Kultūra, menas
2023.03.24. Atvirukų istorijos. La Belle Epoque - Puikioji Epocha
Kęstutis K. Šiaulytis
Jau keliolika metų planetos noosferoje tvyro nuojauta, o komunikacinėse galaktikose pranašysčių tekstais byloja žiniuoniai – esame epochų tarpuvartėje. Dabarties politinių, ekonominių, ideologinių lūžių sąramoje verta prisiminti kitus kažkada klestėjusius žmonių gyvensenos klodus. Europinėje atmintyje tapybiškais miražais skleidžiasi lakia prancūziška formule nusakytas veržlus šimtmečių tarpuamžis – „La Belle Epoque“. Ta Puikioji epocha prasidėjo Prancūzijos-Prūsijos karo metais (1870-1871).
Išvykimas iš viešbučio. Atvirukas išsiųstas Belgijoje, 1904 metais. Chromolitografija.
Karo pasėkoje vienoje šalyje krito imperatorius Napoleonas III, iškilo respublika, kitoje – gimė suvienyta Vokietija. Po keturiasdešimt ketverių taikių metų, 1914 metų liepos 28, Nuostabųjį laikmetį giljotinavo Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu.
Paryžiečiai, kovoms su prūsais atminti, prie sostinės 1860 metais prijungtame Monmartro priemiestyje, ant to paties vardo aukštos kalvos nutarė pastatyti didingą bažnyčią – Sacre Coeur (Švč. Jėzaus Širdies) baziliką. Jos statyba truko iki 1914 metų. Dabar ši Bazilika, kaip ir Pasaulinei parodai Paryžiuje 1889 metais pastatytas Eifelio bokštas, tapo La Belle epochos simboliais. Tas šaunusis laikmetis aprėpė visą pasaulį – žemynus apjuosė geležinkeliai, miestų gatvėse šalia karietų atsirado automobiliai, pakilo pirmieji lėktuvai, prabilo telegrafas, telefonas, radijas, nušvito elektriniai žibintai... Įkvėptas mokslo ir technikos laimėjimų Žiulis Vernas lyg iš Gausybės Rago pažėrė skaitomumo viršukalnes pasiekusių romanų aibę. Vien „Aplink pasaulį per 80 dienų“ nuotykiai – tikras La Belle epochos eliksyras! Laikmetis įaustas ir kitų prancūzų – Gustavo Flobero, Gi de Mopasano, Emilio Zola kūryboje, garsiųjų anglų – Rajdajardo Kiplingo, Artūro Konano Doilio, Džeromo K. Džeromo, amerikiečių Džeko Londono, Marko Tveno knygose. Visi paminėti autoriai patys gyveno toje laimingojoje, nuostabiojoje epochoje.
Paryžius. XIX amžiaus pabaiga. Fotografija.
„Atnaujinimo“ atviruke Vincento van Gogo kūrinio „Leitenanto Paul-Eugene Milliet portretas“ (1888) reprodukcija. Darbas saugomas Krioler-Miuler (Otterlo, Nyderlandai) muziejuje.
Statoma Paryžiaus Monmartro Sacre Coeur bazilika. Atvirukas išsiųstas 1909 metais. Paspalvinta fotografija.
Šokis. Atvirukas išsiųstas Miunchene, 1903 metais.
Paryžius. Trokadero rūmai. Pastatyti Pasaulinei parodai 1878, nugriauti 1936. Paspalvinta fotografija.
Mieliausi linkėjimai. Atvirukas išsiųstas į Šveriną (Vokietija), 1903 metais. Chromolitografija.
Mano kartos keliautojus laike į La Belle Epoque nubloškė dar prieš penkis dešimtmečius Lietuvoje išleistos Anri Periušo „Gyvenimų“ ciklo knygos skirtos Renuarui, Mane, Sezanui, Van Gogui, Sera, Gogenui, Tuluz-Lotrekui. Marguose „gyvenimų“ puslapiuose vis minimas Monmartras. Pasirodo, šio Paryžiaus priemiesčio gatvelėse, čia buvusiose dailininkų dirbtuvėse, triukšmingame „Mulen Ružo“ kabare – sukosi naujojo meno girnos. Modernizmo malūnininkais darbavosi ir Klodas Mone, Kamilis Pisaro, Edgaras Dega, Berta Morizo, čia gimęs Utriljo. Monmartro palėpėse prieglaudą rado kubizmą sukonstravę Pablas Pikaso, Žoržas Brakas.
La Belle epochoje ir pašto tarnautojų kabinetuose išsilukšteno moderni komunikavo priemonė – atvirukas. Iliustruoti atvirukai savaime radosi (kareivių nupiešti) Prancūzijos-Prūsijos karo sūkuriuose, o vėliau, tapo šios epochos stebukliniu veidrodėliu – parodo viską, ko pageidauji.
Atgal
