Kultūra, menas

2024.06.07. KNYGA – BRANGIAUSIA DOVANA

Antanas Šimkūnas

Kaip gali būti nepradžiugintas ir pakylėtas, kai tave gimimo dienos proga aplanko garsus mokslininkas su žmona, įteikia gėlių ir dar savo ką tik išleistą brangią knygą. Taip baigiantis gegužei nutiko ir man, kai mane aplankė kraštietis, Pasvalio krašto Garbės pilietis, profesorius Rimantas Mykolas Kanapėnas su žmona Paulę ir padovanojo savo knygą „Jie kūrė žmonijos pažangą“. Malonu paimti į rankas gražiai išleistą, gausiai iliustruotą leidinį kuris lyg kokia enciklopedija pasakoja apie pažangos kūrėjus nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pateikiamos kūrėjų pavardės ir nuotraukos, atlikti darbai ir jų svarba žmonijai. Knygoje galima susipažinti su visais Nobelio premijos laureatais, išskirti ir iš Lietuvos kilę šios premijos laureatai. Kad skaitytojui būtų lengviau orientuotis šiuolaikiniame mokslo pasaulyje, pateikiamos šiuolaikinės fizikos sąvokos. Lakoniškai apžvelgiami visi svarbiausi žmonijos istorijos laikotarpiai, supažindinama su įžymiais antikos laikų mąstytojais ir filosofais, viduramžių ir naujųjų laikų mokslininkais ir išradėjais. Pasakojama, kaip vystėsi technologija, kaip ji keitė visuomenę ir jos gyvenamąją aplinką, kaip Lietuvoje kūrėsi pirmosios lazerinės technologijos, kaip jas vejasi atsinaujinančios energijos technologijos, vėjo, saulės, vandens, vandenilio energija. Pagaliau ateina kvantinės technologijos- komunikacijų ateitis. Netolimoje ateityje, rašoma knygoje, turėsime naujos kartos supersaugų kvantinį internetą, kuris pakeis mūsų gyvenimą, ateis kvantinio interneto era. Pernai ES Komisija numatė sukurti pažangiausius bandomuosius kvantinius kompiuterius, veikiančius kaip greitintuvai, sujungus juos su Bendrosios įmonės superkompiuteriais.

Daujėnų seniūnas Vladas Vitkauskas (kairėje) supažindina Rimantą Mykolą Kanapėną, jo žmoną Paulę ir Panevėžio vyskupą emeritą Joną Kaunecką su paminkliniu akmeniu, primenančiu, kad čia buvo jo gimtasis Pulciniškio kaimas

Knygos „Jie kūrė žmonijos pažangą“ viršelis

Knygoje skaitytojas ras dirbtinio intelekto įžvalgas. ES šalyse dirbtinis intelektas (DI) laikomas svarbiausiu visuomenės skaitmeninės transformacijos prioritetu. Jis naudojamas internetinėje erdvėje – komerciniais tikslais, optimizuojant prekes bei produktus, logistikoje – suteikiant personalizuotas ir automatinių vertėjų paslaugas, transporto srityje – pagerinant susisiekimą įvykus avarijoms. DI gali palengvinti žmonėms sveikatos apsaugos, informacijos, mokymo prieinamumą, padėti susipažinti su oro ir klimato kaitos prognozėmis, kovoti su kibernetiniais įsilaužimais. Negalima atmesti, rašoma knygoje, kad po keliasdešimt metų dirbtinis intelektas aplenks žmogaus galimybes.

Knyga užbaigiama pasakojimu apie kosmines technologijas. Kosminėje erdvėje dirbančių stočių skaičius kasmet auga. 2022 metais į orbitą buvo iškelta daugiau kaip 1000 kosminių aparatų. 90 pasaulio valstybių bendrauja per kosmines stotis. Per kosmosą keičiamasi informacija, vyksta aplinkos stebėjimai, suteikiama daugybė paslaugų aviacijai, laivams.

Mokslininkai dabar bando sukurti branduolinės sintezės raketos variklį, kuris išvystytų raketos greitį 800 000 km/val. Tuomet į Marsą būtų galima nuskristi per kelis mėnesius. Vyksta lenktynės dėl galimybės pirmam įsikurti Mėnulyje. Prie lenktyniaujančių JAV, Kinijos, Indijos ir Rusijos nori prisijungti ir Japonija. Europa bendradarbiauja su JAV pagal didžiulę programą „Artemis“ Šiam projektui pavadinimas suteiktas pagal senovės graikų mitologiją – deivė Artemidė buvo Apolono sesuo. 2025 metais NASA, vykdydama misiją „Artemis 3“, planuoja išlaipinti astronautus Mėnulyje. JAV planuoja 2030 metais Mėnulyje pastatyti nuolatinę bazę skristi į Marsą.

Mokslinė žmonijos pažanga yra nesustabdoma. Ji be perstojo veržiasi pirmyn, varoma naujų idėjų ir revoliucinių atradimų. Knygoje sakoma: „Mokslininkai mano, kad ateityje intelektualiai pažangios civilizacijos išsivystys į superprotingas, galbūt biomechanikos būtybes – kiborgus, pasieksime vadinamąjį singuliarumą, kasdieną darysime revoliucinius atradimus, naudodami saulės energiją, galėsime naudotis tarpžvaigždinėmis kelionėmis Šiame pasaulyje Daisono sferos, kiborgai, teleportacijos įrenginiai yra ne tik įmanomi, bet ir praktiškai neišvengiami , - teigia mokslininkai. Daisono sfera – fiziko Freemano Dysono idėja – tai hipotetinė lengvų konstrukcijų sistema, skirta Saulės energijai surinkti ir perduoti į Žemę...Vienas realiausių projektų – orbitoje įrengti kilometrų skersmens Saulės elektrinę, kuri nuolat tiektų švarią energiją į priėmimo stotį Žemėje.“

Knygos pabaigoje autorius pateikia daug mokslo įdomybių, taip pat žymių mokslininkų, rašytojų, filosofų posakių bei citatų. Vienas jų labai tinka pačiam autoriui. DIDŽIAUSIĄ REIKŠMĘ GYVENIME TURI TAI, KĄ PADAROTE DĖL KITŲ. Zigas Ziglaras.

Parengti šią knygą, surinkti gausybę faktų reikėjo daug laiko ir kantrybės. Tuo tarpu Rimantas Mykolas Kanapėnas buvo pasinėręs lazerių kūryboje, parašė ne vieną knygą ir vadovėlį apie tai, dirbo dėstytoju Kauno politechnikos institute, Vilniuje įkūrė lazerinės technologijos centrą, pagal užsienio valstybių užsakymus kūrė lazerinius gydymo prietaisus,, kurių nemažai padovanota kovojančiai Ukrainai, dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultete, vadovavo studentų baigiamiesiems darbams, jų mokslinei veiklai. Pagaliau tapęs Vilniaus pasvaliečių bendrijos vadovu pažadino visus kraštiečius naujoms idėjoms ir naujiems darbams. Buvo surengtas Pasaulio pasvaliečių suvažiavimas Seimo rūmuose, Pasvalyje pasodintas Atkurtos Lietuvos šimtmečio ąžuolynas, pradėta rengti Pasvalio krašto enciklopedija, bendradarbiaujant su Pasvalio savivaldybe pradėta įamžinti išnykusių Pasvalio krašto kaimų atminimą. Daug surengta įvairiausių renginių Vilniuje ir Pasvalyje, keliauta po gimtąjį kraštą.

Ir tokios aktyvios veiklos sąlygomis Rimantas Mykolas Kanapėnas rado laiko padovanoti skaitytojams, pirmiausia moksleiviams, studentams, kultūros ir mokslo darbuotojams brangią knygą apie žmonijos pažangos kūrėjus.

Knygoje randame kraštietės žurnalistės Marijonos Varneckienės pokalbį su Rimantu Mykolu Kanapėnu. Paklaustas, kas skatina mokslininko kūrybinę mintį, Rimantas Mykolas Kanapėnas atsako: „Nuo svajonės iki pasiekimų ilgas kelias. Reikia daug drąsos, žinių, išradingumo, kantrybės, turi būti troškimas, ištvermė, atkaklumas, savo idėjomis tenka sudominti ir šalia esančius žmones, kad jie taptų tavo bendraminčiais ir pagalbininkais.“

Ant akmens iškalti Pauliaus Širvio žodžiai

Tik trumpam, tik sekundėm keliom

Apkabinti norėčiau gimtinę,

Su miškais jos, su pievom žaliom

Ir artojų pirkelėm šiaudinėm.

Knygos viršelio nuotrauką darė pats autorius savo fazendoje..

Atgal