"Lietuvos aido" šimtmečiui
05.23.„Lietuvos aido“ šimtmečiui. Čiurlioniškas pavasario motyvas
Vytautas Baškys
Meno, poezijos ir istorijos sąskambis paryškina gamtos ir gyvenimo nuotaiką. 1907 metais nutapytu paveikslu „Pavasario motyvas“ Čiurlionis tarsi kitu įvaizdžiu pratęsia„Saulėtekio“ padangės ir istorinės gelmės mintis. Dabar pavasario dvelksmą ir gyvenimo įvykių tempą bene geriausiai yra apibudinęs poetas keturvėjininkas J. Žlabys-Žengė: „Dabar – pavasaris. Pavasaris – tai viskas. Žinai, kai oras tviska, Žinai, kai akys mirguliuoja, Ir dar žinai, kad tai ne viskas“.
Skaidrioje padangėje pavasariniai vėjai plukdo debesų tumulus, draiko lieknas žilvyčio šakeles, o iš bokšto sklindantis varpų skambesys tarsi melodinis motyvas susilieja su debesų ritmika ir nusidriekia iki begalybės. Santūriu apibendrinimu galima pasitenkinti tuo, kaip viskas atrodo, bet keturvėjininkas primena „Ir dar žinai, kad tai ne viskas“.
Vaizdingas pavasario gamtos ir gyvenimo sąskambis kelia klausimą, – kam skirtas šis varpų skambesys? Pavasaris daug ką keičia. Tame pokytyje aukštą muzikinį lygį pasiekęs Čiurlionis tarė: „Muzikos man nepakanka". Jo gyvenimas garsiniame pasaulyje keitėsi į vaizdinį. Kūrybinė vaizduotė susisiejusi su tautiniu pakilumu užsibrėžė tikslą įgyvendinti tai tapyba.
.JPG)
„Pavasario motyvas“ 1907 M. K. Čiurlionis
Stebėdamas gamtinį kraštovaizdį dailininkas tapydamas siekė savotiškai jį pakylėti virš kasdienybės, fiksavo vaizduojamų motyvų apšvietimą. Savitai apibendrintą spalvų ir ankstyvo pavasario vaizdą, jo išraišką sieja su įvykiais, su simboliniu XX a. pradžios gyvenimo tikrovės turinio atspindžiu. Dailininko kuriamo vaizdo nuotaika tarp nostalgijos ir tikrovės išryškina gimtinės kraštovaizdį ir tautos idėjas, kurios vaizdo siužetuprabyla kaip gyvybinis tautos liudijimas būti. Lietuviškos spaudos draudimo laikmetyje dr. Jono Basanavičiaus 1883 metais Ragainėje išspausdinto pirmo „Aušros" numerio tautinė dvasia atmetė svetimos kultūrinės įtakos poveikį ir sutelkė į vieną, anuomet dar sprangų žodį – „laisvė“.
Tai buvo kažkas ypatingo, lietuvių sąmonėje sukilę šviesos bei lūkesčių idėjos su Lietuvos idealu įkvėpė Vincą Kudirką sukurti „Tautišką giesmę“. Erdvės ir laiko sąveikojeprabilęs Čiurlionio „Pavasario motyvas“ vaizduojamų prasmių reikšme tampa ypatinga laikmečio atsklanda, kuri varpų gaudesiu garsina Lietuvos išaukštinimo idėją, perteikia reikšmingus gyvenimo įvykius, kurie lėmė Nepriklausomybės atkūrimą. Komponuojama erdvė laiko ir priežasties požiūriu kūrybos varpais artina prie tikslo. Tai vienas svarbiausių vaizdinio sistemos istoriosofinės minties konstravimo principų. Sprogstantys žilvyčio pumpurai ir tarpusavyje susietų debesų ritmas žymi įvykius, jų ryšį ir varpų skambesiu skelbia tautos laisvės lūkesčių išsipildymo nuotaiką.
Taip sklindantis „Pavasario motyvo“ garsas erdvėje perteikia laikmečio idėjas, didžius siekius, kurie, greta politinių veiksmų, ypatingai svarbūs istoriniais kultūros momentais. Knygnešių veiklą vainikuoja 1895 metais išleistas pirmas Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. Publikuotas eilėraštis „Lietuva brangi“ kaip begalinės meilės tautos jausmas, – tiesiog skambus gestas, kuristapoantruoju Lietuvos himnu. „Aušros“, „Varpo” bei visos lietuviškos pogrindinės spaudos leidybos pergale tapo 1905 m. gegužės 7 d. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas; tamsos ir blogio demonai ėmė trauktis, pasaulyje neregėta kova buvo laimėta. Dabar tai – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
1905 m. „Vilniaus žiniose“ J. Basanavičius straipsnyje „Apie lietuvių dailą ir raštą“ įvardijo geriausius dailininkus, išskyrė Čiurlionį (1875–1911), kurio originalūs ir individualūs darbai gali būti naujos pakraipos tapyboje pradžia. Pabaigė šūkiu apie lietuvių dailės perspektyvą: „Lai gaivina ji mūsų tautą, lai ruošia jai garbingą ateitį!“
Čiurlionio kurtas šviesos spindulys pasiekė Lietuvos valstybės atkūrimą ir ataidi į „Lietuvos aido“ šimtmetį. Atgarsis dar kartą primena poeto keturvėjininko, Nepriklausomybės savanorio, karo raitelių pulko kapitono J. Žlabio-Žengės kaip kardas aštrią plunksną. Jo kūrybinis kredo: „Literatūra man yra akcija ir teorema, kurioje aš noriu įrodyti kam aš tikiu ir ko aš noriu“. Bet jo norai Vilniaus vadavimui „Galingai pasikausime / Herojingam apyaušry...“ 1934 metais žlugo dėl Smetonos išprovokuoto, tam pasiryžusių karininkų sukilimo; Žlabys buvo nuteistas ir ištremtas. Jį gelbėjo „Lietuvos aido“ redakcija. Daug negandų patyręs poetas Žlabys prasidėjus Nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. vėl tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu, jam suteiktas Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininko leitenanto laipsnis.
Savo ruožtu „Pavasario motyvų“ kompozicijos istorinis turinys bene ryškiausiai atsiveria nuo „Saulėtekio“ iki „Dvynių“ paveikslo Zodiako ženklų cikle. Šioji savotiško triptiko meninė Lietuvos kraštovaizdžio sąlyčio su tikrove, su istorijos fragmentų atodanga turinio įvairove gyvuoja ir „Lietuvos aido“ puslapiuose, išliko aktyviu laikraščio motyvu, kuris prisideda prie mūsų šalies valstybingumo raidos kūrimo.
Atgal
