Pirmojo lietuviško kalendoriaus tėvo Lauryno Ivinskio premiją, kuri kasmet skiriama už geriausią metų kalendorių, šįmet pelnė asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ leidžiamas „Dzūkų kalendorus 2019“. Šio kalendoriaus kūrėjams premija įteikta penktadienį Kuršėnuose. Tai – jubiliejinė, trisdešimtoji, poeto, publicisto, vertėjo L. Ivinskio vardu pavadinta premija.

Žmogus ėjo Vilniaus miesto gatve. Staiga stabtelėjo, susvirduliavo ir  sukniubo... – Reikia kviesti greitąją, – pasigirdo praeivių balsai. Greitoji atlėkė greitai. Tačiau ji nieko pagelbėti negalėjo... Netruko nustatyti asmenybę. Suklupęs turėjo dokumentus.

Ruduo... Jis nepaprastai talentingas dailininkas. Jo darbai unikalūs ir prasmingi. Gal todėl man ir buvo lengva kalbinti Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio 2018/2019 m. m. abiturientę Emiliją Klemkaitę. 2018 m. šios gimnazijos „Romuvos“ padalinyje įsteigta dailininkės, dizainerės Rasos Arbas – Chamberlain (Kaliforonija) vardo premija. Ji skiriama už literatūros skaitymą, kuri pabrėžtų knygos kultūros ir skaitymo svarbą, istorijos, kultūros pažinimui, asmenybės ugdymui ir savišvietai. Šios premijos laureate ir tapo Emilija Klemkaitė. Su ja ir mūsų pašnekesys.

Muziejus meno erdves atvėrė prieš metus Per vienerius metus privatus modernaus meno muziejus MO sulaukė per 200 000 lankytojų. Šiemet muziejus buvo įtrauktas į siūlomų aplankyti pasaulio objektų sąrašo penketuką.

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus prezidentui, Lietuvos Respublikos garbės konsului JAV Stenliui Balzekui (Stanley(Stasiui) Balzekui) jaunesniajam Čikagoje įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimus – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Žymus mecenatas apdovanotas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

Per dangaus mėlį irstėsi kamuoliniai debesys. Auksinis klevų apdaras gnaibė širdį. Ne, ne skausmo, bet džiaugsmo žnyplėmis. Norėjosi žiūrėti ir žiūrėti į šalnos išmargintus medžių lapus. Į tą gamtos harmoniją įsipynė rokiškėno dailininko Juozo Vaičionio kūrybos rinktinės „Esam Kristaus Lietuva“ pristatymas.

Spalio mėnesio 3 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas- Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos  Adolfo Ramanausko –Vanago   gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos  partizanų vadą  apibūdinančiais  komentarais.

Istorikas, Etninės kultūros globos tarybos narys, Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas           Rugsėjo 26 d. įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r.

Vilniuje, Žurnalistų namuose atidaryta žurnalisto Apolinaro Juodpusio retrospektyvinė meninės kūrybos paroda "Asorti". Ji surengta autoriaus 85 metų jubiliejaus proga. Parodoje mes matome tik kūrybinės veiklos dalį - tai tarsi aisbergo viršūnė, kurio didžiulė povandeninė dalis nėra aprėpiama žvilgsniu. 

Tokiu pavadinimu 2013 05 29 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ pateikiau prisiminimus apie savo vaikystės kaimą Svylionis ir raginau skaitytoją atsiliepti, kad rašinys būtų praplėstas. Dėkingas už susitikimą su buvusia minimo kaimo gyventoja Alfreda Valašinaite-Kobzik, jos dukra Laimute Valickiene.... papasakojusioms apie savo brolį Povilą Valašiną, baigusį aukštuosius mokslus Vilniuje ir vis sakydavusį 

Įteiktos 2019 metų Šv. Jeronimo premijos už geriausius vertimus. Šiemet vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijomis Lietuvių literatūros vertėjų sąjungos ir Kultūros ministerijos sprendimu įvertintos Rūta Jonynaitė ir Nana Devidzė.

2019 m. spalio 2 d. Kauno Viešosios  bibliotekos salėje (Retų leidinių skyriuje)  vyko prof. Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano  knygos „Vilkijos getas. 1941 metai“ pristatymas. Renginį vedė Vilkijos seniūnaitis Algimantas Smolenskas.  

Berno universiteto slavistikos-baltistikos katedros profesorius P. Locher`is yra nuėjęs reikšmingą produktyvų filologo/kalbotyrininko mokslininko kelią. Jis ne tik žinomas savo didžiuliu įnašu į lyginamosios slavų-germanų-baltų kalbotyros tyrinėjimo mokslus, kurie laikomi neįkainojamais, bet ir gerai pažįstamas kaip senosios lietuvių raštijos

Tokiu pavadinimu neseniai išleista Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Birutės Silevičienės vertimų iš rusų kalbos eilėraščių knyga, kurioje spausdinamas 11 poetų eilėraščių rinkinys lietuvių kalba.  153 puslapių knygą išleido  Jonavos „Dobilo leidykla“.

Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino naujus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus. Nuostatai pakoreguoti ir papildyti siekiant daugiau skaidrumo, aiškumo ir tikslumo, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms vertinant kultūros paveldo objektus.

Baltijos kultūros fondo, bendros gamybos kino filmų, kiti Lietuvą, Latviją ir Estiją siejantys kultūrinio bendradarbiavimo klausimai aparti Rygoje. Čia vykusiame kasmetiniame Baltijos kultūros komiteto posėdyje dalyvavo kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

1219 metais Žemaitijos vardas paminėtas rašytiniuose dokumentuose – Ipatijaus kronikoje. Ėjo, bėgo istoriniai amžiai. Metraščiuose, valdovų, karalių dokumentuose Žemaitija minima vis dažniau. Išaušo ir Valančiaus, Daukanto epocha, tada jau knygose išguldyta, aprašyta Žemaitijos istorija, žmonių būdas, darbai, gyvensena.

Lietuvos paštas penktadienį rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui atminti išleidžia Ugnės Žilytės pieštą pašto ženklą. Pašto ženklo tiražas – 100 tūkst., nominalas – 0,49 Eur., jis skirtas korespondencijai siųsti Lietuvoje. Su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas, proginis antspaudavimas vyks Kauno centriniame pašte rugsėjo 20 d. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.