Kultūra, menas
2023.02.28. Spalvota kasdienybė
Janina Valančiūtė
Lietuvos medicinos biblioteka
Vasario 14-osios popietę Lietuvos medicinos bibliotekoje atidaryta meno kūrėjos, tautodailininkės Stanislavos Baronienės tapybos paroda ,, Formos ir spalvos“. Į susitikimą su parodos autore susirinko gausus būrys bičiulių. Jos darbais džiaugėsi ir kūrybinės sėkmės linkėjo menininkė Laimutė Širvydienė.
Stanislavos Baronienės kūrybinis kelias prasidėjo neseniai. 2017 m. ji įstojo į Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, kurioje mokėsi tapybos, piešimo bei įvairių grafikos technikų. 2020 m. baigusi šią mokyklą įgūdžius toliau tobulina Savicko dailės mokykloje pas Viktorą Binkį, ,,Portreto studijoje“ pas Raimondą Savicką ir Saulę Urbanavičiūtę studijoje ,,Akvarelė“. Menininkė taip paminėjo savo dailės mokytojus: grafikes Birutę Zokaitytę ir Ramintą Šumskytę, tapytojus Vidą Sevrukienę ir Liną Liansbergį. Ji aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse. Net šeši darbai iš E. F. Andrѐ atminimui skirto plenero įtraukti į tapybos, fotografijos ir kraštovaizdžio architektūros plenero darbų katalogą (2022 m.). Nuo 2021 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2022 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas.
Gintarės Zakarauskaitės nuotraukos
S. Baronienė jau yra surengusi septynias personalines parodas. Pasak menininkės, pagrindinis kūrybos šaltinis – gamta, o kūrybos tikslas – spalvomis bei išraiškingais potėpiais perteikti ją supančios aplinkos esmę, įamžinti jausmą ir nuotaiką. Tapybos darbams būdinga vaizduojamo siužeto judesio pagava, peizažuose regimi vaizdiniai tarytum raibuliuoja, spalvos prisirpę štrichai perteikia nuolatinį gamtos kismą bei vaizduojamų objektų charakterio subtilumą. Menininkė prisipažįsta, kad eksperimentuoja. Jos darbuose yra įvairių siužetų interpretacijų, rakursų įvairovė, taikomos skirtingos technikos. Pleneruose sukurtiems darbams būdingas ekspresionistinis realizmas ir lyriškas gamtos interpretavimas.
,,Pristatydama šią parodą neturėjau jokių nuostatų, teiginių ar pozicijos. Tik kasdienybę puošiantis motyvas, - sako parodos autorė. - Teptuko potėpiu išjaučiau dar vieną žiedo linkį, vazos blizgesį, audinio margumą... Nėra jokios tiesios ir jokio pareiškimo. Tik mėgavimasis procesu“.
Atgal
