Kelionės
01 04. Kelias vedė į nuosprendžio įvykdymo vietą Kaune
Panevėžio žygeivių klubo narė Ona Striškienė
2013 m. gruodžio 28 d. Panevėžio žygeiviai keliavo 1863 m. sukilimą menančiomis vietovėmis link Kauno. Pirmiausia aplankyta Kazokų kaime (Panevėžio r.) Lietuvos savanorio Povilo Lukšio (1886-1919) gimtoji vieta. Sodyba neišlikusi, yra tik paminklinis akmuo. Šventybrastyje (Kėdainių r.) aplankyta Česlovo Milošo tėvų kapas, 1863 m. sukilėlių kapai ir 1918 m. vasario 16 d. paminklas, esantis šalia Nevėžio upės. Nuvykta į buvusį Kunotų dvarą, dabar restauruotame dvaro svirne yra kultūros centras. Senam parke gali neskubėdamas pavaikščioti, įsiklausydamas į medžių ir paukščių kalba, gali parymoti prie Nevėžio, tvenkinio, ar naujai pastatytų skulptūrų. Čia gera visais metų laikais. Čia prisimintas lietuvis, pirmas gavęs Nobelio premiją (1980m.), Česlovas Milošas. Poetas, rašytojas gimė 1911 m. Šeteniuose, Surviliškio valsčiuje, mirė ir palaidotas Krokuvoje, minint 100-ąjį gimtadienį naujam gyvenimui keliasi Č. Milašiaus gimtinė.
Cinkiškyje kirtus Žemaičių plentą, už kelių kilometrų Karalgirio kaime aplankyti1863 m. sukilime kritusiųjų sukilėlių kapai. Čia stovi paminklinis akmuo, aptvertas tvorele, apsodintas medžiais, paminklas pastatytas 1963 metais. Pavažiavus keliu pagal Nemuną, už Vilkijos, sustota Ringovės kaime. Čia, šalia kelio, yra troba, kurios darželyje stovi Gedimino Ilgūno iniciatyva pastatytas medinis stogastulpis (aut. Ipolitas Užkurnys). Jame užrašas: „Antanui Mackevičiui, žuvusiam už savo ir mūsų laisvę“. Aplankytas Rangovės piliakalnis, netoli jo bendrai papietauta ir pasukta Kauno kryptim.
Rotušės aikštėje žygeivius sutinka kauniečiai, Regina (iš dešinės 2-ra), Gediminas (3-čias), kairėje žygių organizatorius
panevėžietis Algimantas. Bronislovo Mažylio foto
Kaune per trupą laisvą laiką, kas apžiūrėjo Kalėdinę miesto eglę Rotušės aikštėje, kas užėjo į Kauno Arkikatedrą, aplankė didžiojo tautos dainiaus Jono Mačiulio Maironio kapą. Prie Maironio namų 15 val. Panevėžio žygeivius maloniai (su duona) sutiko Kauno žygeiviai, atsisveikinant po žygio kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis jiems įteikė naujai sudarytą knygelę „Žygeiviškos dainos“.
Visų bendrai aplankytas Maironio lietuvių literatūros muziejus ir jo rūsiai. Nepamirštamą įspūdi paliko panevėžiečio Juozo Braidomo perskaityti kunigo sukilimo vado Antano Mackevičiaus laiškai, rašyti, būtent, tuose požemiuose, jam kalint Kaune, po suėmimo Rangovės kaime. Iš čia po teismo nuosprendžio jis bus nuvežtas į dabartinę Ožeškienės gatvę, kur įvykdyta mirties bausmė. Dabar čia yra paminklinis akmuo, prie jo degė daug žvakių, nes tai buvo gruodžio 28-oji – nuosprendžio įvykdymo diena.
Nuosprendžio įvykdymo vietoje Ožeškienės g. dainuojamos žygeiviškos dainos, Vytenis Aleksandraitis (1-mas dešinėje)
Sutemos gaubė miestą, - tiek tos šviesios dienos gruodyje – 1863 m. sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus mirties nuosprendžio įvykdymo vietoje atsisveikinome ir į ekspediciją – žygį palydėjome, dviračiu keliauti išsiruošusį ir Baltarusijos vizą gavusį Vytenį Aleksandraitį. Jo žygis skirtas 1863 m. sukilimo 150-osioms ir Radvilos Našlaitėlio sudaryto Lietuvos Žemėlapio, 400-osios metinėms paminėti. Grįždami link pilies sustodavome ir parymodavome prie paminklų Laisvės alėjoje.
Žygio metu apie lankomus objektus kalbėjo panevėžiečiai Bronislovas Mažylis, Algimantas Stalilionis, Juozas Braidokas. Atmintinose vietose buvo uždegamos žvakės, eiles skaitydavo Juozas Braidokas, Ona Striškienė, žygeiviškas dainas užvesdavo Aldona Braidokienė, Algimantas Stalilionis. Žygiavimas 1863 metų sukilimo takais šiemet 10-uoju žygiu baigtas, jų bus ir sekančiais metais. Nuoširdi žygių bendrystė mus stiprina kasdienybės dienose.
Atgal
