Kultūra, menas
2022.06.30. Atgimusiai Lietuvai paveldo žiedus supynė...
Alvyra Grėbliūnienė
Birželio 15 d. Tėviškės pažinimo draugijos Druskininkų skyrius kartu su savivaldybės viešąja biblioteka surengėme literatūrinę popietę „Tėvynę pažinęs...“, skirtą Tėvynės pažinimo draugijos Garbės pirmininko dr. Kazio Račkausko (1935 10 21–2021 06 15) atminimui. Šis Tėvynės, Tautos, Kalbos mylėtojas, mokslų daktaras, kuklus ir paprastas žmogus labai mylėjo, gerbė Druskininkų skyriaus tautotyrininkus, Druskininkų kraštą. Prisiminėme ir dr. Kazio Račkausko ištikimą bendražygę Izabelę Skliutaitę-Navarackienę (1925 03 09 – 2021 03 02). Juos abu pagerbėme tylos minute. Iš gausybės nuotraukų bibliotekos informacinių technologijų specialistas parengė video pristatymą. Kartu su bibliotekos darbuotojomis surengėme dr. K. Račkausko pristatytų ir įstaigai padovanotų knygų, bukletų, brošiūrų, asmeniškai O. Bleizgienei ir man, A. Lankeliui rašytų laiškų parodą. Vėliau ši surinkta medžiaga bus sudėta į krašytotyrinius aplankus ir saugoma Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos kraštotyros skyriuje.
Renginio metu keliavome per 27 metų bendrystę. Glaustai papasakojusi šio iškilaus žmogaus autobiografiją, atverčiau Jo įdėto rūpesčio, pagalbos ir mūsų krašto tautotyrininkų nuveikto darbo įvertinimo knygą. Apie tai ir noriu plačiau pasidalinti. Pirmoji moteris,prieš 27 metusatvėrusi duris į tautotyros pažinimą – Liucija Būgaitė-Baubonienė, aukštaitė. Ji kilusi iš Pažiegės kaimo (Utenos r.), po tremties apsigyvenusi kurorte. 1995 m. įkūrė Tėviškės pažinimo klubą. 2003 m. kovo 17 d. Druskininkų savivaldybė įregistravo Tėviškės pažinimo draugijos Druskininkų skyrių. Buvo išrinkta jo vadove. „Jibuvo savo gimtojo krašto, Druskininkų, kuriuose gyveno, tiksliau – to Lietuvos krašto istorijos, kultūros paveldo ir iškilių tėviškėnų atminimo puoselėtoja. Liucija buvo viena uoliausių šalyje etnokultūros pakraipos Gimtinės laikraščių bendradarbių ir nepailstanti sklaidos savanorė, 2003 metais pelniusi Dzūkijos krašto laureatės garbingą titulą. Jai vadovaujant TPD Druskininkų skyrius savo pažintine ir švietėjiška veikla pelnė šviesuomenės pagarbą ne tik kurorte, bet ir šalyje“, – taip jos veiklą apibūdino TPD valdybos pirmininkas dr. K. Račkauskas.
Tautotyrininkai susirinko į prisiminimų popietę. Nuotr. tautotyrininko Antano Ruginio
Iš istorijos klodų K. Račkauskas ir I. Skliutaitė-Navarackienė, 2015 m.Nuotrauka iš autorės asmeninio archyvo
J. Tertelis džiaugiasi suradęs dr. K. Račkausko laišką...Nuotr. tautotyrininko Antano Ruginio
2006 m. Tėviškės pažinimo draugijos Druskininkų skyriaus pirmininku išrenkamas dr. Antanas Lankelis, o 2017 m.– Alvyra Grėbliūnienė. 1995– 2009 m. TPD leidžiamame laikraštyje „Gimtinė“ druskininkiečiai dalijosi savo krašto kultūros paveldu, šeimų, mokyklų istorija. Kai nuo 2010 m. buvo pradėta leisti Tėvynės pažinimo draugijos tautotyros metraštis (TM), aktyviausi tautotyrininkai – Ona Alesiūtė-Bleizgienė, Izabelė Navarackienė, Eugenija Sidaravičiūtė, Julė Bliūdžiuvienė, dr. Antanas Lankelis, Birutė Zuzevičienė, Alvyra Grėbliūnienė atsiliepę į TPD kvietimą dalyvauti įvairiuose projektuose, akcijose, rašė svarbiomis temomis straipsnius į šį leidinį. TM išleista VII tomai ir visuose buvo publikuoti druskininkiečių darbai. Kai kurie TPD nariai dalyvavo atskiruose projektuose, akcijose: „Lietuvos bažnytkaimiai", „Į savasties aruodą – brandūs paveldo grūdai“, „Lietuvos deimančiukai“ ir kt. Jų darbus įvertino TPD valdyba, pirmininkas dr. K. Račkauskas. 2015 m. jo išleistas dviejų dalių foliantas „Europoje su savo kraičiu“ – svari dovana Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Knygų sutiktuvės vyko ir Druskininkuose.Dvitomis sudarytas iš 12-os skyrių, anot autoriaus, „dvylikos laivų“. Jame dr. K. Račkauskas publikuoja „Gimtinėje“ ir „Tautotyros metraštyje“ bei kituose leidiniuose spausdintus straipsnius. Čia atsispindi kūrybingiausių ir veikliausių Lietuvoje visuomeninių paveldo organizacijų – Tėvynės pažinimo draugijos ir Tėviškės pažinimo paramos fondo 1989 –2015 m. veikla. Autorius surinkęs išbarstytas mintis, žodžius, darbus žmonių, kurie jau iškeliavę į Amžinybę ir tų, kurie dar kartu eina žemišką kelionę. Dvitomyje įprasminta visų Lietuvos regionų uolių tautotyros savanorių indėlis renkant lietuvių tautos „deimančiukus“. Tarp jų Druskininkų krašto – O. Bleizgienė, J. Bliūdžiuvienė, A. Grėbliūnienė, E. Sidaravičiūtė dr. A. Lankelis, I. Skliutaitė-Navarackienė (1925–2021) , R. Jonušienė L. Būgaitė-Baubonienė (1925–2008), M. Černiauskas (1924–2001), A. Ridikas (1921–2007), D. Smilgienė, A. Volungevičius (1923–2008). Tai, ką surašiau, tai statistinė suvestinė. O ką liudija tautotyrininkai bendravę, su šiuo garbiu žmogumi? TPD Garbės narė mokytoja Ona Alesiūtė-Bleizgienė išgyvenanti, kad nesuspėjusi Jam pasakyti pelnytų padėkos žodžių už tuos milžiniškus darbus tautotyroje. Mokytoją stebina patriotinių darbų gausa. Buvęs stebėtinai darbštus, maksimalistas, be galo jautrus, geras organizatorius. Sugebėjęs įtraukti ir profesorius, ir mokinius, ir mokytojus. Jį gretinusi su istoriku S. Daukantu, Maironiu, J. Marcinkevičiumi... Išvardijusi Jo iškilios asmenybės bruožus: darbštumą, jautrumą, valingumą. Apibūdinusi tai konkrečiais pavyzdžiais. Ypatingai jautriai kalbėjusi apie jo žmonos netektį. Kazys mokytojai rašęs: „Esu kaltas, nepiktybiškai ją per tris dešimtmečius klampinau į tautotyros molingą pelkyną. Maniau, einame tautai ir Tėvynei reikalingu taku...“ Žinome, kad dar spėjęs išleisti žmonos atminimui skirtą knygą „Lina tarp Žemės ir Dangaus“. Joje įdėtas ir mokytojos eilėraštis, skirtas „Linai“. O. Bleizgienė paskyrusi ir eilėraštį „Bekštonys“, kuriame pirmininkas darbais išreiškęs savo meilę gimtinei. Garbioji tautotyrininkė raginusi mus sekti K. Račkausko pavyzdžiu – branginkime Tėvynę, Gimtinę, papročius, kalbą, tęskime Jo pradėtus tautotyros darbus. Eilėraščio posme sudėjusi:
„Amžina Laiko juosta mus neša
Vis tolyn ir tolyn nuo šitos dabarties...
Ką suspėsim padėti ant jos?
Kokį darbą? Gal raštą?
Ką kiekvienas palikti suspės? „
Tautotyrininkė, mokytoja J. Bliūdžiuvienė, pasitelkusi poeto Jono Tertelio eilėraščio eilutę „ po miško žolę tebeklaidžioja mano šaknys...“, teigė, jog visų mūsų tautos, šeimos, kiekvieno mūsų šaknys tebeklaidžiojančios po gimtinės pievas, takelius, atvedančios į plačius tautotyros kelius. Juose ir sutikusi puikų žmogų K. Račkauską, dar ankstyvais mokytojavimo metais Varėnoje, vėliau Viečiūnuose. Mokslo žmogų, pašventusį savo gyvenimą tautotyros paveldo įprasminimui ir taip paskatinusį ją imtis krašto istorijos tyrinėjimo ir dalijimosi Tautotyros metraščiuose bei knygos „Vieciūnai“ išleidimo.
Brandumietė Rūta Jamantienė paskaitė K. Račkausko bendražygės Izabelės Skliutaitės-Navarackienės paliktus prisiminimus, poeziją. Tai taip pat tarsi jos priesakas paliktas gyviesiems, jaunajai kartai: Mums reikia šviesios, gyvos, laisvos ir vieningos Lietuvos! Reikia Tėvynės meilės – Prometėjų ir Sokratų!
Reikia, kad nejaustume gėdos, jog esame lietuviai ir kad mes iš Lietuvos!
Aktyvus tautotyrininkas, miškininkas, poetas Antanas Ridikas (1921– 2007). Jo eilėraščius ir naujas knygeles (jų buvo 12) pristatė TPD pirmininkas „Gimtinėje“. Mums padovanojęs ir vieną poeto laišką. Eugenija Sidaravičiūtė trumpai papasakojo apie A. Ridiką, paskaitė jo kūrybą.
Mūsų renginiui paskyręs pluoštą savo kūrybos eilių ir pasidalijęs ilgalaikės pažinties akimirkomis su dr. K. Račkausku, Poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos (PMMA) „Branduma“ pirmininkas J. Tertelis akcentavo, jog mokslų daktaras ypatingą dėmesį skyręs Lietuvos mokykloms. Jose buvusi lietuvių kalba, Lietuvos istorija, Valstybės pradžia ir jos gyvastis. Negalime prarasti šios atminties istorijos. „Jo istorinis darbas buvo, kaip literatūrinė matematika“– mintijo poetas. Jis taip pat pasidalijo ir prisiminimais apie pirmosios TPD Druskininkų skyriaus vadovės L. Būgaitės-Baubonienės aktyvią veiklą Druskininkuose.
Iš respublikinių susitikimų su tautodailininkais, ilgametę prisiminimų pynę išvyniojo tautodailininkė Monika Lukaševičienė.
Garbės pirmininko dr. Kazio Račkausko testamentiniai žodžiai: kiekvieno mūsų šalies kampelio praeities faktas – mūsų tautos savasties elementas, kiekvienas mūsų protėvis – lietuvių tautos dalelė, įpareigoja mus tęsti Jo pradėtą darbą...
Atgal
