žmonių, ne tik lietuvių. Galbūt jų motyvai ir buvo skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas vienodas – laisva Lietuva, kurioje visiems gera ir saugu gyventi”, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių gretose buvo įvairių tautybių žmonių. Vien žydų tautybės Lietuvos karių skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai liudija, kad žydų indėlis į Lietuvos gynybą buvo ženklus ir, kad jie yra verti didelės pagarbos.
„Dalyvauti renginyje, kur pagerbiami žydų kariai, kovoję už Lietuvos laisvę petys petin su broliais lietuviais, man yra didelė garbė, nes esu čia ir kaip Izraelio ambasadorius, ir kaip žydas, ir kaip atsargos karininkas“, - sakė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas.
Kalbėdamas apie Nepriklausomybės kovas Izraelio ambasadorius pabrėžė, kad nors to meto Lietuvos savanoriai buvo skirtingų religinių konfesijų, bet jie visi buvo Lietuvos piliečiai, kurie kovojo kartu už Lietuvos nepriklausomybę.
„Dėkoju už pripažinimą ir už ceremoniją, kuri čia vyksta. Noriu pasakyti savo istoriją. Mano proprosenelis dalyvavo mūšiuose prieš carinę Rusiją. Jis buvo gydytojas, baigęs Varšuvos universitetą. Gydė sukilėlius miškuose ir už tai buvo nubaustas caro kariuomenės. Ir šiandien mano pusbrolis tarnauja Lietuvoje, atstovaudamas JAV pajėgas. Aš labai didžiuojuosi, kad buvo ir yra žydai, kuriems Lietuvos Nepriklausomybė yra labai svarbi”, - ambasadoriui antrino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Iškilminga pagerbimo ceremonija vyko Kauno senamiestyje, A. Mapu gatvėje esančio pastato, kuriame 1937-1940 m. veikė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga.
Iškilmingoje pagerbimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės nariai, Kauno karinės įgulos dalinių vadai, Garbės sargybos kuopos kariai, kauniečiai.
Po ceremonijos renginio dalyviai buvo pakviesti dalyvauti Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusioje diskusijoje tema „Lietuvos žydų indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės kovas“ ir Lietuvos Karinių oro pajėgų orkestro koncerte.
„Žydai Lietuvą laikė savo valstybe, rūpinosi ja ir kuomet atėjo sunkus metas. Ne vienas jų tuomet tapo Lietuvos savanoriu“, - pradėdamas diskusiją sakė jos moderatorius, karo istorikas prof. Valdas Rakutis. Renginyje pasisakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jonas Vaičenonis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus tyrinėtoja dr. Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai.
2021-2027 m. ES biudžete dvigubinamas programos „Erasmus“ finansavimas ir stiprinamas Europos kultūros ir kūrybos sektorius
Europos Komisija siūlo ateinančiu ilgalaikiu 2021–2027 m. ES biudžeto laikotarpiu programai „Erasmus“ skirti du kartus daugiau lėšų – 30 mlrd. EUR, iš kurių 25,9 mlrd. EUR būtų skirti švietimui ir mokymui, 3,1 mlrd. EUR jaunimui ir 550 mln. EUR – sportui.
Europos Komisijos pasiūlymu padvigubinti „Erasmus“ biudžetą siekiama:
· padidinti dalyvių skaičių. Padvigubinus programos biudžetą, dalyvių skaičius 2021–2027 m., palyginti su dabartiniu finansavimo laikotarpiu, bus patrigubintas – iki 12 mln. Programoje galės dalyvauti mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai, stažuotojai, mokytojai, instruktoriai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto treneriai, tačiau taip pat profesinių mokyklų moksleiviai ir suaugusiųjų švietimo specialistai, įskaitant dalyvaujančiuosius „ErasmusPro“.
· pritraukti įvairios socialinės padėties žmonių. Pagal naująją programą bus nustatyta naujų formatų ir paprastesnė prieiga mažesnėms ir bendruomenės lygmens organizacijomis, taigi programoje bus lengviau dalyvauti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims;
· užmegzti stipresnius ryšius su likusiu pasauliu. Naudojantis fizinio ir virtualiojo judumo deriniu taip pat bus skatinamas mobilumas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis;
· skirti daugiau dėmesio perspektyvioms studijų sritims. Sustiprinta programa galės skirti daugiau dėmesio tokioms studijų sritims kaip atsinaujinančioji energija, klimato kaita, aplinkos inžinerija, dirbtinis intelektas ir dizainas.
· remti europinę tapatybę suteikiant kelionių patirties. Nauja iniciatyva „DiscoverEU“ suteiks jaunimui galimybių susipažinti su Europos kultūros paveldu ir įvairove.
Kariuomenė jau sulaukė beveik 5000 prašymų atlikti karo tarnybą savanoriškai arba pirmumo tvarka
Šiais metais atlikti privalomąją karo tarnybą planuojama pakviesti maždaug 3900 šaukiamojo amžiaus piliečių, tačiau Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba jau yra gavusi beveik 5000 prašymų iš norinčiųjų atlikti tarnybą savanoriškai arba pirmumo tvarka – pusantro tūkstančio prašančiųjų siekia tarnybą atlikti savanoriškai, o beveik pusketvirto tūkstančio jaunuolių yra iš šaukiamųjų sąrašo, tačiau nori pasinaudoti teise atlikti tarnybą pirmumo tvarka. Savanoriškai Iš atlikti karo prievolę beveik 100 prašymų pateikė merginos.
Devynerių mėnesių karo tarnybą šiemet jau pradėjo daugiau nei 300 jaunuolių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose, taip pat Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje, Karinių jūrų pajėgų apsaugos kuopoje Klaipėdoje bei Gedimino Štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje Vilniuje.
„Siekiame kiekvienam, suprantančiam Tėvynės gynybos svarbą, sudaryti visas sąlygas mokytis kartu su geriausias turimais specialistais, skleisti patriotizmą ir supratimą, kad Lietuva yra mūsų visų šalis ir kas daugiau, jeigu ne mes patys galime ją stiprinti kiekvieną dieną. Visuomenės ir kariuomenės bendras darbas yra svarbus siekiant išlaikyti pamatines vertybes, laisvę ir nepriklausomybę. Kaip išskirtinės motyvacijos ir ryžto tarnauti pavyzdį pateikčiau Kuršėnų „Ivinskio“ gimnaziją – iš vienos klasės rugpjūčio mėnesį į tarnybą išvyks net 8 klasiokai, kurie norą tarnauti pareiškė savanoriškai. Tai puikus pavyzdys, kad vienybėje slypi jėga, iš kurios kyla ir pareigos jausmas“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.
Artimiausi šauktinių karių išvykimai į dalinius numatyti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rugpjūčio pradžioje Kęstučio motorizuotas pėstininkų batalionas (Tauragės r.) priims beveik 500 karių, rugpjūčio pabaigoje Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (Kauno m.) sulauks 200, o Vytenio bendrosios paramos ir logistikos batalionas rugsėjo viduryje lauks daugiau nei 450 nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos karių
Lietuva pretenduoja gauti prestižinį fotoknygų konkurso apdovanojimą
Festivalis „PHotoESPAÑA“ paskelbė šių metų geriausios fotografijų knygos konkurso finalininkų sąrašą, kuriame pirmą kartą per 20 metų – Lietuvos vardas – leidyklos „Kultūros meniu“ išleista Mindaugo Ažušilio knyga „Lietuva. 999.9 / Lithuania. 999.9“ (dailininkas – Gytis Skudžinskas).
Iš daugiau nei 350 konkursui pateiktų knygų į tarptautinę kategoriją atrinktos 29-ios, išleistos tokių pasaulio leidybos lyderių kaip „Steidl“, „Dewi Lewis publishing“, „Kehrer“ ir kiti. 11 knygų konkuruos savileidybos, dar 17-ika nacionalinėje kategorijose. Kas laimės kiekvienoje iš jų paaiškės birželio 5 d. Nacionalinėje Ispanijos bibliotekoje Madride. Ekspertų kokybiškiausiomis ir originaliausiomis pripažintas knygas bus galima pamatyti parodoje, kuri bibliotekoje vyks iki pat rugsėjo 23 dienos.
Jau šiandien Klaipėdą užplūs užsienio karo laivai ir jūrininkai
Šiandien, gegužės 31 d., apie 8 val. ryte, Klaipėdos jūrų uostas vieną po kito priims 37 užsienio šalių karo laivus iš šešiolikos valstybių. Dalyvauti didžiausiose kasmetinėse tarptautinėse jūrinėse pratybose BALTOPS 2018 ( „Baltijos operacijos 2018“) atvyks apie keturis tūkst.karo jūrininkų. Šiais metais pirmą kartą Lietuvai yra patikėta organizuoti šių pratybų parengiamąją fazę.
Pratybos vyks pagal tam tikrą scenarijų, imituojant susidariusį konfliktą tarp pramanytų šalių. Pratybų dalyviai pagal scenarijų yra suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena atlieka pagalbos suteikimo vienai iš pramanytų šalių, taip pat gynybos, kita – puolimo funkcijas. Tai – puiki proga patikrinti laivų įgulų pasiruošimą vykdyti karines užduotis artimas realioms sąlygoms.
Pratybų metu atliekamos ir tobulinamos karo laivų manevravimo formuotėse, laivų konvojavimo, artilerinių šaudymų, priešlėktuvinės ir antiteroristinės gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, kovos su povandeniniais laivais, jūrų desanto išlaipinimo krante bei kitos karinės procedūros.
Šias didžiausias NATO pratybas, kurios vyks birželio 4-15 d., Baltijos jūroje organizuoja NATO smogiamosios ir palaikymo pajėgos (angl. Naval Striking and Support Forces NATO, trump. STRIKFORNATO), kurioms iš štabo laivo ,,Mount Whitney“ vadovauja JAV VI laivyno vadė vice-admirolė Lisa Frachetti (Lisa Franchetti). Pratybų pagrindiniai tikslai yra šie: tarp dalyvaujančių NATO ir Šiaurės Europos valstybių pajėgų išplėsti sudėtingų kompleksinių operacijų mastą; taip pat didinti ir gerinti dalyvaujančių šalių pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką bei kelti dalyvaujančių jūrų pajėgų kompetencijos lygį.
Pratyboms ruošiasi ne tik Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, tačiau ir Klaipėdos bei Palangos miestai. Svečiams Klaipėdoje planuojamas nemokamas viešasis transportas, persikėlimais keltais, juos apsilankyti kviečia Lietuvos jūrų, Laikrodžių, Gintaro, Mažosios Lietuvos muziejai, Klaipėdos universitetas ketina aprodyti istorinį kompleksą. Karo jūrininkus bus galima identifikuoti pagal apyrankes su ,,Baltops’18” simbolika. Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad privačios uosto įmonės patenkintos į Klaipėdą atvykstančiais karo laivus ir sako, kad netgi didžiuojasi, kad jų krantinės yra panaudojamos tokiai gražiai misijai
Birželio 1–2 dienomis kariai lankysis Klaipėdos mokyklose, vyks į edukacines ekskursijas po Lietuvą. Birželio 2 d. Atgimimo aikštėje bus minima Kariuomenės ir visuomenės diena, kurioje karinę techniką ir ginkluotę Danės gatvėje ir šalia jos eksponuos Motorizuotoji pėstininkų brigada ,,Žemaitija“, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė miestiečius kvies į tirą – specialią uždarą patalpą, pritaikytą saugiai šaudyti į mokomuosius taikinius, savo dalinius pristatys ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė. Piešinių konkursą vaikams ir viktoriną rengia Klaipėdos įgulos karininkų ramovė.
Didžiausio susidomėjimo tikimasi sulaukti ,,Klaipėda Challenge 2018”, vyksiančiame kartu su Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šis renginys bus atidarytas šventiška ,,Baltops 2018” pratybų dalyvių eisena ir Garbės sargybos kuopos pasirodymu, o vėliau kariai varžysis įvairiose nuotaikingose ir linksmose sportinėse rungtyse, kurios ne tik patikrins karių gebėjimus ir ištvermę, bet ir neabejotinai taps atrakcija svečiams ir miestiečiams. Renginį užbaigs roko grupės pasirodymas. Planuojama šventės pradžia birželio 2 d. 14.00 val.
Lenkijos premjeras sekmadienį atvyksta į Lietuvą
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sekmadienį su premjeru Sauliumi Skverneliu susitiks Mažeikiuose.
AFP/Scanpix nuotr.
Po to premjerai kartu išvyks į Estijos sostinę Taliną.
Vyriausybė nustatė, kaip bus atliekama dalis centralizuojamų bendrųjų funkcijų
Vyriausybė patvirtino buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo centralizuoto atlikimo tvarkų aprašus. Šie tvarkų aprašai nustato įstaigų, kurių funkcijos centralizuojamos, taip pat šias funkcijas centralizuotai atliekančių įstaigų, atsakomybes, informacijos mainų principus, reikalavimus tvarkomų asmens duomenų apsaugai.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo centralizuoto atlikimo tvarkų aprašų patvirtinimas – svarbus žingsnis įgyvendinat Vyriausybės programos nuostatas dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo šalyje. Tai tiesiogiai prisidės prie Vyriausybės viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimo.
„Vienas iš Vyriausybės tikslų – optimizuoti viešojo sektoriaus valdymą. Siekiame, kad visi valstybės ištekliai būtų valdomi racionaliai ir kokybiškai. Esu įsitikinęs, kad bendrųjų funkcijų konsolidavimas yra vienas iš svarbių pokyčių viešojo sektoriaus valdyme. Vyriausybė skiria tam didelį dėmesį, todėl šio pokyčio eiga stebima Strateginių projektų portfelio komisijoje. Tikiuosi, kad visos įstaigos žiūrės strategiškai ir prisidės prie sklandaus bendrųjų funkcijų konsolidavimo bei valstybės biudžeto lėšų taupymo“, – teigė premjeras S. Skvernelis.
Patvirtinti buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo centralizuoto atlikimo tvarkų aprašai leis įstaigoms veiksmingiau organizuoti personalo administravimą ir buhalterinę apskaitą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas šioms funkcijoms atlikti.
Atskyrus centralizuotai atliekamas personalo administravimo funkcijas ir jas pavedus atlikti Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC), įstaigos turės galimybę labiau susitelkti į žmogiškųjų išteklių valdymą ir šios veiklos tobulinimą, perimdamos verslo patirtį ir diegdamos naujus modernius žmogiškųjų išteklių valdymo įrankius.
Patvirtinti tvarkos aprašai leis tinkamai organizuoti ir NBFC darbą, kuris nuo šių metų liepos 3 d. centralizuotai atliks 142 valstybės įstaigų, kuriose dirba apie 19 tūkst. darbuotojų, personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos funkcijas.
„Atsižvelgiant į tai, kad pirmajame konsolidavimo etape darbuotojai liks savo darbo vietose, konsoliduojamos įstaigos privalo sudaryti sąlygas NBFC darbuotojams naudotis įstaigų informacinėmis sistemomis, tvarkyti duomenis tiek, kiek reikalinga nustatytoms funkcijoms atlikti. Vėliau tikimės įdiegti vieningas sistemas, leisiančias optimizuoti buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo procesus“, – teigė NBFC vadovas Antanas Matusa.
Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui
Seimo Ekonomikos komitetas gegužės 30 d. posėdyje pritarė komiteto patobulintam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui (NENS). Tobulindamas projektą, komitetas ypatingą dėmesį skyrė elektros energetikos sistemos saugumo užtikrinimo iki prisijungimo prie Europos elektros energetikos sistemos klausimui.
Siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, siekiama, kad gamtinių dujų perdavimo sistema būtų sujungta su ES dujų perdavimo sistema per Lenkiją, o suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje toliau užtikrintų alternatyvų ir konkurencingą dujų tiekimą.
Be to, vystantis technologijoms ir energijos iš AEI gamintojams konkuruojant rinkoje, tikimasi, kad 2050 m. elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių taps pagrindine bendrajame šalies elektros energijos suvartojimo balanse ir visa šalyje suvartojama elektra bus pagaminta Lietuvoje.
NENS siekiama, kad Lietuva taptų informacinių technologijų sprendimų energetikai, biomasės ir biokuro technologijų, saulės ir vėjo energetikos technologijų, geotermijos technologijų, energetikos rinkos, elektros sistemos veikimo pokyčių, naujų elektros sistemos valdymo metodų kūrimo ir energetikos projektų įgyvendinimo centru, taip pat būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos ir didinamas didelę pridėtinę vertę turintis energetikos technologijų eksportas.
Seimui patvirtinus NENS, bus sudarytos sąlygos, kad Lietuvos energetika valstybei ir vartotojui kurtų pridėtinę vertę, būtų pažangi, patikimai aprūpinanti netaršia energija už konkurencingą kainą, užtikrinanti Lietuvos valstybės, jos piliečių ir verslo poreikius.
Europos Parlamentui nepriimtini ilgalaikio ES biudžeto karpymai
Europos Parlamentas (EP) paragino naujuoju ES finansiniu laikotarpiu (2021–2027 m.) skirti pakankamai lėšų saugumo ir migracijos politikai finansuoti, taip pat išlaikyti deramą paramą regioninei politikai bei žemės ūkiui.
Europarlamentarai pažymi, kad gegužės 2 d. Europos Komisijos pateikti būsimojo biudžeto duomenys klaidina ir ne iki galo atspindi karpymus, kuriuos patirs ES regionai ir žemės ūkis. EP vertinimu, priėmus Komisijos pasiūlytą biudžeto projektą be pakeitimų, ES regionai netektų 10 proc., o žemės ūkis – 15 proc. paramos palyginti su dabartiniu finansavimu, o tai nepriimtina. Europos Komisija tvirtina, kad šių politikos sričių finansavimas mažės ne daugiau kaip 5 proc.
Atgal
